- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- A-2230-442/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00986-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–21), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario mėnesio.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Pravieniškių PN-AK atliko laisvės atėmimo bausmę žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis. Pristatytas į Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas nebuvo supažindintas su pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo patekta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas. Nebuvo supažindintas pasirašytinai su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999). Buvo pateikti dokumentai, kuriuos buvo verčiamas pasirašyti greitai ir nesigilinant.
3. Nurodė, kad buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 4 būrio 1 brigadoje. 4 būrys buvo apgyvendintas avariniame – antisanitariniame pastate, miegamieji buvo perpildyti. Visi pastatai padengti senu šiferiu, kuris nuo laiko sudūlėjęs ir pakilus vėjui teko kvėpuoti asbesto dulkėmis. Visi sanitariniai mazgai susidėvėję, seni, nėra klozetų, o tik skylės grindyse, jų kiekio nepakanka dideliam asmenų skaičiui. Nebuvo praustuvių kojoms, o pačių praustuvių labai mažai, jos surūdijusios, nebuvo šilto vandens. Dušo kabinų įrengta taip pat labai mažai. Dušu galima pasinaudoti tik kartą per savaitę. Nebuvo įrengta vietos skalbti ir džiovinti rūbus. Pravieniškių PN-AK neįrengta jokių patalpų rūkantiems. Pareiškėjas nerūkantis, tačiau turėjo nuolat kvėpuoti rūkalais, nes rūkantieji rūkydavo prausyklose, pasivaikščiojimo kiemelyje. Lovos buvo dviejų aukštų, surūdijusios, be saugos kraštelių. Sienos ištrupėjusios, visur pelėsis, langai išpuvę, dauguma išdaužytų. Nebuvo spintelių susidėti rūbams. Miegamuosiuose nuolat buvo drėgna. Visuose Pravieniškių PN-AK paplitę parazitai ir graužikai. Pareigūnai elgėsi ciniškai ir sadistiškai. Pravieniškių PN-AK įsišaknijusios subkultūros, kurias toleruota pataisos namų administracija. Jei pareiškėjas ko nors paprašydavo, pareigūnai grasino, kad padės patekti į žemiausią kastą, netvarkė dokumentų lygtiniam paleidimui. Teigė, jog Pravieniškių PN-AK administracija nieko nedarė, kad į pataisos namus nepatektų narkotikai ir kiti draudžiami daiktai.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam buvo skiriamos nuobaudos, teko pabuvoti visose baudos izoliatoriaus ir drausmės grupės kamerose, kurios visos be kapitalinio remonto, padengtos pelėsiu, 7 kv. m plote gyveno po 4 asmenis. Per dieną būdavo suteikiamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Kamerose nebuvo įrengta šilto vandens tiekimo sistema, nebuvo suteikiamos asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo ir džiovinimo paslaugos, nebuvo įrengta vėdinimo sistema, nebuvo evakuacinio išėjimo, veisėsi parazitai ir graužikai. Nebuvo klozetų, tik skylės grindyse, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, emocinę depresiją, klaustrofobiją, paranoją, tamsos baimę, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Pareiškėjas taip pat prašė netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės vykdymo terminui. Šiuo atveju prievolė yra paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas, o atlikdamas bausmę asmuo yra visiškai išlaikomas valstybės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime (b. l. 25–33) su pareiškėjo skundu nesutiko.
7. Atsakovas nurodė, kad prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrina teisės aktais įtvirtinto patalpų ploto ar higienos normų reikalavimų, nuo jo atvykimo į pataisos namus 2010 m. sausio 27 d., taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl patalpų ploto ar higienos normų reikalavimų neužtikrinimo į administraciją, tačiau to nedarė. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos.
8. Pažymėjo, jog duomenų apie tai, kiek asmenų buvo Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas bausmės atlikimo metu, atsakovas pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Taip pat nurodė, jog ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Gyvenamosios patalpos Pravieniškių PN-AK vėdinamos pro langus ir ventiliacines angas. Patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui užtikrinti patalpos aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Pravieniškių PN-AK, siekiant užtikrinti vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą, visų įstaigos 2 sektoriaus būrių poilsio kambariuose įrengtos gyvenamosios patalpos. 2 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius bei viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Savo asmeninius rūbus nuteistieji gali skalbti ir dušo patalpose, kur karštas vanduo yra nuolat. Virtuvėlės įrengtos visuose būruose. Jose yra spintelė, kurioje nuteistieji gali laikyti maistą. Sanitariniame mazge įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis nei 1,5 m aukščio sienelėmis su rakinamomis durimis. Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose kenkėjų kontrolės paslaugos teikiamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Dezinfa“, kuri atlieka dezinsekciją ar deratizaciją. Pasivaikščiojimo kiemai įrengti laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) reikalavimų. Lokaliniuose sektoriuose esančiais kiemais naudotis gali visi to paties lokalinio sektoriaus nuteistieji. Į kamerų tipo patalpose įrengtus kiemelius kasdien pasivaikščioti vieną valandą vedami ten laikomi nuteistieji. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtos rūkymo vietos, kitose patalpose rūkyti yra draudžiama.
9. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2 ir 3 sektoriaus uždarosios kameros zonos techninė apžiūra atliekama kasdien ir užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Naujai atvykę nuteistieji asmeniškai ir pasirašytinai supažindinami su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. 2010 m. vasario 2 d. pareiškėjas atvykęs į 2 sektorių pasirašytinai buvo susipažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, socialinės reabilitacijos organizavimu, tikslais ir formomis, nuteistiesiems skiriamomis nuobaudomis ir paskatinimais, mokymosi galimybėmis įstaigoje, nuteistųjų laisvalaikio užimtumo organizavimu ir kt. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir ją įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos) vienam nuteistajam išduodama: skalbiamasis muilas – 200 g vieną kartą per mėnesį; tualetinis muilas – 100 g vieną kartą per mėnesį; tualetinis popierius – 1 rulonas vieną kartą per mėnesį. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kadangi šilumos tiekimas yra centralizuotas. 2 ir 3 sektoriuje gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Vadovaujantis HN 76:2010 58 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Pravieniškių PN-AK direktorius 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad nėra duomenų, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo laikytini nepagrįstais. Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti evakuacijos planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Įstaiga yra parengusi ir suderinusi personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Taip pat yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Dušine nuteistasis gali naudotis kartą per savaitę. Dusinėje karštas vanduo yra nuolat. Gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodytos ligos nėra gyvybiškai pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę realiai jautė emocinę depresiją, pažeminimą ar dvasinę skriaudą, yra nepagrįsta.
12. Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų.
II.
13. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo D. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PN-AK, 215 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario mėnesio.
15. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat apgyvendinimo patalpose su mažesne gyvenamojo ploto norma momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų suvaržytos teisės ir dėl jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2016 m. birželio 1 d. Taigi pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2013 m. birželio 1 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo atsakovas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. birželio 1 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą, šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2016 m. vasario mėnesio (ABTĮ 57 str.).
16. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 ir 11¹.2 punktais ir pažymėjo, kad objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nepateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamąjį plotą teismas skaičiavo gyvenamųjų patalpų plotą padalindamas iš miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose beveik visą laiką buvo užtikrinta minimali teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 7, kurios plotas 14,08 kv. m, pareiškėjui teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovavosi jais, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Taigi, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, 33 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (pareiškėjui trūko 0,08 kv. m gyvenamojo ploto). Todėl teismas vertino, kad yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginius dėl supažindinimo su nuteistųjų teisėmis paneigia atsakovo į bylą pateikti įrodymai, iš kurių matyti, jog pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK, jis buvo pasirašytinai supažindintas su bendrosiomis ir specialiosiomis nuteistųjų teisėmis ir pareigomis.
18. Dėl pareiškėjo teiginio, kad gyvenamosiose patalpose buvo asbesto teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde neišdėstytos aplinkybės dėl asbestinio stogo remonto, į bylą nepateikti pareiškėjo skundai Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo ir neigiamų pasekmių jo sveikatai, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl asbesto daromos žalos atmesti kaip nepagrįsti.
19. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta 2017 m. sausio 12 d. pažyma Nr. 77-146 patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose būriuose, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl evakuacinio išėjimo nebuvimo nekonstatavo.
20. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusiose Aprūpinimo normose nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų bei po vieną pisuarą dvylikai asmenų. Atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 4 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 14 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai, 3 praustuvės, 9 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai, 8 praustuvės, 10 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai, 8 praustuvės, kojų plautuvės, 4 kojų plautuvės, 18 būrio sanitariniame mazge yra 7 unitazai, 5 praustuvės, 5 būryje yra 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Atsižvelgdamas į tai, kad Pravieniškių PN-AK 4 būryje bausmę atlieka 53 nuteistieji, 5 būryje – 56 nuteistieji, 10 būryje – 60 nuteistųjų, 13 būryje – 30 nuteistųjų, 18 būryje – 15 nuteistųjų, 9 būryje bausmę atlikinėjo 92 nuteistieji, teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad, atsižvelgiant į nuteistųjų būriuose skaičių, sanitarinių įrenginių skaičius nevisiškai atitiko Aprūpinimo inventoriumi normoje nustatytus reikalavimus. Tačiau pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo sanitarinių įrenginių trūkumą, tačiau nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių trūkumo teismas vertino kaip deklaratyvias, nepagrįstas ir neindividualizuotas subjektyviomis neigiamomis pasekmėmis (išgyvenimais), todėl neturtinės žalos faktą laikė nepagrįstu.
21. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat grindė parazitų gausa gyvenamosiose patalpose. Teismas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Todėl šiuo atveju teismas nematė pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant graužikų ir kitų buitinių parazitų naikinimo kamerose.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas taip pat teigė, kad patalpose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, ant sienų buvo pelėsis, sienos aptrupėjusios, langai išdaužyti, sanitariniai mazgai seni, praustuvės surūdijusios, lovos surūdijusios. Teismo vertinimu, pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl patalpų drėgmės, netinkamos ventiliacijos, pelėsio ant sienų, aptrupėjusių sienų, išdaužytų langų, senų sanitarinių mazgų, surūdijusių praustuvių, surūdijusių lovų laikyti nepagrįstais ir atmesti (ABTĮ 57 str.).
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normos numato, jog vienam asmeniui turi būti įrengta viena metalinė lova, tačiau nenumato, kokia turi būti lovos konstrukcija, nedraudžia dviaukščių lovų įrengimo, taip pat nenumato dviaukštėse lovose įrengti apsaugos kraštelius. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo, kokias neigimas pasekmes patyrė dėl to, jog miegojo dviaukštėje lovoje, todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Teismas taip pat akcentavo, jog teisės aktai nenustato privalomo sėdimų klozetų įrengimo, todėl šiuo aspektu nekonstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumo.
24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentus, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo spintelių, paneigia 2016 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 77-1396, kurioje nurodyta, kad virtuvėlėse yra spintelės, kuriose nuteistieji gali laikyti maistą. Dėl šilto vandens teismas pažymėjo, kad tiek Higienos norma HN 76:2010, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 34:2015) nenumatė karšto vandens tiekimo į bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų prausyklas. Atsakovas patvirtino, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę grafike nustatytu laiku pasinaudoti dušu, dušinėje karštas vanduo būdavo nuolat. Teisės aktai nenumato karšto vandens įrengimo kiekviename būryje atskirai, taip pat kamerose, todėl teismas vertino, jog pareiškėjo teisė nusiprausti ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę šiltu vandeniu buvo užtikrinta tinkamai. Pareiškėjas skunde taip pat abstrakčiai teigė, jog dušo kabinų buvo labai mažai, tačiau nekonkretizavo šių aplinkybių, nenurodė, kokias neigiamas pasekmes dėl to patyrė, todėl šie pareiškėjo argumentai laikyti deklaratyviais ir atmesti.
25. Dėl drabužių skalbimo teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, HN 76:2010 64 punktu, HN 134:2015 40 punktu ir pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK su UAB „Kauno skalbykla“ yra sudariusi sutartį dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo, pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-2016 patvirtintą Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašą nuteistasis turi teisę gauti nuosavos patalynės bei drabužių skalbimo paslaugas. Iš Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymos Nr. 77-146 matyti, jog Pravieniškių PN-AK užtikrinta galimybė nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog jam nebuvo suteikiamos skalbyklos paslaugos, į bylą nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo deklaratyvių paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl skalbimo paslaugų nesuteikimo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, todėl šie pareiškėjo argumentai laikyti deklaratyviais ir atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusio BVK 146 straipsnio 2 dalimi, HN 76:2010 11 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog pasivaikščioti buvo vedamas vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore, nenustatė.
27. Dėl kamerų tipo patalpose esančio sanitarinio mazgo atskyrimo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei higienos reikalavimų pažeidimų teko Pravieniškių PN-AK, tačiau minėta institucija įrodymų, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose buvo tinkamai užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nepateikė, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo liko nepaneigti.
28. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos namuose lauke, prie įėjimų į būrius, yra įrengtos rūkymo vietos. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, kreipęsis dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis. Taigi teismas nematė pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo atžvilgiu.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pareigūnai elgiasi ciniškai ir sadistiškai, pataisos namuose klesti subkultūros, pareigūnai nesiima priemonių, jog užkirstų kelią draudžiamų daiktų pateikimui į pataisos namų teritoriją, kad kreipėsi su skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai elgiasi netinkamai, išdėstė subjektyvią nuomonę, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
30. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, jog pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK buvo diagnozuoti įvairūs susirgimai, kurie pagal savo pobūdi negalėjo būti nulemti netinkamų kalinimo sąlygų. Todėl teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
31. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas mažesnio, nei teisės aktuose nustatytas, ploto gyvenamosiose patalpose bei neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu gyveno neilgą laikotarpį, byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis sąlygomis. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerų tipo patalpose) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
32. Atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 215 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.
33. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
III.
34. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą (b. l. 186–189), kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
35. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ginčo laikotarpiu ne visada savaime lemia, jog buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Akcentuoja, jog pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Pažymi, kad ploto trūkumas ir netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas kameros tipo patalpoje (0,08 kv. m) truko trumpą laiko tarpą, todėl negalėjo sukelti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų ir papildomo diskomforto. Atsakovo atstovo vertinimu, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju būtų pakankama ir teisinga satisfakcija. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1806-575/2017.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario mėnesio atlyginimo.
37. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo D. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PN-AK, 215 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pritaikius ieškinio senatį, vertintas laikotarpis nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2016 m. vasario mėnesio.
38. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui pakankama satisfakcija būtų pažeidimo pripažinimas.
39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nustatytų pažeidimų iš esmės neginčija, tačiau mano, jog teismas nepagrįstai juos vertino kaip sudarančius pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
41. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 7, kurios plotas 14,08 kv. m, pareiškėjui teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 33 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (pareiškėjui trūko 0,08 kv. m gyvenamojo ploto). Be to, pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, nebuvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
42. Pasisakant dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyto argumento, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
44. Nors atsakovas prašo teismo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1806-575/2017, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėtoje nutartyje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės netaikytinos, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Administracinėje byloje Nr. A-1806-575/2017 pareiškėjas buvo laikomas kitoje įkalinimo įstaigoje, buvo pripažinti tik pažeidimai, susiję su nedideliu gyvenamųjų patalpų perpildymu, tačiau nebuvo pripažintas pažeidimas dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.