Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-08 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 9 m. laisvės atėmimo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-08 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 7 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 8 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017-04-20).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – po paskutinės gautos nuobaudos (2012-07-03) dešimt kartų paskatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, mokėsi, savanoriškai dengia civilinį ieškinį, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą – keturis sunkius nusikaltimus bei pasikėsinimą padaryti du sunkius nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, taip pat vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis teigia, jog pasitiki savimi bei yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra, nors, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, pastebima tų pačių klaidų kartojimas nepasimokant iš ankstesnio patyrimo; geba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, ypač kai jo prašoma tai padaryti, tačiau išklausęs kitų nuomonę, sprendimą priima pats, vadovaujasi savo patyrimu. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nurodoma pažanga ją mažinant, tačiau taip pat išlieka aktualūs tikimybę nusikalsti ateityje didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: teisės pažeidimai (dažna nusikalstamo elgesio patirtis, nusikalstamos veikos padarytos organizuotoje grupėje). Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai buvo įvertinti – jis nuo 2016-07-27 perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl šiuo metu nuteistajam A. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017-04-24 priimtą nutarimą Nr. 95-80 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017-04-24 nutarimą Nr. 95-80 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis