- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- A-2078-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00878-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), 8 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. gegužės 10 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, teismo išduotais daugkartiniais leidimais jam buvo suteikta teisė kartą per dieną telefonu skambinti giminaičiams, o vadovaujantis SVĮ 23 straipsnio 2 dalimi pokalbis negalėjo viršyti 15 minučių. Nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. liepos 30 d. pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 102 straipsnį jis galėjo skambinti kartą per savaitę, o nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. sausio 30 d. pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 102 straipsnį – tik kartą per mėnesį pasirinktam abonentui ir kalbėtis ne ilgiau nei 15 minučių. Pareiškėjo teigimu, nurodytais teisės aktais nustatytas teisės į skambutį telefonu ribojimas pažeidė jo orumą, apsunkino jo galimybes bendrauti ir palaikyti ryšį su savo draugais, giminaičiais, sukėlė jam dvasinių kančių, neigiamų išgyvenimų. Dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į psichiatrus, vartojo stiprius psichiką veikiančius medikamentus, jautėsi kankinamas, diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kurie turi teisę telefonu kalbėtis kasdien su pasirinktais abonentais, atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad išnaudojus įstatyme nustatytą teisę į skambutį telefonu, neturėjo galimybės skambinti nemokamu psichologinės pagalbos telefonu, dėl ko patyrė bejėgiškumo ir nevilties jausmą. Lukiškių TI-K direktorius nesuteikdavo teisės į skambutį telefonu ir esant svarbioms priežastims: ligos atveju, advokatui ir t. t. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. jam buvo draudžiami pokalbiai ir su kitais nuteistaisiais. Nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki dabar jam draudžiama pateikti skundus, prašymus dėl Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar SVĮ 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, BVK 85 straipsnio 1 dalis 5 punktas, 86 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 102 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalims, 22 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal SVĮ 23 straipsnio nuostatas suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. liepos 30 d. nuteistasis V. K. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Tokiems nuteistiesiems taikomi BVK 85 straipsnio 5 dalies reikalavimai, t. y. turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. sausio 30 d. nuteistasis V. K. 6 mėnesiams buvo priskirtas drausmės nuteistųjų grupei. Tokiems nuteistiesiems taikomi BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, t. y. turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Šiuo metu nuteistasis yra laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Akcentavo, kad visi Lukiškių TI-K esantys suimtieji, nuteistieji asmenys laikomi vienodomis sąlygomis. Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti SVĮ, BVK ar kitų teisės aktų nuostatų. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju įstaigos darbuotojai veikė teisėtai. Pažymėjo, kad V. K. savo skunde nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Akcentavo ir tai, kad pareiškėjo prašymų, skundų, pareiškimų dėl skunde minimų aplinkybių Lukiškių TI-K negavo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu V. K. skundą atmetė.Teismas nurodė, kad teisė paskambinti telefonu yra viena iš nuteistųjų (suimtųjų) objektyviųjų teisių, įtvirtinta SVĮ ir BVĮ. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, suimtojo teisė paskambinti telefonu gali būti realizuojama tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu ir ji ribojama laike – vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Aiškinant šio kodekso 102, 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsnių nuostatas sistemiškai, daryta išvada, kad laisvės atėmimo bausmę kalėjime atliekantiems nuteistiesiems leidžiamas tik vienas telefoninis pokalbis per savaitę (ar per mėnesį) jų pasirinktam vienam abonentui, kuris negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Pateiktą aiškinimą patvirtina ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2014 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1R-115 redakcija) (XIX skyrius). BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Kadangi pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko kalėjime, yra aktualus Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatantis, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Teisės aktai neįtvirtina galimybės nuteistajam, priskirtam paprastajai grupei kalėjime, skambinti keletui adresatų vienu metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. liepos 30 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą jam Lukiškių TI-K privalėjo būti užtikrinta galimybė vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 86 straipsnis 1 dalies 4 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. sausio 30 d. 6 mėnesiams buvo priskirtas drausmės nuteistųjų grupei, todėl jam pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėjo būti suteikta teisė vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Pareiškėjas iš esmės neneigė ir dėl to ginčo nėra, kad teisė paskambinti telefonu laikantis aukščiau nurodyto reglamentavimo skunde nurodytu laikotarpiu Lukiškių TI-K jam buvo suteikta, tačiau mano, kad toks reglamentavimas prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalims, 22 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, nes žemina jo orumą, pažeidžia jo privatumą, apsunkina galimybes palaikyti socialinius ryšius.Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl nurodyto teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, todėl nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucinės kontrolės. Pažymėta, kad teisės skambinti telefonu apribojimas iki vieno karto per savaitę (per mėnesį), nustatant 15 minučių trukmę, įtvirtintas įstatyme bei pagrįstas BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmių vykdymo individualizavimo principu, nustatančiu, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl negali būti suprantamas kaip pareiškėjo teisių pažeidimas pats savaime. Pabrėžta ir tai, kad suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Toks teisės apribojimas yra proporcingas ir teisingas. Byloje nebuvo jokių duomenų, jog esant pareiškėjo prašymui, jam nebuvo leista kartą per savaitę (per mėnesį) paskambinti telefonu. Pareiškėjas nenurodė teismui, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais dėl jo teisių apribojimo, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu, t. y. valstybės atstovo neteisėtų veiksmų fakto.Atmestas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad jis yra diskriminuojamas nuteistųjų, kuriems taikytinos BVK 74 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias telefoninių pokalbių skaičius neribojamas, atžvilgiu. Naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė įrodymais, kad jam turi būti taikomos BVK 74 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos.Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. jam buvo draudžiami pokalbiai ir su kitais nuteistaisiais, taip pat draudžiama pateikti skundus, prašymus atitinkamoms institucijoms dėl Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų. Teismas pareiškėjo teiginius dėl draudimo bendrauti su kitais nuteistaisiais ir teikti skundus kitoms institucijoms dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų vertino kaip abstraktaus pobūdžio, nepagrindžiančius Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas šiuo atveju nesukonkretino, kada ir dėl kokių priežasčių jam tokie draudimai buvo taikyti, kada teikė skundus, kokioms institucijoms ir kokius Lukiškių TI-K administracijos veiksmus skundė, kokie pareigūnai jų neregistravo, taigi, šios aplinkybės buvo laikomos nenustatytomis.Teismas, nenustatęs valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo.
III.
Pareiškėjas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar SVĮ 23 straipsnio 2 dalis, BVK 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 86 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 102 straipsnio 1, 2, 4 dalys neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, 22 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsniui, taip pat kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui.Teigia, kad skunde nurodytas aplinkybes pagrįsti galima tik Konstitucinio Teismo pagalba, todėl vienas iš reikalavimų Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė padaryti. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.Teigia, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus. Todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš to, kad jam būnant Lukiškių TI-K buvo ribojamas telefoninių skambučių skaičius. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jam būnant Lukiškių TI-K, jo telefoniniai skambučiai buvo ribojami: pagal SVĮ 23 straipsnio 1 dalį galėjo skambinti kartą per dieną tik giminaičiams; pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą galėjo skambinti kartą per savaitę; pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punktą galėjo skambinti kartą per mėnesį; visais atvejais pokalbis galėjo trukti iki 15 min.Pareiškėjas buvo nurodęs, kad Lukiškių TI-K jis laikomas nuo 2011 m. lapkričio mėn. Pagal atsakovo pateiktus duomenis nuo 2014 m. gegužės 9 d. pareiškėjas priskirtas nuteistiesiems, paprastajai grupei; laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. sausio 30 d. priskirtas drausmės nuteistųjų grupei.Pagal pareiškėjo suėmimo laikotarpiu galiojusios redakcijos SVĮ 23 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) 1 ir 2 dalis suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems paskambinti telefonu, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis.Laikotarpiu, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo priskirtas nuteistiesiems, aktualios redakcijos BVK 102 straipsnio 1 dalyje (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio Kodekso 73-75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. O pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu.Pareiškėjas neginčija, kad nurodytos SVĮ ir BVK normos jam buvo taikomos atitinkamai pagal tai, kokiai grupei (suimtųjų/nuteistųjų; paprastajai/drausminei) kiekvienu laikotarpiu pareiškėjas priklausė. Pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jam būnant Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, suteiktų skambučių skaičius ir trukmė atitiko nurodytas atitinkamas SVĮ ir BVK normas. Pažymėtina, kad teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-968/2011). Taigi Lukiškių TI-K veikė pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Nors pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K buvo draudžiami pokalbiai su kitais nuteistaisiais bei jis negalėjo pateikti telefonu nusiskundimų, prašymų, pareiškimų, tai taip pat atitinka ginčo laikotarpiu buvusį teisinį reglamentavimą. Pagal BVK 102 straipsnį (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų tarpusavio telefoniniai pokalbiai draudžiami (3 d.). Nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami (4 d.). Todėl ir šiuo aspektu konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus nebuvo pagrindo.Nors pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl SVĮ 23 straipsnio 2 dalies, BVK 8 straipsnio 1 dalies, 85 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 86 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 102 straipsnio 1, 2, 4 dalių atitikimo Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, 22 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsniui, pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų SVĮ ir BVK nuostatų atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo teisiškai reikšmingų argumentų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, ABTĮ 4 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, įsigalioja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną. Atsižvelgiant į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 16 šiuo metu neįsigaliojęs, nėra galimybės tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados. Apibendrinant, konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, konstatuotina, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.