Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-366-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-13
Bylos Nr.
1A-300-366-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.: 1A-300-366/2010

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

Sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,gynėjui Žygimantui Rutkauskui,išteisintajam V. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-23 nuosprendžio, kuriuo V. J. iš kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintas,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. birželio 10 d. apie 01 val. 35 min. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) priklausančiame kazino, esančiame Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, konflikto metu agresyviai elgdamasis - tyčia užsimodamas ranka ir siekdamas suduoti vieną smūgį dešinės rankos kumščių V. I. į veidą bei vydamasis V. I. per lošimų salę, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras E. Baltrimavičius skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-23 nuosprendį ir vadovaudamasis LR BPK 312 str. 1 d., 313 str., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir V. J. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir jį nubausti skiriant jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę uždraudžiant V. J. lankytis kazino bei lošimų namuose, naktiniuose klubuose, ir įpareigoti jį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį tendencingai analizavo bei netinkamai vertino įrodymus, kurie yra pakankami pripažinti V. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. J. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, kadangi kaltinamojo V. J. tyčia buvo nukreipta į tarpusavio santykių aiškinimąsi ir jis savo veiksmus suvokė kaip asmeninių santykių aiškinimąsi. Teigia, kad teismas padarydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į tai, kad jokių asmeninių santykių tarp V. J. ir V. I. nebuvo, jie nurodė, kad nepažįsta vienas kito, jokie asmeniniai santykiai jų nesieja.

Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog V. J. nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Teismas nurodė, kad kazino darbas nesutriko, lošimai buvo tęsiami, kiti klientai iš salės nepasišalino, tačiau prokuroras nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad prasidėjus konfliktui į jį buvo priversti įsitraukti du apsaugos darbuotojai, kazino pamainos vyresnioji, liudytojas A. V., bandantys nuraminti konfliktuojančius, dėmesį atkreipė kiti kazino darbuotojai bei lankytojai, net du kartus buvo iškviesti policijos pareigūnai, kadangi kazino apsaugos darbuotojai jau nebesugebėjo kontroliuoti situacijos, dėl konflikto kazino patalpose kilo triukšmas, sujudimas, buvo sutrikdyta normali, jauki, rami ir saugi kazino aplinka. Dėl kaltinamojo V. J. elgesio kazino pamainos vyresnioji uždraudė pokerio stalo krupje dalinti jam kortas, bet ji dėl patirto streso ir išgąsčio, vengdama dar stipresnės neigiamos kaltinamojo V. J. reakcijos šiam pamainos vyresniosios nurodymui nepakluso ir toliau dalino kortas kaltinamajam.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismo teiginys, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kokie buvo ir kuo pasireiškė neteisėti aktyvūs kaltinamojo veiksmai, yra nepagrįstas. V. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d. yra pilnai ir neginčytinai įrodyta kaltinamajame akte nurodytomis nustatytomis įvykio aplinkybėmis bei surinktais įrodymais.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai vertina kaltinamojo V. J. smūgį rankos kumščių V. I. į veidą kaip mostą ranka tik imituojant smūgį ir padarė išvadą, kad kaltinamasis neturėjo tikslo kumščiu pataikyti V. I. į galvą siekiant jį sužaloti, nes tokią galimybę įvertinus atstumą tarp judviejų kaltinamasis realiai turėjo. Prokuroras teigia, kad byloje esančiame vaizdo įrašę yra užfiksuotas akivaizdus kaltinamojo V. J. smūgis V. I. į veidą, kuris tikslo nepasiekė tik dėl to, kad V. I. laiku sureagavęs spėjo nuo šio smūgio išvengti.

Nurodo, kad teismas savo sprendimą taip pat nepagrįstai motyvuoja tuo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie tai, kad V. I. būtų kaip nors fiziškai nukentėjęs nuo aktyvių V. J. veiksmų konflikto metu. Prokuroras nurodo, kad tai nėra pagrindas konstatuoti, jog nėra LR BK 284 str. 1 d. sudėties ir yra V. J. kaltę šalinanti aplinkybė.

Nurodo, kad pagal LAT 2007-10-30 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. sudėties požymiai.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašo skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, t.y. nevisapusiškai ištyrus įrodymus, nepagrįstas. Šiuo straipsniu nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus, ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. J. kaltės.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. V. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. nesant šio nusikaltimo požymių. Teismas V. J. išteisino iš BK 284 str. 1 d., nenustatęs, jog V. J. būtų turėjęs tyčią pažeisti viešąją tvarką bei dėl to, kad V. J. savo veiksmais visuomenės rimties ir tvarkos nesutrikdė. Šios teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Nors byloje yra nustatyta, kad V. J. ir V. I. nebuvo pažįstami, tačiau tarp V. J. ir V. I. kilusį konfliktą teismas pagrįstai laikė asmeninio pobūdžio. Ši teismo išvada yra pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš bylos matyti, kad tarp V. J. ir V. I. buvo kilęs ginčas dėl vietos prie pokerio stalo. Tą patvirtina liudytojų I. T., A. V., E. S., S. D., G. K., V. S., V. I., S. N., A. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytojai A. V., E. S., G. K. ir V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieta prie pokerio stalo iki atsisėdant V. J. nebuvo užimta. Liudytojai aplinkybes, jog būtent pats V. I. priėjo prie V. J. ir pradėjo aiškinti, jog šis užėmė jo vietą, ir abu vyrai ginčijosi dėl vietos prie stalo, nurodė iš esmės analogiškai. Tą patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad didžiąją konflikto dalį V. J. draugiškai aiškinasi V. I., abu vyrai kalba, V. J. yra apsikabinęs V. I. per pečius (t. 1, b.l. 6-13). Iš liudytojo S. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dirbo kazino apsaugos darbuotoju, viso ginčo metu buvo prie V. I. ir V. J., liudytojas parodė, kad konfliktas kilo po to, kai vyrams besiginčijant, V. J. paklausus V. I., kur yra jo vadinamoji vieta, V. I. perstūmė savo žetonus į V. J. vietą, po ko V. J. susinervino (t. 1., b.l. 41-42; 46-47). Be to, liudytojas S. N. 2008-12-09 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu parodė, kad būtent pats V. I. išprovokavo konfliktą savo žaidimų žetoną pastumdamas į V. J. vietą, o V. J. buvo įžeistas. Tokia V. J. reakcija liudytojui buvo prognozuojama ir laukiama, nes daugelio vyrų reakcija šioje situacijoje būtų analogiška (t.1., b.l. 46-47). Taigi iš aptartų liudytojų parodymų visumos, kolegija daro išvadą, analogišką padarytai pirmosios instancijos teismo, jog konflikto V. J. nepradėjo ir neinicijavo. V. J. pakankamai ilgą laiko tarpą su V. I. draugiškai bendraujant ir bandant išsiaiškinti, kodėl šis nurodo, jog būtent ta vieta, kurioje atsisėdo V. J. yra V. I. vieta, konfliktas išsivystė tik po to, kai V. I. pasielgė įžeidžiamai V. J. atžvilgiu perstumdamas savo žetonus į V. J. vietą, taip V. J. parodant, kad dėl to čia yra jo, V. I. vieta, ir tai sukėlė V. J. pasipiktinimą. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, tolesni V. J. veiksmai – užsimojimas prie V. I., pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyti kaip padaryti turint tikslą šiais veiksmais pademonstruoti nepagarbą kazino lankytojams ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, o V. J. tyčia buvo nukreipta būtent į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Beje, teismas pagrįstai nurodė, kad negalima kategoriškai teigti, jog V. J. turėjo tikslą kumščiu pataikyti V. I. į galvą, nes tokią galimybę, įvertinus atstumą tarp jų, kaltinamasis realiai turėjo. Kolegija sutinka su šia teismo išvada, kartu pažymėdama, kad po šio rankos mosto V. J. nesiekė nei vėl iš karto suduoti V. I., nei eidamas paskui V. I., nors tokią galimybę V. J. abiem atvejais turėjo. Tą patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei išteisintojo paaiškinimas pirmosios instancijos teisme, jog jei jis būtų norėjęs suduoti V. I., būtų pataikęs V. I. (t. 2., b.l. 116-123).

Kita prokuroro apeliacinio skundo motyvų grupė yra susijusi su tuo, kad V. J. veiksmai – bandymas suduoti smūgį buvo įžūlūs veiksmai, kurie turėjo reikšmę įstaigos normaliam darbui – veiksmai sukėlė aplinkinių sujudimą, emocijas, išgąstį. Tačiau kolegija pažymi, kad pagal BK 284 str. 1 d. dispoziciją visuomenės rimtis sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir šie nurodyti veikos požymiai yra vertinamojo pobūdžio bei priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Iš prieš tai šioje nutartyje aptartų įrodymų matyti, kad konfliktas tarp V. J. ir V. I. kilo iš asmeninių paskatų, kas parodo, jog veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. V. J. užsitęsusio ginčo tarp jo ir V. I. tąsoje padarė rankos mostą V. I. virš galvos, kas kolegijos nuomone nelaikytina įžūliu elgesiu, kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, o asmeniu kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad iki tol, kol V. J. neatliko minėto veiksmo, o aiškinosi su V. I. prie pokerio stalo, jų pokalbis pašaliniams asmenims blogų emocijų nesukėlė, kazino darbuotoja, dirbanti prie to paties stalo, kur vyko ginčas ir buvo kitų asmenų, toliau dalino kortas (t.1., b.l. 6-13). V. J. veiksmai – užsimojimas V. I. virš galvos buvo staigus ir trumpas veiksmas laiko požiūriu, atliktas asmeninio konflikto metu, daugiau panašių veiksmų V. J. neatliko, todėl kazino lankytojams - pašaliniams asmenims, nestebintiems ginčo, toks V. J. veiksmas blogų emocijų objektyviai sukelti negalėjo, be to, liudytojai T. Ž., S. D., I. T., kurie yra kazino darbuotojai, parodė, kad toks konfliktas normalaus kazino darbo nesutrikdė, kazino veikla nenutrūko. S. D. parodė, kad kazino darbas nenutrūko ir tuomet, kai atvyko policija. Liudytojas, policijos pareigūnas, K. V. parodė, kad atvykęs pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), pamainos vyresnioji paprašė išvesti nepageidaujamą asmenį, jis pamatė, kad lankytojas ramiai sėdi prie stalo, žaidžia, pareiškimas nebuvo rašomas (t.2. b.l. 116-123). Liudytojas, policijos pareigūnas A. B. parodė, kad atvykus nepastebėjo, jog kazino lankytojai būtų sunerimę, nes visi sėdėjo ramiai, pamainos vyresnioji prašė, pageidavo išvesti V. J. nurodydama, kad jis nepageidaujamas, o kazino apsaugos darbuotojai sakė, jog jokių problemų nemato (t.2., b.l. 43-49). Liudytojų parodymus, jog lankytojai kazino nepaliko įprastas darbas nesutriko, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio nematyti, kad lankytojai būtų pasišalinę iš patalpos ar kitaip reagavę dėl ko būtų kilusi sumaištis ar nepasitenkinimas. Tai, kad įprasta kazino veikla nebuvo sutrikdyta, rodo ir tai, jog pats V. I. parodė, kad jo atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo panaudotas, jis žalos nepatyrė, todėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padariniai realiai kilti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešoji tvarka dėl V. J. veiksmų sutrikdyta nebuvo, o žmonės į įvykį sureagavo kaip į mažareikšmį, įprastą pagal vietos aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Arnoldas ŠukaitisBronė Vidzėnienė