- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- A-357-442/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01764-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 285 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2009 m. gruodžio mėn. nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis. Teigė, kad pirmąją savaitę buvo laikomas karantino kameroje, kurios plotas buvo apie 40 kv. m, o joje buvo kalinama 16 žmonių. Tualetinis popierius pareiškėjui nebuvo duotas. Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę. Pareiškėjas turėjo teisę 1 valandą pasivaikščioti lauke. Po kalinimo karantino kameroje pareiškėjas buvo perkeltas į 9 sektoriaus 18 būrį. Virtuvės patalpose buvo pilna pelių ir tarakonų. Maisto kokybė buvo labai prasta, todėl nuolat jautė alkį. Tualetai buvo išdėstyti taip, kad naudojantis jais kalinami asmenys vienas kitą matė. 2012 m. birželio mėn. pareiškėjas buvo perkeltas į 5 sektoriaus 12 būrį, kur miegamojo patalpoje buvo dviejų aukštų lovos, dušas ir tualetas be durų. Miegamojo patalpoje buvo laikoma 10 žmonių, todėl buvo ankšta. Sektoriuose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įvestos telefono ryšio blokavimo sistemos, dėl to sutriko pareiškėjo miegas. Alytaus PN nebuvo patalpų, skirtų nerūkantiems. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos pareiškėjui sukėlė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas.
Atsiliepimas
Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas nuo 2009 m. gruodžio 22 d. bendrabučio tipo miegamosiose patalpose (ne kameroje) ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme, žaisti pataisos namų futbolo, krepšinio, tinklinio aikštynuose, sportuoti sporto salėje. Pažymėjo, kad nukrypimas nuo teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto galėjo būti tik labai nežymus ir tik tuomet, kai pareiškėjas 23 dienas gyveno 15 būrio 2 miegamajame. Patvirtino, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė pagal nustatytą grafiką praustis visą kūną po šiltu dušu 1 kartą per savaitę, o prausimosi laikas neribojamas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai Alytaus PN atliekami. Pažymėjo, kad nuteistiesiems skirta mitybos norma pataisos namuose atitinka teisės aktų reikalavimus. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius ir nepagrindė pataisos namų kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Alytaus PN taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2009 m. gruodžio 22 d. Pažymėjo, kad Alytaus PN prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo galimą teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo įkalinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto trūkumo bei antisanitarinių sąlygų į pataisos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo į įkalinimo pataisos namuose pradžios, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 22 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 23 d. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl nesikreipė į teismą įstatymo nustatytu terminu. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui dėl galimai padarytos neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. lapkričio 23 d. atlyginimo taikytinas ieškinio senaties terminas, numatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir nagrinėtinas pareiškėjo reikalavimas atlyginti galimai padarytą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Alytaus PN per mažo ploto sąlygomis buvo laikomas 23 dienas. Nukrypimas nuo nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos buvo labai nežymus, t. y. 0,05 kv. m, ir tik tuomet, kai miegamajame buvo užimtos visos įrengtos miegamosios vietos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d. patyrė fizinius nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Pažymėtina, kad Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl šioje laisvės atėmimo įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.
Alytaus PN patvirtino, kad miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Alytaus PN nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas prašymų perkelti jį gyventi į kitus būrius pataisos namų administracijai neteikė, nepaneigta. Todėl teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Pats pareiškėjas patvirtino, kad dušu galėjo pasinaudoti kartą per savaitę, o pasivaikščioti kiemelyje 1 valandą per dieną. Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad Alytaus PN laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, ant sienų pelėsių, grybelių nėra, apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka higienos normas. Byloje esantys duomenys nepaneigia, kad pareiškėjui buvo duodamas tinkamos kokybės maistas. Alytaus PN yra sudarę sutartį su įmone, turinčia licenciją profilaktiniams dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbams atlikti, ir šios įmonės paslaugomis pataisos namai naudojasi nuolat pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie peles ir tarakonus pataisos įstaigos patalpose taip pat yra nepagrįstas.
Kiti pareiškėjo argumentai, teismo nuomone, yra pertekliniai, neturintys juridinės reikšmės byloje, todėl jų detaliau nenagrinėjo. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas dėl tam tikru metu tekusio per mažo ploto galėjo patirti nepatogumus, tačiau, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo išvadai, jog jis patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjo reikalavimą tenkinti bylinėjimosi išlaidas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, teismas paliko nenagrinėtą.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė ieškinio senaties terminą, nes tokio pobūdžio reikalavimams Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenustato ieškinio senaties instituto. Į teismą pareiškėjas ankščiau negalėjo kreiptis dėl to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriuose išaiškinta, kokios kalinimo sąlygos yra tinkamos, nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Todėl pareiškėjas nežinojo, kad pažeidžiamos jo teisės. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis – iš tiesų tas laikotarpis buvo daug ilgesnis, nes teismas turėjo laikytis pozicijos, jog minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui, negali būti mažesnis nei 4 kv. m ploto, atskaičius ir baldų užimamą plotą. Nesutinka su visais argumentais, kuriais grįsdamas pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo šališkas, nes priimdamas sprendimą vadovavosi tik Alytaus PN argumentais. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Atsiliepimas
Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam neturtinė žala padaryta dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).
Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos (b. l. 15) – 2014 m. lapkričio 23 d. Alytaus PN pateikti duomenys (b. l. 23) patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas pataisos namuose nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d. Todėl nagrinėjamu atveju daliai pareiškėjo reikalavimo yra pasibaigęs 3 metų senaties terminas, numatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį Alytaus PN prašė taikyti.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjui padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. galbūt tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, yra akivaizdu, kad pareiškėjas viso kalinimo Alytaus PN metu žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas. Kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti praleistą senaties terminą pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už galimai netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma gali būti teisinga.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d., laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Alytaus PN. Alytaus PN apeliaciniame skunde (b. l. 23–27) nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas kalėti į 2 būrį, 6 miegamąjį, kuriame esant užimtoms visoms 9 miegamosioms vietoms, vienam nuteistajam tenka 3,98 kv. m ploto. Nuo 2012 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas 15 būryje, 2 miegamajame, kuriame esant užimtoms visoms 11 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam tenka 3,05 kv. m ploto. Nuo 2012 m. birželio 28 d. pareiškėjas buvo kalinamas 12 būrio 1 miegamajame, kuriame esant užimtoms visoms 10 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam tenka 3,47 kv. m ploto. Nurodyti duomenų, kiek nuteistųjų nagrinėjamu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Alytaus PN miegojo minėtuose miegamuosiuose, Alytaus PN galimybių neturėjo, nes tokių duomenų laisvės atėmimo įstaiga nekaupia ir nesaugo. Kadangi nurodyti miegamieji buvo ne kameros, o bendrabučio tipo, nagrinėjamoje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Alytaus PN negalėjo pateikti duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma nurodytų miegamųjų patalpose, todėl pateikti duomenys apie vienam nuteistajam tenkantį kalinimo plotą vertinami pareiškėjo naudai. Atsižvelgus į aptartus duomenis apie vienam nuteistajam tenkantį kalinimo plotą pareiškėjo miegamųjų patalpose, kai visos miegamosios vietos yra užimtos, konstatuotina, kad pareiškėjas 23 paras buvo kalinamas mažesnio nei 3,1 kv. m ploto sąlygomis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis (b. l. 13–14, 41–70), pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad Alytaus PN padarė kitus pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 91–92) taip pat nepateikė argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti kitus Alytaus PN jam padarytus pažeidimus.
Nustatyta, kad Alytaus PN pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m ploto. Tačiau ploto trūkumas buvo minimalus – vos 0,05 kv. m. Todėl nors Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, tačiau, atsižvelgus į aplinkybę, jog pareiškėjas 23 paras buvo kalinamas tik 0,05 kv. m mažesniame plote, nei galima pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju nekonstatavus visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti pateikiami teismui su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi pareiškėjas nepateikė apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų ir jų nepagrindė, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėjamas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio nustatyta tvarka per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo, t. y. paskelbimo dienos, pateikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant apskaičiuotą ir pagrįstą išlaidų sumą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įvertino bylos duomenis. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.