Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-160/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
2-160/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
H. D.
Atsakovas
J. S.
Trečiasis asmuo
Trakų antstolių kontoros
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-160/2009Procesinio sprendimo kategorija 106.3, 106.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-1298-232/2009 pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovei J. S. , trečiajam asmeniui Trakų antstolių kontoros antstolei Marijai Lekstutienei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas H. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei J. S. ir prašė teismo iš atsakovės priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teisme 2008 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui H. D. terminą iki 2008 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad iš ieškovo ieškinio, jame išdėstytų faktinių aplinkybių nėra aišku ar ieškovas skundžia antstolį, ar prašo neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas turėtų patikslinti ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus), aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų - dokumentų suklastojimo, sukčiavimo, jis patyrė neturtinę žalą. Tačiau jokių atsakovės nusikalstamus veiksmus pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė ieškovo H. D. ieškinį atsakovei J. S. laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas nurodytu terminu trūkumų nepašalino, taip pat neprašė pratęsti termino nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas H. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei įpareigoti Vilniaus apygardos teismą išreikalauti įrodymus.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Analogišką ieškinį yra pateikęs byloje Nr. 2-3027-39/2007, o 2008 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas yra nagrinėjęs atskirąjį skundą. Trūkumų, kuriuos šioje byloje nustatė teismas, nenustatė minėtą bylą nagrinėjęs teismas. Vilniaus apygardos teismas skirtingai supranta ieškinio atitikimą įstatymo nustatytus reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 199 straipsniu, prašė teismą išreikalauti pažymas apie išskaitas iš jo neįgalumo pensijos, o ieškinyje nurodė, kad informacija apie šias įskaitas jam nesuteikiama vadovaujantis Teisės gauti informaciją Valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tai patvirtina VSDFV Kaišiadorių skyriaus direktorės 2007 m. gegužės 22 d. raštas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartyje, kuria nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstai nurodė, kad kreipimasis į teismą laikomas tinkamu tada, kai ieškinio turinys atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus ir kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams. Be bendrųjų reikalavimų įstatymas nustato ir kitus ieškiniui keliamus reikalavimus, kurie yra išdėstyti CPK 135 straipsnyje, tarp jų ir reikalavimus nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką). Pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, padaręs išvadą, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų: iš pateikto ieškinio nėra aišku, ar ieškovas skundžia antstolį, ar prašo neturtinės žalos atlyginimo, todėl turėtų aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), o taip pat patikslinti ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė atsakovės nusikalstamus veiksmus pagrindžiančių įrodymų. Skundžiamąja 2008 gruodžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostata, ieškinį grąžino ieškovui, padaręs išvadą, kad ieškovas nepašalino šių 2008 m. spalio 31 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, jau parengiamojoje proceso stadijoje galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Vien formalūs trūkumai ar netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, taigi ir priimti ieškinį CPK 115 str. 4 d.).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad iš pateikto ieškinio nėra aišku, ar ieškovas skundžia antstolį, ar prašo neturtinės žalos atlyginimo, todėl turėtų aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką). Tačiau pateiktame ieškinyje atsakovu ieškovas nurodė išieškotoją J. S. , o ieškinio rezoliucinės dalies pirmajame punkte pakankami aiškiai suformulavo savo reikalavimą: iš J. S. priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu antstolį ieškinyje ieškovas nurodė trečiuoju asmeniu. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nėra aišku, ar ieškovas skundžia antstolį, ar prašo neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti neaiškiai.

2008 m. spalio 31 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas turėtų patikslinti ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus). Iš to seka, kad minėta nutartimi teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio pagrindą. Tačiau nutartyje teismas tokio įpareigojimo nemotyvavo ir nepasisakė, ar ieškinio pagrindas yra nesuprantamas, neaiškus, ar netikslus, kuo tokie neaiškumai ar netikslumai pasireiškia. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia ta aplinkybe, kad neturtinę žalą atsakovė jam padariusi savo neteisėtais veiksmais, suklastojusi vykdomąjį raštą ir pateikusi jį vykdyti antstoliui, kai išieškojimas jau buvo vykdomas ir didesnė dalis priteistos sumos išieškota, taip kėsindamasi gauti dvigubą žalos atlyginimą. Savo ieškiniui pagrįsti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – vieno antstolio lydraščio apie vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš H. D. pateikimą vykdyti bei kito antstolio raginimo vykdyti sprendimą kopijas, kitus rašytinius įrodymus, o ieškiniu paprašė kai kuriuos rašytinius įrodymus išreikalauti, nurodydamas aplinkybes, dėl kurių jis negali tokių įrodymų pats pateikti. Taigi reiškiamo ieškinio pagrindas yra pakankamai aiškus, o įrodymus, kuriuos grindžia savo ieškinį, ieškovas pateikė. Ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio pagrįstumo, taigi ir įrodymų pakankamumo klausimas nėra sprendžiamas. Savo teiginį apie nusikalstamus atsakovės veiksmus ieškovas grindžia tais įrodymais, kuriuos jis teikia ar prašo išreikalauti. Pažymėtina, kad atsakovas savo ieškiniu neteigia, jog baudžiamojo proceso tvarka yra priimtas procesinis sprendimas dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų. Taigi nėra pagrindo ir reikalauti, kad ieškovas tokius įrodymus apie atsakovės nusikalstamus veiksmus pateiktų.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartyje nurodyti trūkumai, kuriuos ieškovas buvo įpareigotas pašalinti, nėra kliūtis ieškinį priimti ir nagrinėti iš esmės. Todėl nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui, tokių trūkumų nepašalinus. Dėl šios priežasties ši nutartis, kaip priimta tinkamai neįvertinus visų ieškinio priėmimo klausimui svarbių aplinkybių, tuo pažeidžiant proceso teisės normas, naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Ieškinio priėmimo klausimas, o taip pat ir ieškinyje išdėstytų prašymų, susijusių su įrodymų išreikalavimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi pasisakyti ir dėl kitų ieškinyje išdėstytų ieškovo prašymų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, perduodama ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, šių klausimų neturi pagrindo spręsti, todėl netenkina ir ieškovo atskirajame skunde išdėstyto prašymo įpareigoti Vilniaus apygardos teismą išreikalauti įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį ir ieškovo H. D. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėDonatas Šernas