Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2136-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
2S-2136-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21563-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
UAB „FF Lizingas“
Ieškovas
E. Š.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2136-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21563-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui UAB „FF Lizingas“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė E. Š. prašo pripažinti neteisėtu jos atleidimą UAB „FF lizingas“, negrąžinti į darbą, priteisti 17024 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2013-05-27, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 84308,44 Lt nesumokėtą darbo užmokestį, 25859,90 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, delspinigius už laikotarpį iki atleidimo iš darbo, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti su ieškove iki visiško atsiskaitymo dienos, 10000 Lt neturtinę žalą, panaikinti atsakovo įsakymus, kuriais buvo įskaitytas ieškovei mokėtinas darbo užmokestis į nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo priskaičiuotas sumas: 2013-03-12 įsakymus Nr. 04-11, 04-12, 04-13, 2013-05-03 įsakymą Nr. 04-23, 2013-05-09 įsakymą Nr. 04-24, 2013-06-04 įsakymą Nr. 04-30, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškiniui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 137192,34 Lt sumai, uždraudžiant šiuo turtu ir turtinėmis teisėmis disponuoti, įskaitant teisę į šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė jį atmesti, skirti ieškovei baudą už nepagrįstą prašymą. Nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes Vilniaus apygardos teisme ieškovės pareiškimu nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, todėl yra sustabdytas išieškojimas iš atsakovo turto. Atsakovo apskaitomas turtas ir nuosavas kapitalas yra apie 13523 mln. Lt, todėl 137192,34 Lt ieškinio suma negali būti vertinama kaip didelis reikalavimas. Atsakovas turi 13,6 mln. Lt balanse apskaitomo turto, o ieškinio reikalavimai yra 99 kartus didesni nei atsakovo apskaitomas turtas. Šiuo metu yra areštuotas atsakovo turtas 16,2 mln. Lt sumai ir tokiu būdu sustabdyta atsakovo kaip finansų įstaigos veikla, t.y. atsakovas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, perleisti nuosavybės teises klientams, išsimokėjusiems lizingo davėjui UAB „FF lizingas“ už lizingo objektus, negali parduoti turimo turto per antstolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-15 nutartimi patenkino ieškovės E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 137 192,34 Lt.

Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, ir vertino, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu galimai elgėsi nesąžiningai, pažeidinėdamas imperatyvias įstatymų nuostatas ir galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju gali vengti atsiskaityti su ieškove. Teismas pažymėjo, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsakovui yra iškelta daug bylų dėl skolų priteisimo, atsakovo turtui yra pritaikytas areštas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju, sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas. Teismas sutiko, kad prašoma priteisti 137192,34 Lt piniginių reikalavimų suma yra didelė. Atsakovo UAB „FF lizingas“ mokumo būseną ištyrė Vilniaus apygardos teismas 2013-09-10 nutartyje dėl bankroto bylos UAB „FF lizingas“ iškėlimo. Teismas konstatavo, jog kyla grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes atsakovas neturės lėšų atsiskaityti su ieškove arba toks atsiskaitymas bus apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB “FF Lizingas” prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nutartimi pažeidė CPK 14 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. reikalavimus vertinti byloje surinktus įrodymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, tačiau nutartyje atsiliepimo argumantai ir atsakovo pateikti įrodymai nebuvo įvertinti. Todėl nutartis yra be motyvų ir naikintina CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.Teismas areštavo 137192,34 Lt vertės atsakovo turto pagal ieškovės 2013-09-30 patikslintą ieškinį, kuris nebubo priimtas teismo. Ieškovės 2013-06-26 ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, nes nenurodyta ieškinio suma. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones 137192,34 Lt sumai, nes byloje nėra priimto ieškinio dėl tokio dydžio ieškovės reikalavimo.Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2013-09-10 nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri dar nebuvo įsiteisėjusi. Todėl teismas neturėjo nei pagrindo, nei teisės remtis neįsiteisėjusia teismo nutartimi. Nutartyje teismas pats sau prieštarauja ir pažeidžia CK 1.5 str. nustatytus principus, kadangi pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės nieko nekeičia, nes ir taip atsakovas negali parduoti areštuoto turto netgi priverstine tvarka. Teismas nenurodė nei vieno atsakovo veiksmo, kuriais jis siektų išvengti prievolės vykdymo. Teismas taip pat neturi teisės ir pagrindo remtis kitų neišnagrinėtų bylų ir dar nepriimtais ar neįsiteisėjusiais teismų sprendimais. Be to, vertinti šias aplinkybes negali abstrakčiai, o reikia tai daryti lyginant su atsakovės mokumą pagal konkrečius jo veiklos duomenis, kuriuos atsakovė teismui pateikė drauge su 2013-10-14 atsiliepimu. Tačiau teismas to nedarė, rėmėsi tik neįsiteisėjusia teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, nevertino atsakovo pateiktų argumentų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad vykdo veiklą, 2013 m. I-ojo pusmečio bendra apyvarta yra 1233640,10 Lt, tik dėl bankroto bylos teisme fakto negali parduoti daug jos turimo turto net per antstolius.Nutartis grindžiama tariamai didele ieškinio suma. Atsakovas pateikė įrodymus, jog jam 137192,34 Lt nėra didelė suma, atsakovo ir turtas, ir nuosavas kapitalas yra apie 13523 mln. Lt, kurie yra net 99 kartus didesni nei ieškovės reikalavimas.Atsakovas yra finansų įstaiga, todėl jo lėšų ar laikino neidentifikuoto turto areštas stabdo įmonės veiklą ir kasdien daro jai didelę turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovo turto areštas pažeidžia ne tik ekonomiškumo ir proporcingumo principus, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo.Nutartyje teismas pasisakė dėl būsimo teismo sprendimo byloje, nes nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, kylančius iš darbo santykių. Todėl konstatuotina, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, nebuvo užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas ir teismo nešališkumas.Atsakovas 2013-10-29 pateikė papildomą prašymą panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi po 2013-10-29, tai yra praėjus 14 dienų nuo teismo nutarties priėmimo, atsakovas negavo nei ieškovės, nei jokio antstolio pranešimo ar patvarkymo dėl šios teismo nutarties priėmimo vykdymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB „FF Lizingas“ atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog ieškovė nebuvo gavusi teismo nurodymo pašalinti kokius nors patikslinto ieškinio trūkumus, todėl laikytina, kad ieškinio trūkumai nebuvo nustatyti. CPK numato, jog laikinųjų apsaugos priemonių klausimas gali būti sprendžiamas ir nepriėmus ieškinio, todėl teismas turėjo teisę pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nėra įsiteisėjusi, yra svarbi nutarties vykdymo aspektu. Tačiau tai nepanaikina šio teismo išreikštos pozicijos, taip pat neatima kito teismo teisės sutikti su toje nutartyje nurodytais argumentais. Teismas negalėjo atmesti ieškovės prašymo motyvuodamas tuo, kad galimai atsakovui bus iškelta bankroto byla ir tuomet visas atsakovo turtas bus ir taip areštuotas, kadangi teismų sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis ar pamąstymais. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo įvertinti grėsmę, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas gali pasunkėti. Šios grėsmės tikimybė tiesiogiai priklauso nuo atsakovui pareikštų reikalavimų skaičiaus ir dydžio. Todėl teismas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo įvertinti LITEKO duomenis apie tai, kiek civilinių bylų yra iškelta atsakovui. Atsakovas nepateikia nei vieno įrodymo, kad šiuo metu vykdo aktyvią veiklą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Tuo tarpu teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais, įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013-06-26 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo įsakymus ir priteisti iš atsakovo 17024,00 Lt dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b.l. 1-3). Patikslintu 2013-09-30 ieškiniu, teisme gautu 2013-10-02, ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš UAB „FF Lizingas“ vyr. finansininkės pareigų, negrąžinti ieškovės į darbą, tačiau priteisti iš atsakovo 17024,00 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką, 84308,44 Lt nesumokėtą darbo užmokestį, 25859,90 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigius už laikotarpį iki atleidimo, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt neturtinės žalos ir panaikinti atsakovo įsakymus, kuriais buvo įskaitytas ieškovei mokėtinas darbo užmokestis į nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo apskaičiuotas sumas. Taip pat ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo 137192,34 Lt vertės turtą (b.l. 22-30). Šis ieškovės patikslintas ieškinys buvo priimtas 2013-10-15 teisėjo rezoliucija ir tą pačią dieną teismas nutartimi pritaikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą neviršijant reikalavimo sumos – 137192,34 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo argumentas, jog teismas pritaikė laikinąsiais apsaugos priemones, nepriėmęs ieškinio dėl 137192,34 Lt reikalavimo, yra nepagrįstas. Aukščiau nurodyti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ant patikslinto ieškovės ieškinio yra teisėjo rezoliucija jį priimti, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priimta tą pačią dieną, patikslintame ieškinyje aiškiai suformuluotas reikalavimas dėl atsakovo turto arešto 137192,34 Lt sumai.

Atsakovas savo skundą taip pat grindžia tuo, jog teismas nevertino atsakovo 2013-10-14 atsiliepimo argumentų ir pateiktų įrodymų, todėl skundžiama teismo nutartis yra be motyvų ir yra naikintina pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje yra pateiktos ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir atsakovo 2013-10-14 atsiliepimo į šį prašymą santrauka. Taip pat nutartyje yra analizuojami atsakovo nurodyti argumentai dėl įmonės turimo kapitalo dydžio, mokumo bei ar reikalaujama priteisti suma yra didelė atsakovui. Taigi, negalima pripažinti, kad skundžiama nutartis būtų be motyvų, ar joje nebūtų atsižvelgta į atsakovo atsiliepimo argumentus.

CPK 414 straipsnyje yra apibrėžiamas teismo vaidmuo, nagrinėjant darbo bylas. Minėtas straipsnis suteikia teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia. Todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, turėjo teisę tikrinti LITEKO duomenis ir remtis juose užregistruotomis atsakovui iškeltomis bylomis, teismų priimtomis nutartimis dėl atsakovo turto arešto. Skundžiamos nutarties priėmimo metu Vilniaus apygardos teismo 2013-09-10 nutartis, kuria buvo atsakovui iškelta bankroto byla, dar buvo neįsiteisėjusi, tačiau pirmos instancijos teismas pasirėmė tik minėtoje nutartyje aptarta atsakovo finansine padėtimi. Be to, ši nutartis buvo tik vienas iš argumentų, paminėtų skundžiamoje nutartyje, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbu įvertinti aplinkybių, galinčių nulemti būsimo teismo sprendimo neįvykdymą, visumą. Todėl tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui, tiek nutarties iškelti bankroto bylą priėmimas, kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis, gali būti vertinami kaip didinantys grėsmę ieškovo turtiniams interesams. Kadangi pirmos instancijos teismas rėmėsi ne tik minėta neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, bet ir kitais duomenimis, patvirtinančiais sunkią atsakovo finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai.

Kaip buvo minėta aukščiau, pagal CPK 144 str. 1 d. laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, jeigu jų prašantys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje teismo pasisakymas, kad ieškovė tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumo. Be to, nutartyje pats teismas nurodo, jog ieškinyje nurodytas aplinkybes vertina tik preliminariai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė