- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- I2-5094-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00320-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus ir atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą nurodydamas, kad skundžia atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VGTPT Klaipėdos skyrius) neveikimą. Akcentuoja, kad 2021 m. sausio 7 d. kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių prašymu (registracija 2021 m. sausio 8 d. Nr. (8.3Mr)TPPl-l 10)), kuriuo prašė atlikti veiksmus pagal savo kompetenciją, o būtent atšaukti VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 toje dalyje, kuria iš jo reikalaujama sumokėti įsiskolinimą tarnybai už tariamai jam suteiktas advokato L. Z. teisines paslaugas 2755,50 Lt (798,05 Eurų) sumai. Akcentuoja, kad iki šiol tarnyba nepateikė jokių įrodymų, kad tariamai piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, kurią skyrė Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014. Taip pat prašė parengti pažymą per nustatytą terminą ir išsiųsti nurodytu adresu, bei nurodyti apskundimo tvarką, jeigu prašymo atžvilgiu bus priimtas neigiamas sprendimas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. vasario 4 d. atsakovas įvykdė neveikimo aktą įforminęs tai raštu Nr. (8.3Mr ) TPS-784, kuriuo atsisakė tinkamai išnagrinėti jo teikiamą 2021 m. sausio 7 d. motyvuotą prašymą. Teigia, kad atsakovo neveikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi yra formalus ir turi tikslą išvengti tiesioginių pareigų vykdymo pagal kompetenciją, ir pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir yra visos Civiliniame kodekse numatytos sąlygos civilinei atsakomybei.
Šiais ir skunde išdėstytais argumentais teismo prašoma (taip nurodoma tekste):
- įpareigoti atsakovą peržiūrėti 2021 m. sausio 7 d. motyvuotą prašymą atšaukti VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 toje dalyje, kurioje reikalaujama, kad sumokėtų tariamą įsiskolinimą tarnybai už advokato L. Z. tariamai suteiktą teisinę pagalbą 2755,50 Lt (798,05 Eurų) sumai;
- priteisti iš atsakovo 50 eurų turtinę ir 100 eurų neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), veikdama ir kai atsakovės atstovė, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas L. Z. VGTPT Klaipėdos skyrius 2014 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 kuriuo nuspręsta nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą bei jis buvo įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 tenkino VGTPT Klaipėdos skyriaus prašymą ir priteistė 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime apskaičiuotas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
VGTPT Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo laisvos formos 2021 m. sausio 7 d. prašymas, kuriame pareiškėjas prašė pakeisti VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo sumokėti 798,05 Eur antrinės teisines pagalbos išlaidų. VGTPT Klaipėdos skyrius 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. (8.3Mr)TPS-784 informavo pareiškėją, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas nėra panaikintas teismo, jis yra galiojantis ir pareikėjui sukeliantis teisines pasekmes, todėl VGTPT Klaipėdos skyrius neturi teisinio pagrindo pakeisti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos nuomone minėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas jį įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą yra nepagrįstas. Tarnyba laikosi pozicijos, jog jis tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, todėl nėra teisinio pagrindo prašymą nagrinėti pakartotinai.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja visos minėtos civilinės atsakomybės sąlygos. VGTPT Klaipėdos skyrius 2021 m. vasario 4 d. raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašyme keliamą reikalavimą, Taip pat pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę bei neturtinę žalą, nepateikė jos dydį patvirtinančių dokumentų. Nesant neteisėtų veiksmų ir neįrodžius patirtos turtinės ir neturtinės žalos, negali egzistuoti ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Tarnyba pabrėžia, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2021 m. balandžio 6 d. teismo nutartimi sprendžiant skundo priėmimo klausimą konstatuota, jog skundo į teismą dalyko formulavimas yra pareiškėjo dikrecija ir pareiškėjas skunde akcentuoja, kad yra skundžiamas atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus neveikimas, o ne aktas, kurį atsakovas priėmė kaip informacinį raštą nenurodydamas jo apskundimo tvarkos. Pareiškėjas teigia, kad jo 2021 m. sausio 7 d. prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir VGTPT Klaipėdos skyrius vilkina jo prašymo nagrinėjimą, kadangi pareiškėjas laikosi pozicijos, jog 2021 m. vasario 4 d. VGTPT Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (8.3Mr) TPS-784 jo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir nėra išnagrinėtas iki šiol.
Taigi skundo dalykas ir šios bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi ir šia apimtimi yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VGTPT Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 47 - 48) nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas L. Z. VGTPT Klaipėdos skyrius 2014 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“ (b. l. 49-58), kuriame nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėją per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VGTPT Klaipėdos skyrius 2015 m. kovo 17 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Prašyme VGTPT Klaipėdos skyrius prašė iš pareiškėjo Lietuvos valstybės naudai priteisti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą. Prašymas buvo grindžiamas VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 nusprendė VGTPT Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti ir priteisė iš pareiškėjo 798,05 Eur. Pareiškėjo apeliacinis skundas administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 nebuvo priimtas nagrinėti ir minėtas sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą (b. l. 59-69) kuriame prašė VGTPT Klaipėdos skyrių peržiūrėti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria jis buvo įpareigotas atlyginti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo pareigos padengti minėtas išlaidas. VGTPT Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą 2021 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. (8.3Mr) TPS-784 „Dėl jūsų 2021-01-07 prašymo“ (b. l. 19). VGTPT Klaipėdos skyrius 2021 m. vasario 4 d. sprendime nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis, sprendimu įpareigota sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą ir pakeisti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atlyginti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
Dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. sprendimo
Kaip jau paminėta, pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. prašyme VGTPT Klaipėdos skyriaus prašė peržiūrėti jo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta įpareigoti pareiškėją padengti 798,05 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Akivaizdu, jog pareiškėjas iš esmės VGTPT Klaipėdos skyriaus prašė pasinaikinti savo paties priimtą sprendimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012 ir kt.).
Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją konstatuotina, jog VGTPT Klaipėdos skyrius turi teisę panaikinti savo paties priimtą individualų administracinį aktą tik tuo atveju, kai tokia galimybė yra numatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Priešingu atveju viešojo administravimo subjektas veiktų viršydamas įstatymo leidėjo suteiktos kompetencijos ribas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). Analizuojant VGTPĮ normas nustatyta, jog jose nėra numatyta, kad Tarnyba ar jos padaliniai turi teisę panaikinti savo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, jos teikimo nutraukimo ir t.t. VGTPĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad Tarnyba ir jos padaliniai, esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu. Pažymėtina, kad sprendimo panaikinimas ir sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo ar pakeitimas yra teisiškai skirtingos sąvokos. Šios bylos kontekste pareiškėjas siekia, kad VGTPT pati panaikintų priimtą sprendimą.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byla Nr. eA-4693-624/2018 nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių ginčo šalių ir vertindamas iš esmės analogišką teisinę situaciją taip pat konstatavo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas VGTPĮ nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti nutrauktas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-8014 bei kas savo ruožtu taip pat suponuoja pareiškėjo prašymo, kuriuo prašoma panaikinti nebegaliojantį administracinį sprendimą, tenkinimo negalimumą: teisinis santykis ir jam sureguliuoti priimtas individualus administracinis aktas – Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 – pasibaigė, t. y. nustojo galioti, priėmus naują individualų administracinį aktą – Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-8014.
Kaip ir minėta anksčiau, šio sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, sprendimas yra įsiteisėjęs ir sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.
Aukščiau nurodytos aplinkybės suponavo pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymo tenkinimo negalimumą: VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra teisėtas bei galiojantys, VGTPĮ normos nenustato teisės Tarnybai ar jos padaliniams savo iniciatyva panaikinti savo paties individualų administracinį aktą, todėl nagrinėjamu atveju VGTPT Klaipėdos skyrius 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašyme keliamą reikalavimą. Taip pat akivaizdu, jog pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymas yra išnagrinėtas, priimtas individualus administracinis sprendimas pareiškėjui įteiktas tinkamai, priimtas sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. sprendimas yra formalus ir jis vengė vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Šiuo sprendimu konstatavus, jog VGTPT Klaipėdos skyrius 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) TPS-784 „Dėl jūsų 2021-01-07 prašymo“ pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą, VGTPT Klaipėdos skyriaus neveikimo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nenustatyta, todėl akivaizdu, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundas laikytinas nepagrįstu ir todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.