Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. S., R. S., A. B. ir E. G. atskirąją skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų E. S., R. S. ir A. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ieškovės E. S. (dabar P.) ieškinį atsakovui E. S. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavo R. S., J. J., A. B., J. S., AB „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas AB „Swedbank“)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 5 d. sprendimu, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ieškovės E. P. (S.) ieškinį atsakovui E. S., ieškinį tenkino iš dalies, t. y. santuoką, sudarytą tarp E. P. ir E. S. nutraukė dėl abiejų šalių kaltės, padalijo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą: ieškovei E. S. priteisė: 0,1511 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomens neskelbtini), 64 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, esantį (duomens neskelbtini), 1/4 dalį artezinio gręžinio, įrengto pagal 2003-05-19 bendrosios jungtinės veiklos sutartį, esančio žemės sklype (duomens neskelbtini); atsakovui E. S. priteisė: 0,1501 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomens neskelbtini), keleivinį automobilį BMW 320, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovės E. S. atsakovui E. S. 329 727 Lt kompensaciją. Teismas sprendime dėl sutuoktinių įsipareigojimų nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl įsipareigojimo AB „Hansabankas” nėra, kad kreditoriui R. S. iš skolininko E. S. pagal 2003-07-10 paprastąjį vekselį 2007-06-26 teismo įsakymu Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas priteisė 35 000 Lt skolos ir 263 Lt bylinėjimosi išlaidų, kad kreditoriui J. J. iš skolininko E. S. Vilniaus apygardos teismas teismo įsakymu 2007-06-21 priteisė 105 000 Lt skolos, 3500 Lt delspinigių ir 814 Lt žyminio mokesčio, kad kreditoriui A. B. iš skolininko E. S. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas priteisė 95 000 Lt ir 712,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. kad trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse bylose, iš atsakovo jiems priteisti pinigai, todėl trečiųjų asmenų reikalavimus atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad sutartyje dėl piniginės prievolės įvykdymo 2007-10-26 skolininkas E. S. įsipareigoja 75 000 Lt įsiskolinimą J. S. sumokėti iki 2008-01-01, kad tokį įsipareigojimą atsakovas prisiėmė po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, todėl teismas jį laikė jo asmenine prievole ir neįtraukė į bendro dalintino turto balansą.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo E. S. ir trečiųjų asmenų A. B., J. J., J. S., R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjų E. S., R. S. ir A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-210-129/2008 netenkino. Teismas nurodė, kad paskyrus klausimą nagrinėti teismo posėdyje, pareiškėjai 2011-03-23 teismo posėdžio dieną, tačiau gerokai anksčiau iki teismo posėdžio pradžios, pateikė prašymą nušalinti teisėją G. P. nuo jų pareiškimo nagrinėjimo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininko 2011-03-23 nutartimi jų pareiškimas dėl teisėjo G. P. nušalinimo buvo atmestas, kad pareiškėjai, kuriems buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neatvyko į teismo posėdį, tačiau pareiškime dėl teisėjo G. P. nušalinimo jie nurodė, kad tuo atveju, jei jų prašymas dėl nušalinimo ar nusišalinimo nebus patenkintas, atidėti pareiškimo nagrinėjimą, įtraukti kreditorių E. G., išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-1541-603-2011, pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-210-129/2008 šalis, taip pat pakeisti sprendimą, bet nenurodė konkrečiai kaip. Teismas, remdamasis tuo, kad nėra pagrindo atidėti pareiškimo nagrinėjimą, pareiškimą išnagrinėjo pareiškėjams nedalyvaujant, nurodė, jog, neatnaujinus bylos nagrinėjimo, nėra pagrindo spręsti procesinius klausimus. Teismas, vadovaudamasis CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 8 p., padarė išvadą, kad pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo procesui atnaujinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-210-129/2008 buvo nagrinėjama E. S. ir E. S. santuokos nutraukimo byla, padarė išvadą, kad E. S., kuris santuokoje su E. P. (S.) gyveno nuo 1999-07-17 iki teismo 2008-02-05 sprendimo priėmimo, neabejotinai turėjo sužinoti, kad jo sutuoktinė dirba (pradėjo dirbti) teisėja. Teismas taip pat nurodė, kad duomenys apie teisėjus skelbiami viešai, todėl ir kiti pareiškėjai lengvai galėjo žinoti (ir greičiausiai žinojo) apie E. S. einamas pareigas. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad pareiškėjai praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kuris skaičiuotinas ne vėliau kaip nuo 2008-02-05 sprendimo priėmimo, o pareiškėjų argumentą, kad jie apie tai, jog E. P. (S.) dirba teisėja, sužinojo tik iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-09 nutarties, nepripažino pagrįstu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimą civilinėje byloje, kurioje pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, priėmė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja B. T., kuri nebuvo ir nėra susijusi jokiais pavaldumo santykiais su E. S., kuri dirba Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja ir kuri negalėjo daryti jokios įtakos (administravimo ar pan.) teisėjai B. T., kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų nagrinėjamų bylų pobūdis skiriasi, kad E. P. niekada nedirbo Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, o Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriame dirba E. P. (dirbo ir civilinės bylos nagrinėjimo metu), yra specializuotų teismų sistemos dalis ir niekada nebuvo apeliacine instancija Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, konstatavo, jog E. P. negalėjo daryti įtakos teisėjai B. T., nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-210-129/2008 ir priimant joje sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą atsakovas E. S. ir tretieji asmenys R. S., A. B., J. J. bei J. S. apskundė Vilniaus apygardos teismui, kurio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-09-19 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą paliko nepakeistą, kad po 2008-02-05 sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjai 2008-12-01 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-210-129/2008, siekiant apginti viešąjį interesą, tačiau pareiškėjų skundas buvo atmestas, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-05-28 nutartimi pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-01-30 priimtos nutarties atmetė ir apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjai neturi tinkamos kvalifikacijos tokio pobūdžio skundams nagrinėti, jų (apeliantų) skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimas perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui dėl skundo persiuntimo kitos apygardos ikiteisminio tyrimo teisėjui, šiuo pagrindu šalinami visi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjai nuo šio skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimo. G. P. ir kitų nusikalstama veika įrodoma priede pridedamu 2006-01-02 J. J. patvirtinimo išrašu (rankraščiu). Prokurorė V. G. ir teisėjas G. P. galėjo daryti įtaką Vilniaus apygardos teismui, kuris 2008-09-19 priėmė nutartį šioje civilinėje byloje po to, kai procesinės šalys jau buvo pasikeitusios dėl 2008-09-12 reikalavimo teisės perleidimų, kuriais J. J. ir A. B. reikalavimo teisę, kildintą iš 2007-06-28 nutarties šioje byloje (pripažinti kreditoriais J. J., A. B., J. S. ir kt.) jau buvo perleidęs naujam kreditoriui E. G. Dėl šios priežasties turi būti atnaujintas šios bylos nagrinėjimas, t. y. procesas šioje byloje, o tam gali trukdyti teisėjas G. P. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas yra pavaldus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame dirba ieškovė E. P. (S.), kuri neabejotinai daro įtaką Vilniaus miesto apylinkės teismams (per televiziją buvo parodyta, kad teisėjai kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir E. S. teisėjams priteisia lėšas) bei jų teritorijoje veikiantiems prokurorams ir tyrėjams, kurie trukdo advokato A. B. profesinei veiklai, bei trukdė nešališkai išnagrinėti šią bylą. A. B., R. S., E. S., J. J., J. S., kurie dalyvaujant E. S., Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-06-28 nutartimi pripažinti ir patvirtinti kreditoriais. Nusikalstamos įtakos darymo faktą patvirtina J. J. 2011-01-13 pareiškimas, adresuotas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui bei kiti rašytiniai įrodymai, pridedami priede. J. J., paveikto psichinio spaudimo, vardu, A. A. surašė keletą liudytojo apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-542-07, kur prieš J. J. valią parašė, kad J. J. susitarimus su advokatu A. B. dėl jo atstovavimo ir gynimo pasirašė ant tuščių lapų, kai tokie parodymai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurios įrodomos J. J. faktiniu dalyvavimu kartu su advokatu A. B. civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Suklastotų dokumentų pagrindu 2009-01-29 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-542-07, žinant, kad advokatas A. B. jokio nusikaltimo nepadarė, surašytas pranešimas apie įtarimą dėl nebūto nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. Vėliau buvo klastojami policininkų tarnybiniai pranešimai dėl nebūto advokato A. B. slapstymosi, o 2009-02-23 advokatas nusikalstamai sulaikytas parduotuvėje ir pristatytas pas A. A., kuri suklastojo pranešimą apie įtarimus, įrašydama, kad advokatą A. B. su pranešimu apie įtarimus supažindino 2009-01-29, žinodama, kad advokatas jokio nusikaltimo nepadarė. Taip pat suklastotų liudytojo J. J. parodymų pagrindu pranešė advokatui apie įtarimus, vėliau Advokatų tarybai, o pastaroji 2009-02-26 sprendimu laikinai išbraukė advokatą A. B. iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Vėliau policininkai klastojo tarnybinius pranešimus apie nebūtą advokato slapymąsi, kurių pagrindu V. G. priėmė nutarimą dėl advokato paieškos, o 2010-03-20 V. G. pareiškimu kreipėsi į teisėją I. G.-K., kuri, bendrininkaudama su A. A., policininkais, kurie rašė žinomai melagingus tarnybinius pranešimus, taip pat V. G. pasikvietė nusikalstamai bendrininkauti advokatą M. M., kurie, advokatui A. B. esant darbe, Vilniaus miesto 2-jame apylinkės teisme 2010-03-20 suklastojo teismo posėdžio protokolą, jame žinomai melagingai nurodydamas aplinkybę, kad advokatas slapstosi. Advokatas tuo metu buvo darbe UAB „Stogava ir ko“. Apskundus suklastotą 2010-04-02 A. C. teismo posėdžio protokolą bei nutartį, Vilniaus apygardos teismo teisėja P. Z. 2010-04-15 skundo nagrinėjimo metu, advokato A. B. įspėta apie suklastotus teismo posėdžio protokolus, susivienijo su nurodytais klastotojais, ir, žinodama, kad advokatas nesislapstė, turėdama byloje rašytinius įrodymus dėl advokato nesislapstymo, neapklaususi prašomo apklausti UAB „Stogava ir ko“ direktoriaus D. U. bei neišreikalavusi iš jo pažymos apie tai, kad 2010-03-20 advokatas buvo darbe, suklastojo 2010-04-19 teismo posėdžio protokolą bei tos pačios dienos nutartį, palikdama galioti 2010-04-01 A. C. nutartį. 2010-04-22, V. G. suklastojus pareiškimą apie nebūtą advokato slapstymąsi, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas M. G., akivaizdžiai žinodamas, t. y. matydamas iš bylos medžiagos, kad advokatas nesislapstė, o 2010-03-20 buvo darbe, suklastotų policininkų tarnybinių pranešimų, V. G. pareiškimų, teisėjų teismo posėdžių ir nutarčių pagrindu, nusikalstamai susivienydamas su jau minėtais asmenimis, suklastojo 2010-04-22 teismo posėdžio protokolą ir teismo nutartį, kuria pratęsė advokato suėmimą dar vienam mėnesiui. Advokatui apskundus M. G. suklastotą teismo posėdžio protokolą ir nutartį, teisėjas R. S., 2010-05-05 teisminio nagrinėjimo metu, advokato A. B. įspėtas apie suklastotus minėtus procesinius dokumentus, susivienijo su nusikalstamu susivienijimu ir, klastodamas 2010-05-05 teismo posėdžio protokolą ir nutartį, neapklausęs advokato prašomo apklausti UAB „Stogava ir ko“ direktoriaus D. U. bei neišreikalaudamas pažymos apie tai, kad 2010-03-20 advokatas buvo darbe, nusikalstamai bendrininkaudamas su S. Z., kuris R. S. prisistatė advokato A. B. gynėju, nors tokiu nebuvo, ir dalyvavo 2010-05-05 teisme nagrinėjant advokato A. B. skundą, nusikalstamai bendrininkaudami suklastojo 2010-05-05 teismo posėdžio protokolą ir nutartį, kurių pagrindu paliko galioti 2010-04-02 suklastotą M. G. teismo posėdžio protokolą bei nutartį. Nusikalstama veika įrodoma: UAB „Stogava ir ko“ 2010-08-16 pažyma, liudytojų: A. S., G. S., B. J., R. G., J. J., A. J., Z. B., A. B., A. B. (jaun.) parodymais dėl advokato A. B. buvimo namuose po darbo, suklastoti policininkų tarnybiniai pranešimai apie nebūtą slapstymąsi, kai advokatas tuo metu buvo darbe, teisėjos I. G.-K.s 2010-03-20 nutartimi dėl advokato suėmimo ir leidimo klausytis telefonų, prokurorės V. G. pareiškimu, prašant teismo suimti, nutarimais dėl paieškos, kurios faktiškai nebuvo vykdomos, advokato orderiu dėl E. S. gynimo ir dalyvavimo 2008-10-17 E. S. apklausoje, 2007-06-28 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi dėl pripažinimo kreditoriais, J. J. 2011-01-13 pareiškimu Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, E. S. 150 000 Lt paskolos rašteliu, išduotu J., E. S., E. G. ir Z. B. skundu Advokatų tarybai dėl įtariamųjų nusikalstamos veikos ir kitais priedais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dėl išdėstytų nusikalstamų veikų iki šiol negauti jokie procesiniai sprendimai, todėl prašytina Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, dėl kokių priežasčių iki šiol dėl pareiškime nurodytų nusikaltimų nepriimti procesiniai sprendimai, ir pagal kiekvieną nusikaltimo epizodą, nurodytą šiame pareiškime, priimti procesinį sprendimą. Nurodytų teisėjų nusikalstama veika yra diskriminuojamas advokatas A. B., kuri pasireiškia trukdymu Lietuvos piliečiams pasinaudoti advokato kvalifikuota teisine pagalba, todėl apginant viešą interesą, vadovaujantis BPK 166 str. 1 d. l p., 168 str., Prokuratūros įstatymo 3, 4, 9, 13, 15, 19 str., Teismų įstatymo 98 str. 2 d., BK 166 str., BK 169, 170 str., 228 str., 229 str., 294 str., 231 str., būtina pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Nurodytiems teisėjams suklastojus teismo posėdžio protokolus apie advokato A. B. nebūtą slapstymąsi (pasekmė nusikalstamos veikos), buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, reikalaujant atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus skunde nurodytų įtariamųjų teisėjų nusikalstamai veikai ištirti ir bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Jie prokurorų veiksmus skundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininkui, tačiau nesant pastarojo, jį pavaduojantis V. P. ir teisėja J. V., eilinį kartą prirašė niekuo nepagrįstų nutarčių, kuriomis užkirstas kelias pažeistai teisei ginti, paduodant skundą aukštesnei teismų instancijai, dėl ko suklastojo rašytinio teismo posėdžio protokolus, nurodydami, kad neva teismui pateiktuose skunduose nėra jų parašo ir panašiai, kurių pagrindu suklastojo 2011-03-02, 2011-03-04, (J. V.), 2011-03-02, 2011-03-07, 2011-03-21 (V. P.) nutartis, nusikalstamai užkirsdami kelią nusikaltimui išaiškinti, t. y. paslėpti minėtų teisėjų nusikalstamas veikas, kurie klastojo teismo posėdžio protokolus dėl nebūto advokato A. B. slapstymosi. Nepaisant nusikalstamos veikos, akivaizdu, kad skunde nurodytų teisėjų elgesys yra neetiškas, dėl ko jiems keltinos drausmės bylos, o dėl nusikalstamos jų veikos klausimas perduotinas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. G. P. galėjo kerštauti advokatui A. B. ir atsakovui E. S., kurie dėl Vilniaus apygardos teisme nusikalstamai besielgiančių Z. B., V. D. ir A. Š. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas, pažeidžiant CPK 15, 48, 370 str. nuostatas, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas proceso atnaujinimo klausimas, šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu iš dalies tenkino ieškovės E. P. (buvusi S.) ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, t. y. santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. P. ir atsakovo E. S., nutraukė dėl abiejų šalių kaltės, padalijo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą: ieškovei priteisė: 0,1511 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomens neskelbtini), 64 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, esantį (duomens neskelbtini), 1/4 dalį artezinio gręžinio, įrengto pagal 2003-05-19 bendrosios jungtinės veiklos sutartį, esančio žemės sklype (duomens neskelbtini); atsakovui priteisė: 0,1501 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomens neskelbtini), keleivinį automobilį BMW 320, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovės atsakovui 329 727 Lt kompensaciją. Šioje byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavo kreditoriai R. S., J. J., A. B., J. S. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad atsakovo E. S. skola tretiesiems asmenims yra kartu ir ieškovės, kaip sutuoktinės, skola. Vilniaus apygardos teismas 2008-09-19 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme 2010-12-20 buvo gautas pareiškėjų E. S., A. B. ir R. S. 2010-12-15 išsiųstas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė solidariai iš E. S. ir E. S. priteisti skolas kreditoriams, jas palikdamas vienam atsakovui E. S., kad Vilniaus apygardos teismas, 2008-09-19 išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, jų apeliacinius skundus atmetė, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad E. P. (S.) ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo metu jau dirbo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, dėl ko Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvo ir yra pavaldus teisėjai E. P. (S.), kad jie šią aplinkybę sužinojo tik 2010-11-09, paskelbus baudžiamojoje byloje nutartį, kurioje buvo konstatuota ši aplinkybė, kad tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisingos sudėties teismą. Pareiškėjų prašymas buvo priimtas ir buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2011-03-23, kaip kad tai numatė tuo metu galiojusi CPK 370 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, 2011-03-23 išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, jo netenkino, konstatavęs, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 8 p. bei pareiškėjai praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kuris skaičiuotinas ne vėliau kaip nuo 2008-02-05 sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2008-02-05 sprendimą priėmė teisėja, kuri nebuvo ir nėra susijusi jokiais pavaldumo santykiais su E. S., kad bendrosios ir administracinių teismų nagrinėjamų bylų pobūdis skiriasi, kad E. S., nagrinėjant bylą, negalėjo daryti jokios įtakos bylą nagrinėjusiai teisėjai. Pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nebuvo atnaujintas procesas, atskiruoju skundu apskundė pareiškėjai E. S., A. B. ir R. S. Taip atskirąjį skundą kartu su pareiškėjais padavė E. G., kuri nurodė, kad ji yra perėmusi kreditorių J. J., J. S. ir A. B. reikalavimo teises. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų ir A. G. atskirąjį skundą dėl 2010-04-12 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti E. G. atskirąjį skundą, nustatė, kad E. G. yra perėmusi reikalavimo teises iš kreditorių J. J., J. S. ir A. B., nes pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi reikalavimo teisės perleidimą patvirtinantys dokumentai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė procesinių teisių perėmimo klausimo, kaip tai numato CPK 48 str. Pareiškėjai E. S., R. S., A. B. ir E. G. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2011-03-23 nutarties grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo neįteikdamas naujam kreditoriui E. G. procesinių dokumentų, nepranešdamas jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei prie bylos neprijungdamas jų pateiktų rašytinių įrodymų, netinkamai vertino šioje byloje jau esančių procesinių šalių- J. S. ir J. J. atsiliepimus. Šie atskirojo skundo argumentai pripažintini pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, neišsprendęs klausimo dėl byloje dalyvaujančių asmenų, nors toks prašymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nesuteikęs galimybės būti išklausytai E. G., kuri yra perėmusi ne tik pareiškėjo A. B. procesines teises, bet ir trečiųjų asmenų, kurie dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą, kuri yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Pagal CPK 370 str. 2 d. redakciją, galiojusią pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas išsiunčia prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Apie teismo posėdžio laiką ir datą teismas šaukimais informuoja dalyvaujančius byloje asmenis. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Pagal bylos duomenis, prašymo atnaujinti procesą nuorašai 2010-12-31 buvo išsiųsti E. S., J. J., J. S., AB „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“), 2011-02-03 teismo šaukimai apie 2011-03-23 15 val. 30 min. posėdį buvo išsiųsti E. S., R. S., A. B., E. S. atstovei advokatei R. D., AB „Swedbank“, J. S., E. S.. 2011-03-23, paskirto teismo posėdžio dieną, pareiškėjai E. S., A. B., R. S. ir E. G. Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teisėjo G. P. nušalinimo, kuriuo taip pat prašė, nenušalinus teisėjo, vietoje kreditorių J. J., J. S. ir A. B. į bylos procesą įtraukti naująjį kreditorių – E. G. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininkas 2011-03-23 nutartimi atmetė pareiškėjų E. S., A. B., R. S. ir E. G. pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas 2011-03-23, išnagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujimo, nutartyje nurodė, jog, neatnaujinus bylos nagrinėjimo, nėra pagrindo spręsti procesinius klausimus, t. y. dėl šalių civilinėje byloje pakeitimo (į bylos nagrinėjimą įtraukti E. G.). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina. CPK 48 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 2 d. teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Taigi tam, kad būtų galima nagrinėti teismo posėdyje prašymą dėl proceso atnaujinimo, pirmiausia turėjo būti išspręstas klausimas, susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, kurie turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, pateikti atsiliepimus į prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir jų procesine padėtimi. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2011-10-13 nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime buvo suformuluotas prašymas pakeisti kreditorių- vietoje kreditorių J. J., J. S. ir A. B. į bylos procesą įtraukti naująjį kreditorių – E. G., kad šio prašymo pirmosios instancijos teismas nesprendė, nors prie pareiškimo buvo pateikti visi reikalavimo teisės perleidimą patvirtinantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo nesprendė ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo, konstatavęs aplinkybę, kad į teismo posėdį neatvyko A. B., J. S. ir J. J., kuris pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis 2011-01-26 mirė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog J. J. mirė, turėjo aiškintis, kas perėmė jo teises ir pareigas, tam, kad tam asmeniui būtų pranešta apie teismo posėdį ir nagrinėjamą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, pagal bylos duomenis E. G. perėmė pareiškėjo A. B. teises ir pareigas, todėl vietoj A. B. ji turėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau neišsprendus procesinių teisų perėmimo klausimo, jai buvo užkirstas kelias dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytai (CPK 15, 48 str.).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl proceso atnaujino perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo perduotinas nagrinėti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės nenagrinėja atskirojo skundo argumentų, kurių pagrindu teigiama, kad nėra praleistas įstatymo nustatytas terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir yra aplinkybės, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininkas 2011-03-23 nutartimi pareiškėjų E. S., R. S., A. B., E. G. pareiškimą dėl teisėjo G. P., priėmusio ginčijamą nutartį, nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 65 ar 66 str., nėra, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjo G. P. nešališkumu. Pagal CPK 69 str. pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo turi teisę spręsti teismo pirmininkas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja teismo pirmininko nutarties, kuria netenkintas prašymas nušalinti teisėją, pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, nes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pavesta nagrinėti šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o yra perduotas nagrinėti atskirasis skundas dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Atskiruoju skundu prašoma prašymą dėl proceso atnaujinimo su bylos medžiaga perduoti kitos apygardos apylinkės teismui. Šio prašymo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina, nes jai įstatymas nesuteikia teisės perduoti bylos nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui bylos dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su teismo ir teisėjų šališkumu. CPK 337 str. reglamentuoja apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teises. Pagal šio straipsnio 1 d. apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nesuteikta teisė nušalinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjus nuo prašymo nagrinėjimo. Apylinkės teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimai yra sprendžiami CPK 34, 68, 69,70 str. numatyta tvarka.

Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ieškovės E. S. (dabar P.) ieškinį atsakovui E. S. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavo R. S., J. J., A. B., J. S., AB „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas AB „Swedbank“)) perduoti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.