Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-441-159/2011

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-08-30
Bylos Nr.: 2A-441-159/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eugenija Morkūnienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas: A. L.
Atsakovas: A. L.
Advokatai: Laimonas Strauka

Kategorijos

75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-441-159/2011

Teisėjas Raimondas Mikšta Procesinio sprendimo kategorijos:75.4; 75.8; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovei A. L., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovui A. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-668/2010 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2008-10-17 kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo 1987-08-29 Kretingos rajono CMS sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja ir padalyti santuokoje įgytą turtą pagal pateiktą projektą; pripažinti 0,08 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2002-08-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3808, asmenine ieškovės nuosavybe; pripažinti 46 procentus gyvenamojo namo su rūsiu, esančius(duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; nustatyti, kad visas gyvenamasis namas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė; ieškovei priteisti 400 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisti 15 000 Lt vertės automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 400 Lt vertės priekabą, valst. Nr. LY884; įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais asmeniniais kilnojamaisiais daiktais iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2–8). 2009-02-05 teismui pateiktu ieškiniu ieškovė teismą prašė: nustatyti nepilnamečių vaikų: L. L., gim. 1991-02-19, ir R. L., gim. 1992-08-15 gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ir naudojimosi gyvenamuoju namu bei rūsio patalpomis tvarką (t. 1, b. l. 138–143). Galutinius reikalavimus dėl gyvenamojo namo padalijimo ieškovė suformulavo 2010-09-15 teismui pateiktame prašyme. Prašė teismą paskirti atsakovui naudotis tokias gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas: 15,52 kv. m bendro ploto patalpą (1–12); 19,78 kv. m bendro ploto patalpą (1–13); 4,84 kv. m bendro ploto patalpą (1–14); neįrengtą gyvenamojo namo palėpę ir 14,92 kv. m bendro ploto patalpą (1–10) paskirti ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai. Kitas gyvenamojo namo patalpas paskirti naudotis ieškovei. Nustatyti, kad atsakovas į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas patenka per metalines kopėčias, vedančias į gyvenamojo namo balkoną, jas savo sąskaita įrengia ieškovė, ir nustatyti, kad A. L. ir A. L. gyvenamajame name įsirengia atskiras šildymo sistemas (t. 2, b. l. 147–148).

Atsakovas 2009-12-03 į bylą pateikė priešieškinį. Juo teismą prašė pripažinti: 1) kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; 2) kad 0,08 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus 2501-00390145, esantis (duomenys neskelbtini), yra A. L. ir A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas; 3) kad 351,77 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus(duomenys neskelbtini), yra A. L. ir A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas; 4) priteisti ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį virš gyvenamojo namo antrojo aukšto esančių pastogės patalpų, neįrengtų ir įregistruotų Nekilnojamo turto registre, adresu(duomenys neskelbtini); 5) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką – ieškovei A. L. paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmajame aukšte esančiomis patalpomis: 39 kv. m dydžio kambariu (indeksas 1–2), 15, 35 dydžio veranda (indeksas 1–3), 15,34 kv. m dydžio lodžija (indeksas 1–4), 41,45 kv. m dydžio oranžerija (indeksas 1–5), 1,18 kv. m dydžio tambūru (indeksas 1-6), 15,82 kv. m dydžio virtuve (indeksas 1–7), 1,04 kv. m dydžio tualetu (indeksas 1–8), 6,23 kv. m dydžio inventoriaus sandėliu (indeksas R–2); atsakovui A. L. paskirti naudotis gyvenamojo namo antrajame aukšte esančiomis patalpomis: 14,92 kv. m dydžio koridoriumi (indeksas 1–10), 19 kv. m dydžio kambariu (indeksas 1-11), 15,52 kv. m dydžio veranda (indeksas 1–12), 19,78 kv. m dydžio kambariu (indeksas 1–13), 4,84 kv. m dydžio san. mazgu (indeksas 1–14), 12, 05 kv. m dydžio kambariu (indeksas 1–15), 38, 73 kv. m dydžio garažu (indeksas G–1), rūsio patalpomis: 2, 40 kv. m dydžio sandėliu (indeksas R–3), 14,83 kv. m dydžio dirbtuvių patalpa (indeksas R–4), 2,83 kv. m dydžio pirties patalpa (indeksas R–7), 10,87 kv. m priešpirčio patalpa (indeksas R–8) ir visas virš gyvenamojo namo antrojo aukšto esančias neįrengtas ir Nekilnojamo turto registre neįregistruotas pastogės patalpas. Bendrai ieškovei ir atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas, žymimas indeksais: R–1 (13,65 kv. m koridorius), R–5 (12,14 kv. m sandėlis), R–6 (14,10 kv. m katilinė), 1–1 (2,15 kv. m tambūras) , 1–9 (18,58 kv. m holas) (t. 2, b. l. 84–87).

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-09-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutrauktė A. L., g. 1967-09-10, a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., gim. 1963-02-12, a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1987-08-29 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 251), dėl A. L. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko Lubienės, atsakovui Lubio pavardes.

Pripažino žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe. A. L. priteisė: 73/100 gyvenamojo namo, unikalus 2599-1001-8015, (duomenys neskelbtini), dalis; automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 m.

A. L. priteisė 27/100 gyvenamojo namo, unikalus(duomenys neskelbtini), dalis; automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m.

Bylos dalį dėl reikalavimų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina A. L. nutraukė.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

Priteisė iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 130 Lt žyminio mokesčio A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 34,55 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas sprendime padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis būdamas santuokoje ieškojo naujų pažinčių su moterimis ir tuo pažeidė sutuoktinio pareigą būti lojaliam ir gerbti savo žmoną, vartojo smurtą prieš ieškovę. Bylos dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nutraukė, nes vaikai tapo pilnamečiai.

Remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: 1990-07-16 paveldėjimo pagal testamentą liudijimu, 1992-10-16 mainų sutartimi ir 2002-08-27 valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutartimi, nustatė, kad A. L. už asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą įsigijo nebaigtą statyti (46 proc. atliktų darbų) namą (duomenys neskelbtini) (ankstesnis namo adresas (duomenys neskelbtini), pakeistas į kitą (duomenys neskelbtini)) ir kad A. L. įsigijo 0,08 ha dydžio žemės sklypą, unikalus(duomenys neskelbtini), už J. N. jai perleistas įmokas ir sprendime padarė išvadą, kad tokie duomenys įrodo ieškovės reikalavimų pripažinti žemės sklypą ir 46 proc. gyvenamojo namo ieškovės asmenine nuosavybe pagrįstumą (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Santuokoje įgytu turtu nustatė 54 proc.– 54/100 gyvenamojo namo dalis.

Atsižvelgęs į tai, kad tiek atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo visa apimtimi ir kad tiek ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui 14/100 gyvenamojo namo dalį ir nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovas privalėtų patekti į savo patalpas metalinėmis kopėčiomis, negali būti tenkinami, tokios kopėčios šiuo metu neįrengtos ir nėra jokių duomenų, kad jų įrengimas yra įmanomas, nepažeidžiant statybas reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, sprendime nurodė, kad nei pagal ieškovės, nei pagal atsakovo pateiktus namo padalijimo projektus 54/100 namo dalys, sudarančios bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, negali būti dalijamos. Taip pat nurodė, kad negali būti patenkintas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas įsirengia atskiras šildymo sistemas, nesant jokio projekto, pagal kurį tokie darbai būtų atlikti. Nesant ginčo dėl transporto priemonių padalijimo ieškovei priteisė automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 m., atsakovui automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. Teismas byloje nenustatė CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį, todėl turtą sutuoktiniams padalijo po lygiai (t. 2, b. l. 172–173).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. L. prašo pakeisti tą Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimo dalį, kuria jai priteistos 73/100 bei A. L. 27/100 gyvenamojo namo, unikalus 2599-1001-8015, adresu (duomenys neskelbtini), dalys. Tą sprendimo dalį išdėstyti taip: A. L. asmeninės nuosavybės teise paskirti naudotis tokiomis 351,77 kv. m dydžio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A2p patalpomis: rūsio patalpas – 13,65 kv. m bendro ploto (indeksas R–l); 6,23 kv. m bendro ploto (indeksas R–2); 2,40 kv. m bendro ploto (indeksas R–3); 14,83 kv. m bendro ploto (indeksas R–4); 12,14 kv. m bendro ploto (indeksas R–5); 14,10 kv. m bendro ploto (indeksas R–6); 2,83 kv. m bendro ploto (indeksas R–7); 10,87 kv. m bendro ploto (indeksas R–8); 38,73 kv. m bendro ploto (indeksas G–1). Pirmojo namo aukšto patalpas: 2,15 kv. m bendro ploto (indeksas 1–1); 39 kv. m bendro ploto (indeksas 1–2); 15,35 kv. m bendro ploto (indeksas 1–3); 15,34 kv. m bendro ploto (indeksas 1–4); 41,45 kv. m bendro ploto (indeksas 1–5); 1,18 kv. m bendro ploto (indeksas 1–6); 15,82 kv. m bendro ploto (indeksas 1–7); 1,01 kv. m bendro ploto (indeksas 1–8); 18,58 kv. m bendro ploto (indeksas 1–9); 19 kv. m bendro ploto (indeksas 1–11); 12,05 kv. m bendro ploto (indeksas 1–15). Atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo aukšto tokiomis patalpomis: 15,52 kv. m bendro ploto (indeksas 1–12); 19,78 kv. m bendro ploto(indeksas 1–13); 4,84 kv. m bendro ploto (indeksas 1–34). Bendrai ieškovei ir atsakovui paskirti naudotis neįrengtą gyvenamojo namo palėpę ir 14,92 kv. m bendro ploto patalpą (indeksas 1–10), iš kurios patenkama į gyvenamojo namo palėpę. Iš viso ieškovei paskirtina naudotis 304,17 kv. m ploto patalpomis, tai sudarytų 86 /100 gyvenamojo namo dalis; atsakovui paskirtina naudotis 47,60 kv. m ploto patalpomis, tai sudarytų 14/100 gyvenamojo namo dalių. Ieškovė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis dėl tos priežasties, kad sutuoktiniai nebeturi nepilnamečių vaikų. Nors jų trys santuokoje gimę vaikai sulaukę pilnametystės, tačiau jie liks gyventi kartu su ieškove, nes kito būsto susirasti negali, savarankiškų pajamų neturi. Nukrypimas nuo lygių dalių principo būtinas siekiant apsaugoti ieškovės ir sutuoktinių vaikų interesus, nes ta teismo sprendimo dalis, kuria tik nustatoma idealiosios gyvenamojo namo dalys, nenustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, sudarys galimybę ateityje kilti ginčams tarp buvusių sutuoktinių. Teismo sprendimu apeliantei pripažintinos 46/100 gyvenamojo namo dalys asmenine nuosavybe, todėl likusios 54/100 gyvenamojo namo dalys dalijamos tarp sutuoktinių, iš kurių ieškovei nuosavybės teise atitektų 40/100, o atsakovui 14/100 gyvenamojo namo dalių. Dalijant šias patalpas turi būti atsižvelgta į faktiškai susiklosčiusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką tarp sutuoktinių, į tai, kad su ieškove lieka gyventi visi jos vaikai, jiems taip pat yra būtinos gyvenamosios patalpos, o atsakovas materialiai neišlaikė ne tik savo nepilnamečių vaikų, bet ir nesistengia jiems padėti, jiems tapus pilnamečiais, į tai, kad atsakovas ir šiuo metu nemoka jokių gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų. Atsakovas į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas pateka per metalines sraigtines kopėčias, vedančias į gyvenamojo namo balkoną, kopėčias savo sąskaita įrengia apeliantė. Sraigtinės kopėčios įrengtos gyvenamojo namo balkone ir jomis buvo naudojamasi iki statybos darbų užbaigimo. Jam reikia perkelti atlikus nesudėtingus kopėčių perkėlimo veiksmus, tokiems darbams atlikti nereikalingas leidimas ar projektinės dokumentacijos parengimas. Nors žemės sklypas pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe, apeliantė neužkerta atsakovui kelio patekti į gyvenamąjį namą, o perkėlus kopėčias į nurodytą vietą, atsakovui suteikta galimybė tiesiai patekti į jam nuosavybės teise skirtinas naudotis gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpas ir jam nereikėtų naudotis pirmajame namo aukšte esančiomis patalpomis (t. 3, b. l. 2–6).

Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovės reikalavimams pripažinti asmeninės nuosavybės teise į žemės sklypą ir 46/100 gyvenamojo namo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), taikyti ieškinio senatį ir tuos reikalavimus atmesti. Nurodė, kad teismas sprendime nemotyvavo santuokos iširimo priežasčių, todėl nepagrįstai nustatė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Sprendime neįvardyti jokie duomenys, kurių pagrindu padaryta išvadą, kad jis ieškojo naujų pažinčių su moterimis, neišaiškino, kaip susijęs smurto panaudojimas 2008 m. ir santuokos iširimas dėl atsakovo kaltės. Teismas neįvertino byloje esančių duomenų, kad ieškovė jo atžvilgiu taip pat naudojo fizinį smurtą, kad ieškovė dar būdama santuokoje kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis nustatymo, todėl apeliantas mano, kad iki galo neišnagrinėtas jo priešieškinis. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad kiti priešieškinio reikalavimai atmesti, užkirto atsakovui teisę ateityje spręsti klausimą dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo. Teismui nebuvo jokio pagrindo atmesti tokio atsakovo priešieškinio reikalavimo, nes jokiu įstatymu nenustatyta šaliai prievolė pateikti naudojamų patalpų planą ar projektą.

Teismas taip pat nepriėmė jokio sprendimo dėl pastogės patalpų, kurios neįregistruotos viešajame Nekilnojamojo turto registre, nenustatė tų patalpų nuosavybės teisės, nenustatė naudojimosi tomis patalpomis tvarkos. Teismas pasisakęs dėl žemės sklypo, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.89 str. 1 d. 7 p., kadangi žemės sklypas įsigytas šalims esant santuokoje, J. N. įmokos nebuvo ieškovės asmeninės nuosavybės objektas, nes įmokos nėra turtas. Apeliantas teigia, kad gyvenamąjį namą baigė statyti būdami santuokoje nuo 1992 m. iki 2008 m., todėl jeigu teismas ir manė, kad ieškovė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą įsigijo už asmenines lėšas, tai nuo 1992 m. iki 2008 m. vykdant gyvenamojo namo statybą jiems esant santuokoje, šis nekilnojamasis daiktas transformavosi į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovė nuo 1992 m. neatliko jokių sandorių ar veiksmų, patvirtinančių, kad nuo 1992 m. iki 2008 m. gyvenamąjį namą naudojo kaip asmeninę nuosavybę. 2008 m. teismui pateiktas ieškinys pripažinti žemės sklypą asmenine nuosavybe tik įrodo faktą, kad visą laiką ieškovė šio turto nelaikė savo asmenine nuosavybe, todėl dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo 46/100 dalių pripažinimo asmenine nuosavybe yra suėjęs 10 metų senaties terminas ieškiniui pareikšti, ieškovė teismo neprašė atnaujinti praleisto termino, todėl tokie ieškinio reikalavimai atmestini dėl ieškinio senaties termino praleidimo (gyvenamasis namas įsigytas 1992 m., o žemės sklypas pradėtas naudoti 1992 m., įsigytas iš valstybės 2002 m.) (t. 3, b. l.14–18).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo A. L. apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti jos apeliacinį skundą. Nurodė, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nemotyvavo santuokos iširimo priežasčių. Teismo posėdžio metu sutuoktinių vaikai aiškiai įvardijo, koks atsakovo elgesys privedė prie santuokos iširimo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kurie paneigtų teismo sprendime padarytas išvadas, kad žemės sklypas ir 46/100 gyvenamojo namo dalys pripažintinos ieškovės asmenine nuosavybe. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo. Byla yra dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškinio senaties termino eiga pradedama skaičiuoti ne nuo 1992 metų, bet nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą momento. Gyvenamasis namas viešame registre įregistruotas 2008 metais, todėl nuo tada pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes iki 2008 m. viešame registre ieškovės vardu nuosavybės teisė buvo įregistruota į 46/100 gyvenamojo namo dalis (t. 3, b. l. 26–27).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes būdamas santuokoje ieškojo naujų pažinčių su moterimis ir tuo pažeidė sutuoktinio pareigą būti lojaliam ir gerbti savo žmoną vartojo smurtą prieš ieškovę. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės įrodymų dėl santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nuo šių įstatymo nuostatų nukrypo, nes nagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, nenustatė santuokos iširimo priežasčių, nevertino byloje teiktų įrodymų, nepasisakė dėl ieškovės prieš atsakovą vartoto fizinio smurto. Teisėjų kolegija turi pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nenustatęs priežasčių, lėmusių šalių santuokos iširimą, neįvertinęs sutuoktinių tarpusavio santykių iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesio siekiant išsaugoti santuoką.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ir reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą. Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į dalytino turto masę ieškovė įtraukė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį Vakaro g. 29, Palangoje. Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Byloje nustatyta, kad 1992-10-16 pagal mainų sutartį ieškovė santuokos metu asmeninėn nuosavybėn įgijo teisiškai neregistruotą gyvenamąjį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), namo statybos darbų baigtumas sudarė 46 proc. (t. 1, b. l. 23). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Atsakovas nurodo, kad žemės sklypas buvo įsigytas šalims esant santuokoje, o gyvenamąjį namą baigė statyti būdami santuokoje nuo 1992 m. iki 2008 m. Šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo namų valda (gyvenamasis namas ir žemės sklypas) nustatė, kad žemės sklypas ir 46 procentai gyvenamojo namo yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006), nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos ir aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalį nevertino turto vertės, teisiškai nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, jog šio turto dalyti nėra pagrindo.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, taip pat įvertinus, kad gyvenamasis namas statytas vienai šeimai, kad jame įrengta viena šildymo sistema, teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad pagal šalių pateiktus pasiūlymus iš esmės nebūtų galima nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos taip, kad šalys ateityje turėtų galimybę išvengti tarpusavio nesantaikos ir konfliktų, todėl bylą nagrinėjant iš naujo šalims pasiūlytina pateikti kitus naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantus.

Esant išdėstytiems argumentams darytina išvada, kad ginčą dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, todėl tinkamai nepritaikė santuokos institutą reglamentuojančių teisės normų.

Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo nustatytinos teisės normų taikymui būtinos faktinės aplinkybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė