- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- 2YT-5644-887/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02135-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Daugų žuvis“
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Daugų žuvis“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Virbickui, UAB „Dzūkijos vandenys“, AB „Citadele“ bankui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Daugų žuvis“ pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko procesinių veiksmų, kuriuo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti 2018 m. balandžio 17 d. Patvarkymą „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“. Nurodo, kad skundas nebuvo paduotas laiku, nes tik, paskelbus varžytynes, atsirado pirkėjas, kurio siūloma kaina yra didesnė nei nustatyta ekspertizės aktais. Išvaržomas turtas buvo netinkamai, aiškiai per pigiai įvertintas. Įvertinimas atliktas beveik prieš du metus, kas duoda pagrindo manyti, kad dabartinės rinkos konjunktūros sąlygos yra pasikeitusios, be to neįvertintos turtinės teisės. Aiškiai per pigiai įvertinti turto pardavimas iš varžytynių gali sąlygoti žąlą tiek kreditoriams, tiek skolininko interesams.
Antstolis Saulius Virbickas 2018 m. birželio 29 d. Patvarkymu Nr. S-18-4466 atsisakė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nenurodė 2018 m. balandžio 17 d. Patvarkymo apskundimo termino praleidimo priežasčių, todėl antstolis skundo padavimo termino neatnaujina. Taip pat nurodė, kad varžytynės paskelbtos ir vyko įstatymo nustatyta tvarka ir pripažinti jas negaliojančiomis nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys UAB „Dzūkijos vandenys“, AB „Citadele“ bankas atsiliepimų į skundą nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0127/16/00094, Nr. 0127/16/00095, Nr. 0127/16/00096, Nr. 0127/16/00097, Nr. 0127/16/00098 Nr. 0127/16/00099, Nr. 0127/16/00100 - išieškotojas AB „Citadele“ bankas, Nr. 0127/18/00402 – išieškotoja UAB „Dzūkijos vandenys“.
Be kitų antstolio veiksmų vykdomosiose bylose, antstolis 2016 m. kovo 15 d. areštavo pareiškėjai priklausantį turtą (Turto arešto aktas Nr. S-16-4718) ir 2016 m. kovo 15 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-16-4771 „Dėl ekspertizės skyrimo ir varžytynių vykdymo“, kuriuo paskyrė UAB „Inreal“ nustatyti turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), rinkos vertę ir turtą parduoti varžytynėse. Pareiškėja patvarkymo neskundė, nušalinimų ekspertui nereiškė. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 3 d. Patvarkymu Nr. S-16-11197 įpareigojo pareiškėją paskirti atstovą, kuris turto vertintojui parodytų visus vertinamus objektus ir sudarytų sąlygas juos apžiūrėti. UAB „Inreal“ 2016 m. spalio 5 d. nustatė nekilnojamojo turto vertę ir pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktus Nr. 16/10-1030. Turto vertintojas vertino (duomenys neskelbtini), esančius 5,35 ha ir 437,74 ha valstybiniuose žemės sklypuose. Pareiškėjai 2017 m. kovo 28 d. įteikti nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktai, turtas įvertintas bendrai 637 800,00 Eur sumai. Išieškotojas AB „Citadele“ bankas 2017 m. kovo 8 d. pateikė prašymą stabdyti vykdomąsias bylas. Antstolis 2018 m. balandžio 17 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-2018-2853 „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“. Antstolis 637 800,00 Eur suma įvertino (duomenys neskelbtini), esančius 5,35 ha ir 437,74 ha valstybiniuose žemės sklypuose, taip pat turtinę teisę į žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą. Prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo pareiškėja nereiškė. Antstolis 2018 m. gegužės 30 d. paskelbė turto varžytynes Nr. 155028, kurių pradžia 2018 m. gegužės 30 d., pabaiga – 2018 m. birželio 29 d., ir apie tai informavo pareiškėją bei išieškotoją (Nr. S-2018-3764). Pareiškėja 2018 m. birželio 22 d. kreipėsi į antstolį, skųsdama 2018 m. balandžio 17 d. Patvarkymą Nr. S-2018-2853 „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“, taip pat į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartimi sustabdytas turo pardavimas varžytynėse, antstolis 2018 m. birželio 28 d. atšaukė varžytynes (Nr. B-12-127-815, Nr. B-18-127-814).
Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui dėl 2018 m. balandžio 17 d. Patvarkymo „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“ paduoti, panaikinti patvarkymą, motyvuodamas tuo, kad išvaržomas turtas buvo netinkamai, aiškiai per pigiai įvertintas, turto vertė per du metus pasikeitė, be to neįvertintos turtinės teisės.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Remiantis CPK 681 straipsniu, prieštaravimus dėl turto įkainojimo skolininkas gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie turto kainą. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007). Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).
Atsižvelgiant į išdėstytą atnaujinamas terminas skundui dėl 2018 m. balandžio 17 d. Patvarkymo „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“ paduoti.
Dėl areštuoto turto vertės nustatymo
Pareiškėja skunde nurodo, kad išvaržomas turtas buvo netinkamai, aiškiai per pigiai įvertintas.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta turtas įvertintas 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. spalio 5 d. (ekspertizės aktai Nr. 16/10-1030). Pareiškėja ekspertizės aktų neskundė, todėl darytina išvada, kad sutiko su nustatyta nekilnojamojo turto verte. Pareiškėja skunde nurodo, kad turto vertinimas atliktas 2016 metais negali būti laikomas atitinkančiu rinkos kainas 2018 metais. Pažymėtina, jog CPK 681 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Šio instituto tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tačiau įstatyme nėra įtvirtinta pareiga antstoliui periodiškai tikrinti areštuoto turto rinkos vertę, todėl pareiškėjo nurodyti motyvai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė. Teismas pažymi, jog pareiškėja nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, todėl antstolis turėjo pagrindą tęsti vykdymo veiksmus.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas numato, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad antstolis patvarkymą Nr. S-2018-2853 „Dėl turto vertės nustatymo ir jo paskelbimo varžytynėse“ priėmė 2018 m. balandžio 17 d. Pareiškėjas neginčija fakto, jog minėtą patvarkymą gavo, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieštaravimų dėl turto įkainojimo, kaip tai numato CPK 681 straipsnio 3 dalis, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nurodo, kad tik paskelbus varžytynes, t. y. galimai 2018 m. gegužės 30 d., atsirado interesantai dėl visos įmonės įsigijimo, kurių siūlomos kainos santykyje su išvaržomo įmonės turto dalimi yra ženkliai didesnės nei įvertinti ekspertizės aktuose, tačiau šios aplinkybės niekuo nepagrindžia. Be to, skundas dėl minėto patvarkymo antstoliui pateiktas tik 2018 m. birželio 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nereiškė prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo 2016 metais atlikus nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę, nereiškė prieštaravimų antstolio 2018 m. balandžio 17 d. turto vertės nustatymui ir skundą dėl patvarkymo pateikė tik besibaigiant varžytynėms leidžia abejoti pareiškėjo sąžiningumu.
Teismas atkreipia dėmesį, jog vykdymo procese skolininkas privalo būti aktyvus ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu (CPK 640 ir 644 straipsniai). Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjai nepateikus jokių paskaičiavimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertę, nėra pagrindo teigti, jog nekilnojamas turtas buvo netinkamai įvertintas bei antstolis turėjo pareigą jį perkainoti.
Dėl turtinės teisės įkainojimo
Kaip jau minėta skunde nurodyti argumentai, jog turtas įvertintas per maža kaina, nepagrįsti jokiais įrodymais, abejoti ekspertizės išvada nėra teisinio pagrindo (CPK 681 straipsnio 4 dalimi). Tačiau teismas visiškai sutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad vertinant nekilnojamąjį turtą nebuvo įvertinta pareiškėjos turima turtinė teisė – valstybinės žemės sklypo nuomos teisė. Pažymėtina, jog žemės sklypo nuomos teisė ir šiame žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai sudaro vieną turtinį kompleksą. Šią išvadą patvirtina ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., kuriame yra statiniai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) inžineriniai statiniai-įrenginiai-(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyti 2.37 punkte yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatai, kurie registruoti kaip sklypo priklausiniai, matyti iš Nekilnojamojo turto registro informacijos, jog duomenys apie statinius yra archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nuomos teisė turi būti įvertinta kaip sudėtinė ekspertizės objekto dalis. Iš 2016 m. spalio 5 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 16/10-1030 matyti, kad turto vertintojas vertino (duomenys neskelbtini) ir jo vertė nustatyta 637 800,00 Eur. Antstolis skundžiamame patvarkyme, atsižvelgdamas į turto vertintojo nustatytą turto vertę, nustatė parduodamo turto rinkos vertę – 637 800,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis šia suma įkainojo ne tik nekilnojamąjį turtą, kurį įvertino turto vertintojas, tačiau ir turtines teise į dviejų valstybinių žemės sklypų nuomą, ir tai, teismo nuomone, nėra teisinga.
Teismui konstatavus, jog antstolis neįvertino turtinių teisių, naikintinas 2018 m. balandžio 17 d. Patvarkymas „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“ (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu 513 straipsniu,
nutaria:
atnaujinti terminą skundui paduoti.
Panaikinti antstolio 2018 m. balandžio 17 d. patvarkymą Nr. S-2018-2853 „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. 0127/16/00094, Nr. 0127/16/00095, Nr. 0127/16/00096, Nr. 0127/16/00097, Nr. 0127/16/00098 Nr. 0127/16/00099, Nr. 0127/16/00100, Nr. 0127/18/00402.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.