Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi įtariamojo V. V. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje nuo 2016 m. kovo 9 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 265 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 261 straipsnyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius.

2. V. V. šiame ikiteisminiame tyrime įtariamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (labai sunkus nusikaltimas), BK 199 straipsnio 3 dalį (sunkus nusikaltimas), BK 259 straipsnio 2 dalį.

4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio skundo netenkino. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju ikiteisminio tyrimo trukmė visiškai pateisinama jo sudėtingumu ir didele apimti. Nurodė, kad jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro pasyvumą ar neveikimą rodančių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami pagal galimybes kaip galima greičiau ir intensyviau. Teismas pažymėjo, kad beveik baigiamo ikiteisminio tyrimo (prokuroro teigimu iki 2018 m. pabaigos bus surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui) nutraukimas šiuo atveju būtų netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

8. Skundas atmetamas.

9. Įtariamasis V. V. skundu nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir ginčija ją esminiu argumentu, jog jo atžvilgiu jokie veiksmai neatliekami. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tuo nesutinka ir sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas įtariamojo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos jo trukmės, yra priimta atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta.

10. BPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Jei per 6 mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, pagal BPK 215 straipsnį įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas ilgiau nei 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos, negali būti besąlyginiu pagrindu jį nutraukti. Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas tais aspektais, kurie formuojami Europos Žmogaus Teisių Teismo ir taikomi Lietuvos teismų praktikoje, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą, bylos sudėtingumą, specifiką, tyrimo institucijų bei paties įtariamojo elgesį proceso metu, įtariamojo interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.

11. Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai pasisako už kuo trumpesnį bei greitesnį baudžiamąjį procesą. Proceso greitumo principas – tai vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą, bet būtent šis principas besąlygiškai yra susijęs ir su reikalavimu, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos išsamiai. Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas. Visgi, proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai, tai yra, kai ikiteisminis tyrimas užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tokiai išvadai padaryti.

12. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo trukmę, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, lemia tai, kad byla yra išties sudėtinga bei didelės apimties – ikiteisminis tyrimas vyksta ne tik dėl V. V., bet ir dėl kitų asmenų (įtarimai įteikti 10 asmenų), ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 10 nusikalstamų veikų padarymo, organizuotoje grupėje, tarptautiniu mastu. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad po įtariamojo V. V.pirmosios apklausos (2016 m. rugpjūčio 4 d.) ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas per įstatyme (BPK 215 straipsnis) nustatytą 6 mėnesių terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė, kokie procesiniai veiksmai byloje buvo atliekami ir kas lėmė ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę. Kaip matyti, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo atliekama eilė veiksmų – apklausti įtariamieji, liudytojai, atliktos kratos, poėmiai, ikiteisminį tyrimą vykdantys subjektai kreipėsi į užsienio valstybėse esančias teisėsaugos institucijas, rinko duomenis susijusius su nusikalstamų veikų padarymu, be to, gauti reikšmingi duomenys sąlygojo papildomus procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju bei eilę kitų būtinų procesinių veiksmų, o tuo labiau, bylos duomenimis, ruošiamasi atlikti papildomus procesinius veiksmus, kurie dėl tam tikrų taktinių sumetimų viešai neskelbiami. Taigi, ikiteisminiame tyrime nuolatos yra atliekami ir planuojami atlikti nauji veiksmai. Todėl, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje proceso veiksmai yra atliekami nuosekliai, sistemingai ir pagal galimybes pakankamai intensyviai, yra dedamos pastangos, jog tyrimas būtų atliktas kaip įmanoma greičiau, kas leidžia spręsti, jog ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo užbaigimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su procesinių tyrimo veiksmų atlikimu, o ne jo vilkinimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų, kodėl ikiteisminis tyrimas V. V.atveju šiuo metu turėtų būti atskirtas nuo viso ikiteisminio tyrimo ar nutrauktas neišsiaiškinus iki galo visų bylai reikšmingų aplinkybių.

13. Skunde nurodytais argumentais tyrimo trukmės klausimą siūloma spręsti iš esmės vadovaujantis formaliais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į proceso veiksmų, atliktų su įtariamuoju V. V.intensyvumą. Toks tyrimo trukmės vertinimas negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, nes lieka neįvertintos kitos objektyvios ikiteisminio tyrimo neužbaigimo priežastys. Po pirmosios įtariamojo V. V. apklausos 2016 m. rugpjūčio 4 d. praėjo daugiau kaip 2 metai, tačiau jo veiksmai yra glaudžiai susiję su kitų įtariamųjų galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, nes visų įtariamųjų veiksmus lėmė vieningas tikslas. Todėl siekiant gauti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingą informaciją, būtina atlikti byloje visų surinktų dokumentų bei duomenų analizę, atlikti papildomus proceso veiksmus, o tam reikalingos laiko sąnaudos. Nors įtariamasis teigia, kad būtent prokuroras vilkina ikiteisminį tyrimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, kadangi gavus informaciją iš užsienio valstybių, ją reikia ne tik išversti į lietuvių kalbą, susisteminti, bet ir įvertinti ją visos bylos kontekste, bei spręsti klausimą dėl tolimesnių proceso veiksmų būtinumo ir reikalingumo, kas šiuo atveju taip pat reikalauja laiko sąnaudų. Apygardos teismas pažymi, kad įgyvendinant BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį, teisėsaugos institucijos bei pareigūnai įpareigojami visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kiek įmanoma greičiau. Visgi, siekis bylą ištirti ir išnagrinėti per kuo trumpesnius terminus negali būti pateisinamas bylos tyrimo išsamumo sąskaita.

14. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės apie galimas neigiamas patiriamas pasekmes negali būti laikomos argumentais, leidžiančiais konstatuoti ikiteisminio tyrimo vilkinimą. Juo labiau, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti ne tik greito ir operatyvaus, bet ir objektyvaus bei išsamaus ikiteisminio tyrimo tikslai. Įtariamojo statusas iš esmės reiškia ir tam tikrą asmens teisių suvaržymą. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-08-05 nutartimi įtariamajam V. V. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. To paties teismo 2016-08-30 nutartimi suėmimas įtariamajam V. V. buvo pratęstas 2 mėnesiams. 2016-10-28 nutartimi suėmimas V. V. pratęstas dar 3 mėnesiams. Prokurorui manant, kad kardomųjų priemonių paskirčiai pasiekti galima ir švelnesnėmis priemonėmis, 2016-12-27 nutarimu įtariamajam V. V. panaikino suėmimą ir paskyrė tris švelnesnes kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas mano, kad įtariamojo teisės suvaržytos tik minimaliai ir pilnai atitinka proporcingumo kriterijus.

15. Apygardos teismas dėl skundo argumentų, susijusių su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-22 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atmestas įtariamojo V. V. skundas, nepasisako, nes minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nekvestionuojama. Įtariamojo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo galimybių šiais metais yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, juolab, kad 2018-09-03 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės rezoliucija ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminas pratęstas iki 2018-12-09.

16. Tokiu būdu, atsižvelgus į didelį atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių ir tyrimo sudėtingumą, daroma išvada, jog tyrimas nebuvo vilkinamas ir nėra užbaigtas dėl objektyvių priežasčių, todėl tenkinti įtariamojo skundą ir nutraukti ikiteisminį tyrimą arba įpareigoti prokurorą jį užbaigti per tam tikrą terminą pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.