Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-07-08 · Civilinė byla Nr. e2-522-446/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-08
Bylos Nr.
e2-522-446/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00366-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“
Atsakovas
G. V., S. G., R. K.
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Civilinė byla Nr. e2-522-446/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00366-2015-3Procesinio sprendimo kategorija : 35.5.; 44.2.; 44.5.2.1.; 44.5.2.14.; 44.5.2.17.; 114.4.; 114.11.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 8 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant ieškovo atstovams V. K., advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovams G. V., S. G., R. K. dėl administravimo lėšų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 7231,92 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos – 484 Eur.

Ieškovės atstovai nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1036-154/2014 Šiaulių apygardos teismas patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Berigda“, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto vizija“. Bendrovės vadovas – direktorė R. K. ir akcininkai – S. G. ir G. V. nepateisinamai ilgai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad BUAB „Berigda“ turto neturi, jos kreditorių kreditoriniai reikalavimai dideli – 2015-02-24 sudaro 91953,49 Eur. UAB „Berigda“ veiklos nevykdo nuo 2008 metų, bendrovės akcininkai finansinės atskaitomybės netvirtino nuo 2008 metų, nei vadovas, nei akcininkai visiškai nesprendė jokių verslo reikalų, susijusių su įmonės veikla, jokio verslo nevykdė. Įmonės skolos nebuvo dengiamos, prasidėjo teisminiai procesai dėl skolų išieškojimo. Atsakovai - įmonės vadovas ir akcininkai - matydami, kad įmonės skolos auga ir viršija turimo turto vertę, privalėjo vykdyti Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė. Administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo buvo patvirtinta teismo nutartimi, kreditorių susirinkime nustatytas administratoriaus atlyginimas ir patvirtintos administravimo išlaidos. Vadovaujantis teismo ir kreditorių susirinkimo patvirtintų sąmatų ribose ieškovė atliko bankrutuojančios įmonės UAB „Berigda“ administravimo darbus, dėl ko turėjo išlaidų, iš viso 7231,92 Eur. Administratoriui atlyginimas neišmokėtas, turėtos administravimo išlaidos nepadengtos, nes UAB „Berigda“ jokio turto neturi. Įmonės vadovė R. K. ir akcininkai S. G. ir G. V. yra dėl to solidariai atsakingi, nes dėl jų neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – nesumokėtas administratoriui atlyginimas ir nepadengtos administravimo išlaidos.

Atsakovai nuomonės nepareiškė – atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio įstatymo 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1036-154/2014, patenkinus ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą, iškelta bankroto byla UAB „Berigda“, bankrutuojančios įmonės administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto vizija“. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi, priimtoje UAB „Berigda“ bankroto byloje, buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „Berigda“ laikina 608,20 Eur per mėnesį administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2015 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkime patvirtintas administratoriaus atlyginimas - 15000 Lt, t. y. 4344,30 Eur, visam laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos ir administravimo išlaidos - automobilio nuomai -100 Lt (28,96 Eur) plius PVM, kuras 100 Lt (28,96 Eur) plius PVM, buhalterija 200 Lt (57,92 Eur) plius PVM. Iš ieškovės pateiktos 2015 m. kovo 12 d. sąskaitos Nr. 00033 matyti, kad ieškovė, administruodama bankrutuojančią įmonę UAB „Berigda“, negavo atlyginimo, administratorės funkcijas atlikdama išleido savo lėšas, iš viso patyrė 7231,92 Eur žalą.

Iš ieškovės pateikto akcininkų sąrašo ir VĮ Registrų centro informacijos matyti, kad UAB „Berigda“ iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovo – direktorės – pareigas vykdė atsakovė R. K., akcininkais buvo atsakovai G. V. ir S. G.. Atsakovai to nepaneigė.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad nuo 2008-07-01 iki 2010-11-22 galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo redakcija taip pat numatė (8 straipsnio 1 dalis), kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. 2014 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad UAB „Berigda“ yra nemoki. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo ir savininko pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas lemia ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę.

Tam, kad atsakovams – bendrovės vadovui ir savininkams – būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus įmonės vadovo ir savininkų veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.).

Atsakovų neteisėti veiksmai – tai jų neteisėtas neveikimas, kai įmonės direktorė R. K. ir įmonės akcininkai S. G. ir G. V. neatliko imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Berigda“ bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis). Iš ieškovės atstovų paaiškinimo, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartyje konstatuotų faktų matyti, kad UAB „Berigda“ vadovė ir akcininkai iškilusių finansinių problemų aplamai nesprendė - paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2007 metus, teisminiai procesai šios bendrovės kaip skolininkės atžvilgiu vyksta nuo 2009 metų, valstybės biudžetui skola siekia 53440,61 Lt (15477,47 Eur), „Sodrai“ – 19272,69 Lt (5581,76 Eur). Jų neveikimu padaryta žala ir ieškovei – negautas administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos, kurių nėra galimybės išmokėti iš bankrutavusios įmonės turto. Ieškovė, administratorė, turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo ir kreditorių visuotinio susirinkimo nustatytas administravimo išlaidas, kurios pagal ieškovės pateiktą sąskaitą 2015 m. kovo 12 d. sudaro 7231,92 Eur, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka. Kadangi įmonės turto, iš kurio turėtų būti išmokamas atlyginimas administratoriui ir padengiamos administravimo išlaidos, nėra, todėl savo esme nesumokėtas administratoriaus atlyginimas ir nepadengtos administravimo išlaidos yra įmonės nuostoliai. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Taigi, egzistuoja ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – nuostoliai, sudarantys 7231,92 Eur sumą. Sprendžiant, ar atsakovai yra atsakingi už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, svarbu tai, kad siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra, teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumą (ne didesnę nei 25 MMA), naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 ir 12 dalis, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Vadovaujantis ĮBĮ reglamentavimu, darytina išvada, kad įmonės vadovas ir akcininkai yra atsakingi, jeigu dėl jų neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovai būtų kreipęsi į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovai būtų kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jie būtų įpareigoti įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Tokiu būdu tarp atsakovų - įmonės vadovo ir akcininkų - neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininkų, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Atsakovų kaltė dėl jų veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovai, dėl kurių veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jų kaltės nėra (CK6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovai žalos dydžio neginčijo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų nurodyto dydžio procesines palūkanas, patenkinus ieškinį, yra pagristas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Iš teismui pateiktų sutarties dėl teisinės pagalbos, pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovė už dokumentų rengimą teismui, jos atstovavimą teisme advokatų kontorai sumokėjo 484 Eur. Patenkinus ieškinį, ši suma priteisina ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis iš kiekvieno.

Kadangi ieškinys patenkintas, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 9,42 Eur ir žyminis mokestis – 163 Eur, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, priteistinas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš G. V., S. G., R. K. uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto vizija“, 7231,92 Eur (septynis tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną eurą 92 euro ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš G. V., S. G., R. K. po 161,33 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 33 euro ct) iš kiekvieno uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto vizija“ bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. V., S. G., R. K. po 57,47 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 47 euro ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė