Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Santechnikos centras“ atstovėms bankroto administratorei V. L. ir adv. V. N., trečiojo asmens UAB „Dalista“ atstovei adv. A. B. R.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Santechnikos centras“ ieškinį atsakovui V. K., su trečiaisiais asmenimis UAB „Autoįranga“, UAB „Nojus“, UAB „Dalista“, BUAB „Rangesta“, S. Ž. ir P. L., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartyje pasisakė (t. 2, b. l. 221-26), kad teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia LR įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės finansinius dokumentus (įmonės balansą, medžiagų įsigijimo dokumentus, medžiagų nurašymo aktus ir kt.) įmonėje turėjo būti prekių (medžiagų) už 202 935,98 Lt, tačiau atsakovas (buvęs įmonės direktorius) šių prekių (medžiagų) neperdavė administratoriui. Atsakovas neginčija, kad šiai sumai prekės (medžiagos) nebuvo perduotos administratoriui, tačiau nurodo, kad taip atsitiko dėl to, jog dalis šių prekių (apie 169 884,79 Lt sumai) buvo panaudotos vykdant sutartinius įsipareigojimus su trečiaisiais asmenimis ir nebuvo tinkamai, laiku sutvarkyti dokumentai šių prekių (medžiagų) nurašymui.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, remdamasis CK 2.4 straipsnio 3 dalies, CK 2.74 straipsnio 3 dalies, Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės, o taip pat kitų įstatymų normomis, preciziškai bei imperatyvai reglamentuodamas įmonėje atliekamų finansinių operacijų įforminimo bei jų apskaitymo tvarką, siekė, kad jų apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu, jog iškilus ginčams tarp ūkine komercine veikla besiverčiančių asmenų ar šių asmenų bei valstybės (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus ir kt.), įmonės darbuotojų, ar administracijos vadovo, būtų galima tiksliai nustatyti bei patikrinti minėtų operacijų apimtis, atlikimo laiką bei pagrindą ir kt. Taigi, griežtas minėtų įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias bendrovės turto pasisavinimui, iššvaistymui. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą šis asmuo atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal nurodytos dalies 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Nustatyta, kad ieškovė trečiųjų asmenų statomuose objektuose darbus turėjo atlikti: 1) užsakovo UAB „Autoįranga“ objekte iki 2011 m. spalio 1 d. (t. 1, b. l. 170), 2) užsakovo UAB „Nojus“ objekte ((duomenys neskelbtini), Kauno r.) iki 2012 m. birželio 1 d. (t. 1, b. l. 160), objekte ((duomenys neskelbtini), Kaunas) vieni darbai iki 2012 m. balandžio 6 d. (t. 1, b. l. 150), kiti - iki 2012 m. vasario 20 d. (t. 1, b. l. 152), kiti - iki 2011 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l. 155), 3) UAB „Dalista“ objekte iki 2011 m. vasario mėnesio (tą nurodo pats atsakovas, tą patvirtina galutinis objekto darbų priėmimo-perdavimo aktas), 4 ) BUAB „Rangesta“ objekte iki 2011 m. vasario mėnesio (tą nurodo pats atsakovas), nors iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad darbai buvo atlikti iki 2010 m. lapkričio mėnesio (t. 5, b. l. 45-48), 5) užsakovo S. Ž. objekte iki 2012 m. gegužės 10 d., užsakovas nurodo, kad darbai nepabaigti (t. 5, b. l. 49-51), 6) užsakovo P. L. objekte iki 2012 m. (tą nurodo atsakovas), užsakovas nurodo, kad ne visos medžiagos buvo pateiktos, nors pinigai buvo sumokėti (t. 5, b. l. 56-57). Taigi, kaip matyti, atsakovas turėjo pakankamai laiko sutvarkyti (surašyti, pateikti) prekių (medžiagų) panaudojimo objektuose dokumentus, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo (2012 m. birželio 14 d.) tai nebuvo padaryta.

Teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės turto (prekių) panaudojimo pagrindimą ir išsaugojimą, tinkamą ir savalaikę jo apskaitą, neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, t. y. pagrįsti prekių (medžiagų) panaudojimą, o tai sąlygojo ieškovės turto sumažėjimą ir ieškovės kreditorių interesų pažeidimą (dėl negalimumo išsiieškoti pinigų už panaudotas prekes (medžiagas)), todėl tokie atsakovo veiksmai (prekių panaudojimas be apskaitos dokumentų, apskaitos dokumentų nepateikimas administratoriui), kurių pasekoje atsirado žala įmonei, yra neteisėti. Atsakovo kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Be to teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų pagrįsti savo nurodomas aplinkybes apie prekių (medžiagų) panaudojimą trečiųjų asmenų statomuose objektuose, nors tai yra atsakovo pareiga (CPK 178 str.). Sudarytos statybos rangos sutartys ir sąmatos, pateiktos atsakovo, nėra pakankami įrodymai patvirtinti prekių (medžiagų) panaudojimą objektuose, nes tai tik pirminiai dokumentai, kurių pagrindu turėjo būti vykdomi darbai, tačiau, ar šie darbai buvo padaryti, ar numatytos medžiagos buvo panaudotos, šie dokumentai nepatvirtina. Tretieji asmenys nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, jie nurodo, kad jų statomuose objektuose nėra likę jokių ieškovės prekių (medžiagų), kurios būtų neapskaitytos ir už kurias būtų nesumokėta, o kai kurie tretieji asmenys (S. Ž. ir P. L.; t. 5, b. l. 49-50, 56-57)) nurodo, kad už prekes (medžiagas) buvo sumokėta, bet jos nebuvo pateiktos, o atsakovas dingo nebaigęs darbų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 202 935,98 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 5 059 Lt bei 77 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), iš viso 5 136 Lt.

Trečiasis asmuo UAB „Dalista“ prašo priteisti iš atsakovo 2 516 Lt, turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokatės darbo ir laiko sąnaudas (surašytas atsiliepimas į ieškinį ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokatės pagalbą mažintinos iki 1 500 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Santechnikos centras“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 202 935,98 Lt (du šimtus du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis litus, 98 ct) žalai atlyginti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (202 935,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 136 Lt (penkis tūkstančius šimtą trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Dalista“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.