Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-347-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
2A-347-227/2012
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01455-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
UAB „Alauša“
Atsakovas
UAB „Nonfera“
Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-347-227/2012

Teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01455-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 36.1; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešajame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Alauša“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alauša“ ieškinį atsakovei UAB „Nonfera“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už parduotus naftos produktus ir delspinigius. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2005-05-04 buvo sudaryta naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis. Už 2011 m. balandžio mėnesį parduotus produktus atsakovė per sutartyje numatytą terminą neatsiskaitė su ieškove. Už prievolės neįvykdytą buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Konstatavo, kad atsakovė nustatytu terminu neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 13 021,63 Lt skolą yra pagrįstas ir tenkintinas. Nurodė, kad sutarties 4.3 punkto pagrindu delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo pareikalavimo mokėti delspinigius momento. Konstatavo, kad ieškovės 2011-08-16 sąskaitą Nr. UTE2011012 laikytina reikalavimu mokėti delspinigius ir minėtos sąskaitos pagrindu nuo 2011-09-02 ieškovė turi teisę taikyti atsakovės atžvilgiu sutartinę atsakomybę už netinkamą prievolės vykdymą. Pažymėjo, kad atsakovei pateiktose sąskaitose-faktūrose nebuvo nurodyta neapmokėjimo pasekmė – bus skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Nurodė, kad ieškovė po 2011-09-02 nepateikė delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo, todėl reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių už laikotarpį iki 2011-08-16 netenkintinas. Pažymėjo, kad pagal 2011-08-16 sąskaitą Nr. UTE2011012 delspinigiai ir palūkanos paskaičiuoti ne tik už naftos produktus, bet ir už kitas sąskaitose nurodytas prekes, kas nepagrįsta sutarties nuostatomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Alauša“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius ir toje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad šalys bendru sutarimu sudarė 2005-05-04 sutartį, kurioje numatė palūkanų ir delspinigių sąlygas, dydį, skaičiavimo tvarką. Palūkanos ir delspinigiai laikytini ieškovės nuostoliais, kuriuos ji patirtų naftos pirkėjams vengiant atsiskaityti už įsigytą produkciją. Teigia, kad 2005-05-04 sutarties 4.3. punktas su pareikalavimo momentu sieja ne delspinigių ir palūkanų skaičiavimo termino pradžią, o momentą, nuo kurio pardavėjas, t. y. ieškovė, turi pagrindą gautas sumas skirti delspinigiams ir palūkanoms dengti. Nurodo, kad netesybos laikytinos nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia, o palūkanos mokamos tuomet, kai neįvykdžius piniginės prievolės, skolininkas naudojasi pinigais, kuriuos turėtų pagal prievolę perduoti kreditoriui. Paaiškina, kad esant aiškiai per didelėms netesyboms, teismas gali sumažinti netesybas, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnėmis nei patirti nuostoliai, patirti dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pažymi, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį iš dalies pripažino delspinigius, o neprašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į šią ir kitas svarbias aplinkybes, nusprendė panaikinti delspinigius. Paaiškina, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, kiekvienu atveju turi vertinama konkretūs sutartiniai santykiai, išimtinių ar alternatyvių netesybų buvimas ar ne, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirti nuostoliai ir kt.

Atsakovė UAB „Nonfera“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad 2005-05-04 UAB „Alauša“ ir UAB „Nonfera“ sudarė sutartį Nr. 52/VLN (toliau – Sutartis) (b. l. 33-34). 2011-04-16 ir 2011-04-28 UAB „Alauša“ išrašė ir pateikė UAB „Nonfera“ sąskaitas faktūra už parduotus naftos produktus (b. l.37-38). Sąskaitose nurodytu laiku UAB „Nonfera“ neatsiskaitė su UAB „Alauša“. Remiantis Sutarties 4.3 punktu, UAB „Alauša“ 2011-08-16 išrašė ir išsiuntė registruotu paštu sąskaitą-faktūrą Nr. UTE2011012, kurioje nurodė 13 021,63 Lt įsiskolinimą už 2011 m. balandžio mėnesio sąskaitas ir 2 929,84 Lt delspinigius ir palūkanas už neapmokėtas sąskaitas (b. l. 39). Minėta sąskaita UAB „Nonfera“ registracijos adresu buvo neįteikta (b. l. 92).

Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo panaikinti delspinigius ir nurodo, kad atsakovė neginčijo Sutartimi nustatytus palūkanas ir delspinigius, netgi atsiliepime į ieškinį iš dalies pripažino ieškovės prašomą priteisti palūkanų ir delspinigių dydį. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl reikalavimo priteisti delspinigius netenkinimo argumentus, nesutinka su teismo padarytomis išvadomis.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios prievolės, atsiradusios iš sutarties, neįvykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą. Byloje nustatyta, kad Sutarties 2009-04-15 priede buvo reglamentuota sąskaitų-faktūrų už nupirktus naftos produktus apmokėjimo tvarka (b. l. 36). Neapmokėjus sąskaitų-faktūrų jose nurodytu laiku, konstatuojamas sutartinės prievolės pažeidimas ir nuo šio momento atsiranda apeliantės teisė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str., 1 d.). Taip pat, Sutartyje numatyta, kad laiku neapmokėjęs sąskaitų-faktūrų, pirkėjas (šiuo atveju atsakovė), pardavėjui (šiuo atveju – apeliantei) pareikalavus, moka palūkanas ir delspinigius. Byloje nustatyta, kad apeliantės pareikalavimas mokėti palūkanas ir delspinigius atsakovei buvo įteiktas 2011-10-07 (b. l. 27, 89). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė mokėtinų palūkanų ir delspinigių skaičiavimo pradžią, susiedamas ją su apeliantės pareikalavimo momentu. CK ir Sutartis aiškiai apibrėžia netesybų taikymo, skaičiavimo pradžią – pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, yra pagrindas naikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti palūkanas ir delspinigius už laikotarpį iki 2011-08-16 netenkinimo ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti palūkanas ir delspinigius.

Vertinant Sutartyje nurodytų palūkanų ir delspinigių reikšmę, pastebėtina, kad ir palūkanos, ir delspinigiai atlieka nuostolių kompensavimo funkciją. Delspinigiai, kaip netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje Nr. A3-130 (Teismų praktika Nr. 23, 2005 m.) palūkanas apibrėžė kaip mokestį už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis, todėl už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia. Taigi, kreditoriaus skaičiuojamos palūkanos kompensuoja patirtus nuostolius ir apima ir netesybas, kadangi netesybos irgi atlieka nuostolių kompensavimo funkciją. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas daro pagrįstą išvadą, jog į pareikštą apeliantės reikalavimą atlyginti palūkanas, kaip minimalius nuostolius, kuriuos apeliantė patyrė, kol atsakovė naudojosi jos pinigais, turi būti įskaitomi ir delspinigiai. Negalima reikalauti kartu ir netesybų (delspinigių), ir palūkanų kartu, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą civilinės teisės prasme.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad jei reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės ar neprotingos, jų dydis turi būti sumažintas iki tokios sumos, kuri padengtų nukentėjusios šalies nuostolius. Sprendžiant klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinama visos reikšmingos šiam klausimui spręsti bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt.) ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Netesybos gali būti mažinamos tik nustačius, kad jos yra neprotingai didelės arba kad skolininkas dalį prievolės įvykdė. Netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, 2006-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino skolą, jos turtinė padėtis yra sunki (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla), skaičiuotinų netesybų dydis mažintinas iki 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal šalių sudarytą Sutartį, palūkanos bei delspinigiai numatyti tik neapmokėjus už naftos produktus (b. l. 33). Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. ALK0012555 ir Nr. ALK0012722 matyti, kad buvo pirkta ne tik naftos produktai, bet ir kitos prekės (vinjetės, tirpalai) (b. l. 37-38). Šiuo atveju, apeliantė nepagrįstai skaičiavo delspinigius ne tik už naftos produktus, bet ir už minėtas kitas prekes, todėl sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, mažintinos ne naftos produktų kainomis. Remiantis šiuo skaičiavimu ir delspinigius sumažinant nuo 0,2 iki 0,02 proc., apeliantei iš atsakovės priteistina 290,88 Lt delspinigių (197,51+93,36).

Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos sprendimas keistinas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai apeliacinės instancijos teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Patenkinus ieškinį 82 procentais, iš atsakovės apeliantei priteistina 398,52 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3, 49; CPK 93 str. 1 d.). Valstybės biudžeto naudai iš atsakovės priteistina pirmosios instancijos teismo turėtos 22,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79 str., 88 str.). Likusios 4,90 Lt pirmosios instancijos teismo patirtos dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš apeliantės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimą apeliantė sumokėjo 95,00 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (9,2 proc.), iš atsakovės apeliantės naudai priteistina 8,74 Lt žyminio mokesčio (b. l. 109; CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo už laikotarpį iki 2011-08-16 bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir sprendimą minėtose dalyje išdėstyti sekančiai:

Priteisti iš UAB „Nonfera“ (į. k. 111727525) ieškovės UAB „Alauša“ (į. k. 183615620) naudai 290,88 Lt (du šimtai devyniasdešimt litų 88 ct) delspinigių.

Priteisti iš UAB „Nonfera“ (į. k. 111727525) ieškovės UAB „Alauša“ (į. k. 183615620) naudai 398,52 Lt (trys šimtai devyniasdešimt aštuoni litai 52 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš UAB „Nonfera“ (į. k. 111727525) valstybės biudžeto naudai 22,31 Lt (dvidešimt du litai 31 ct) teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Nonfera“ (į. k. 111727525) ieškovės UAB „Alauša“ (į. k. 183615620) naudai 8,74 Lt (aštuoni litai 74 ct) žyminio mokesčio.

Teisėja Margarita Dzelzienė.