Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Alytaus pataisos namai kreipėsi į Kauno apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi Alytaus pataisos namų teikimas atmestas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais dokumentais, nuteistojo A. V. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas A. V. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Šiuo metu nuteistasis A. V. yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Iš teikimo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis mandagus, taktiškas, pokalbyje aktyvus, domisi sportu, skaito psichologines knygas, domisi įvykiais šalyje, dalyvauja individualiose konsultacijose su psichologu, elgesio korekcijos programose. Nuteistasis geba save kontroliuoti, elgiasi apgalvotai. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodomos ne tik teigiamos, bet ir neigiamos A. V. savybės. Nuteistasis neidentifikuoja probleminių sričių, kuriose norėtų siekti pozityvių pokyčių, turi kategorišką požiūrį, kurio tvirtai laikosi, sunkiai priima kitokią, nei jo nuomonę. Nuteistojo mąstyme ir elgesyje stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Be to, nuteistasis linkęs akcentuoti savo autoritetą, pabrėžia savo galios ir įtakos vertę bei didžiuojasi savo ryšiais tam tikruose visuomenės sluoksniuose, pasižymi kontroliuojančiomis nuostatomis bei noru valdyti situaciją. Nuteistasis A. V. teigia, kad labiau norėtų dirbti kvalifikuotą darbą su socialinėmis garantijomis ir tinkamu darbo užmokesčiu, o mažai apmokamo darbo, be socialinių garantijų, dirbti nenorėtų. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, apibūdintos nuteistojo socialinės ir psichologinės savybės leidžia daryti išvadą, kad savo požiūrio nuteistasis iš esmės nepakeitė, o tik prisitaikė prie jam iškeliamų sąlygų.

10. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis A. V. 16 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nors didesnė dalis šių pažeidimų yra padaryta pakankamai seniai, tačiau svarbu tai, kad paskutinį kartą drausminė nuobauda jam skirta 2021 m. lapkričio 30 d. Skundo argumentai, kad paskutinė nuobauda gauta nepelnytai, o visi kiti padaryti pažeidimai nėra reikšmingi, yra nepagrįsti. Kiekvienas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir leidžia daryti išvadą, kad praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, nuteistajam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Be to, A. V. pažeidimai buvo pasikartojančio pobūdžio (atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus, kameroje turėjo uždraustų daiktų, nevykdė pareigūnų reikalavimo), o tai rodo, jog net ir žinodamas apie savo netinkamą elgesį, už kurį gali būti baudžiamas, piktybiškai nesilaikė numatytų taisyklių ir kartojo nusižengimus. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad ir šiuo metu nuteistojo požiūris į kalinimo įstaigoje padarytus pažeidimus nėra nuoširdus, nuteistasis siekia sumenkinti padarytų pažeidimų reikšmę. Toks elgesys bausmės atlikimo metu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

11. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis stokoja kritiško požiūrio į savo elgesį praeityje. Nuteistasis A. V., be kitų nusikaltimų, laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinių labai sunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei padarymą. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis neigia, teigia, kad jis jokių nusikaltimų nepadarė. Taigi, duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Nuteistojo nesutikimas atlyginti ieškinį taip pat patvirtina, kad A. V. nesuvokia savo neteisėto elgesio pasekmių ir nesiekia jų sušvelninti. Alytaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažyma patvirtina, kad nuteistasis A. V. pagal vykdomąjį dokumentą turi atlyginti 932,56 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas už nusikaltimus, įvykdytus dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais susivienijimo nariais. Teismo išlaidos (už specialistų tyrimą, atliktą tikslu pagerinti vaizdo kadrų kokybę; už įvykio vietoje rastų G. K., V. K., A. G. lavonų pervežimą į Vilniaus m. morgą; už G. K., V. K., A. G. lavonų rentgeno tyrimą; už UAB „xxx“ darbus, ieškant G. L. ir E. B. žemėje paslėptų lavonų) priteistos iš nuteistojo A. V. solidariai su kitais nuteistaisiais. Dėl to nėra pagrindo teigti, kaip tai daroma skunde, jog ieškinys nuteistajam priteistas nepagrįstai. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad patvarkymas dėl skolos išieškojimo Alytaus pataisos namuose gautas 2019 m. kovo 7 d., tačiau jis iki šiol nėra vykdomas. Aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu jis nedirba ir darbinių pajamų negauna, nekeičia jo neigiamo požiūrio į ieškinio atlyginimą, nes nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad per visą ši laikotarpį A. V., gaudamas lėšas į savo asmeninę sąskaitą, jas naudojo tik asmeniniams poreikiams tenkinti.

12. Iš teismui pateiktos nuteistojo A. V. asmens bylos taip pat matyti, kad 2021 m. birželio 16 d. atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, o 2021 m. spalio 20 d. – žema nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad paskutinio įvertinimo metu stebima teigiama rizikos dinamika, nes nuteistasis pateikė pažymą, kad UAB ,,Retanota“ įsipareigoja jį priimti į darbą vadybininku, nuteistajam išėjus į laisvę ar turint galimybę dirbti nuotoliniu būdu laisvės atėmimo vietoje (atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą yra vertinama ar asmuo bus bedarbis po paleidimo iš įkalinimo įstaigos). Taigi, būtent dėl šios pažymos rizikos lygis keitėsi iš vidutinio rizikos lygio į žemą rizikos lygį. Kitų esminių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pokyčių paskutiniame įvertinime nenustatyta. Svarbu pastebėti, kad šiuo atveju didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro veiksniai (maža darbo patirtis, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, kriminalinių nuostatų palaikymas, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, būdamas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Šių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus ir tai, kad A. V. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui švelnesne.

13. Nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių: palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra keturis kartus skatintas, dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam A. V. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Visų duomenų kontekste nuteistojo A. V. nepakankamas gebėjimas kritiškai vertinti savo poelgius leidžia daryti išvadą, kad vien tik dalyvavimas grupiniuose užsiėmimuose pakankamai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, todėl šiuo metu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės keisti švelnesnės bausmės rūšies bausme yra per anksti. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.