Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Sauliaus Žentelio skunda del Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas UAB (duomenys neskelbtini) skundas del Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2007 m. rugsejo 24 d. nutarimo atmesti UAB (duomenys neskelbtini) skunda ir palikti galioti Moletu rajono policijos komisariato Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejo 2007 m. rugpjucio 28 d. nutarima nepradeti ikiteisminio tyrimo J. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir

2007 m. rugpjucio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. M. kreipesi i Moletu rajono policijos komisariata su pareiškimu pradeti ikiteismini tyrima. Jame nurode, kad 2007 m. liepos 21 d. UAB „X“ (tikrieji duomenys pakeisti) vienas savininku – J. B. – savavališkai sunaikino UAB (duomenys neskelbtini) priklausancius, kelia užtveriancius irenginius, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) apie 5000 Lt žala.

Moletu rajono policijos komisariato Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejas A.Kuliešius 2007 m. rugpjucio 28 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima J. B. atžvilgiu. Nutarime konstatavo, kad pastarojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., požymiai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 407 str., nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 3 d., priskiriamos privataus kaltinimo bylu kategorijai, todel šiose bylose, nustacius kaltininka, ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

UAB (duomenys neskelbtini), nesutikdama su priimtu nutarimu, skundu kreipesi i Moletu rajono apylinkes prokuratura, prašydama panaikinti 2007 m. rugpjucio 28 d. nutarima ir pradeti ikiteismini tyrima pagal UAB (duomenys neskelbtini) atstovo G. M. pareiškima del J. B. nusikalstamos veikos, nes šioje veikoje yra ne tik nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., bet ir nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., požymiai.

Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2007 m. rugsejo 24 d. nutarimu atmete UAB (duomenys neskelbtini) skunda kaip nepagrista. Toki savo sprendima prokurore motyvavo tuo, kad J. B. veika atitinka tik nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., požymius. Nei UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime, nei skunde nera jokiu duomenu, kad J. B., prieš sunaikindamas kelio užtvarus, butu ka aiškines ar nurodes savo tokio elgesio priežastis, ar ko reikalaves, del ko galima butu neabejoti del pastarojo subjektyvines puses. Be to, J. B. sunaikinant ant kelio buvusius irenginius, negalejo buti padaryta žala teisetiems UAB (duomenys neskelbtini) interesams, nes šie irenginiai buvo pastatyti savavališkai. Juos sunaikinant padaryta žala UAB (duomenys neskelbtini)turtui, taciau ši žala, atsižvelgiant i bendroves turima nekilnojamaji turta ir vykdoma veikla, neturetu buti traktuojama kaip didele.

Moletu rajono apylinkes teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi atmete UAB (duomenys neskelbtini) skunda del Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2007 m. rugsejo 24 d. nutarimo panaikinimo ir nurode, kad UAB (duomenys neskelbtini) i ikiteisminio tyrimo istaiga kreipesi tik del tycinio turto sunaikinimo. Ikiteisminio tyrimo istaiga, nesant nukentejusiojo pareiškimo del savavaldžiavimo, negalejo pradeti ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. (BPK 167 str. ). Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. ir BK 294 str. negali buti padarytos esant idealiai nusikalstamu veiku sutapciai, todel pareiškejas turejo arba kreiptis i teisma prašydamas pradeti privataus kaltinimo procesa del tycinio turto sunaikinimo, arba kreiptis i ikiteisminio tyrimo istaiga del savavaldžiavimo.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas adv. Saulius Žentelis skunde prašo panaikinti Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarti, nurodyti pašalinti trukumus ir pradeti ikiteismini tyrima pagal 2007-08-07 UAB (duomenys neskelbtini) atstovo G. M. pareiškima del J. B. nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas savo prašyma motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo teisejas ignoravo BPK 2 str., 168 str. reikalavimus bei teisinio tikrumo principa. Jo manymu, UAB (duomenys neskelbtini) tiek skunde prokuraturai, tiek skunde teismui išdeste faktines aplinkybes del J. B. veiksmu, pateike duomenis apie asmens nusikalstama veika ir išdeste prašyma pradeti ikiteismini tyrima, taigi, ivykde istatymo reikalavimus. Prokurorui paaiškejo nusikalstamos veikos požymiai ir buvo nukentejusiojo asmens pareiškimas (BPK 167 str. 1 d.). Ikiteisminio tyrimo subjektas – prokuroras – del skunde išdestytos J. B. veiksmu kvalifikacijos pagal BK 294 str. 1 d. jau pasisake. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisejo argumentai, kad pareiškejas galejo arba kreiptis i teisma del privataus kaltinimo proceso pradejimo del turto sunaikinimo, arba parašyti skunda (pareiškima) ikiteisminio tyrimo istaigai del savavaldžiavimo, rodo, kad nebuvo vertinamas nei prokuraturos nutarimo, nei bendroves skundo turinys.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teigia, kad teismo nutartyje išdestyti argumentai, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. ir BK 294 str., negali buti padarytos, esant idealiai nusikalstamu veiku sutapciai, nepagristi ir prasilenkia tiek su baudžiamosios teises teorija, tiek su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika. Be to, atstovo manymu, teismas, konstatuodamas, kad pareiškejas pats negalejo apsispresti, kokia gi veika padare J. B. – turto sunaikinima ar savavaldžiavima, ar abi veikas kartu, suponavo nuomone, kad prokuratura ir ikiteisminio tyrimo istaiga gali buti atleista nuo pareigos imtis visu istatyme numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nes del asmens veikos teisinio vertinimo ipareigotas apsispresti privatus asmuo, o ne tas subjektas, kuriam šia funkcija delegavo baudžiamojo proceso istatymas.

Be to pareiškejas pabrežia, kad teismas rezoliucineje nutarties dalyje nepagristai nurode, kad teismo nutartis yra galutine ir neskundžiama, nes BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokurorui nepanaikinus nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, jo sprendimas gali buti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisejui. Ikiteisminio tyrimo teisejo sprendimas skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Teismo posedyje UAB (duomenys neskelbtini) atstovas adv. Saulius Žentelis praše skunda patenkinti. Prokurore praše skunda atmesti.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Sauliaus Žentelio skundas atmestinas.

Skundo argumentas del teises skusti Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarti yra pagristas. Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarties del Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2007 m. rugsejo 24 d. nutarimo rezoliucineje dalyje neteisingai nurodyta, kad ši teismo nutartis yra galutine ir neskundžiama.

Atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagal skunda, pareiškima ar pranešima pagrindus ir tvarka, o taip pat ir priimtu sprendimu apskundimo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 168 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima gali buti skundžiamas prokurorui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, jo sprendimas gali buti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisejui. Ikiteisminio tyrimo teisejo priimtas sprendimas skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali buti paduodami per 7 dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Taigi, byloje dalyvaujantys asmenys turejo teise apskusti Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarti aukštesniajam teismui. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini) teismo nutarti gavo 2007 m. spalio 23 d., skunda Moletu rajono apylinkes teismui padave 2007 m. spalio 30 d., t.y. nepraleidus istatymo nustatyto apskundimo termino. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, UAB (duomenys neskelbtini) skundas nagrinetinas aukštesniajame teisme, užtikrinant istatyme itvirtinta pareiškejo teise.

Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarties argumentai, kad savavaldžiavimas BK 294 straipsnio prasme ir svetimo turto sunaikinimas BK 187 straipsnio prasme negali sudaryti nusikaltimu sutapties, yra nepagristi, todel iš nutarties aprašomosios dalies šalinami. Pagal baudžiamosios teises teorija ir teismu praktika kaltininkas savavaldžiaudamas tuo paciu metu, tais paciais nusikalstamais veiksmais gali tycia sugadinti ar sunaikinti svetima turta. Tokie jo veiksmai, esant šiu nusikaltimu sudeciai, butu vertinami kaip idealioji nusikaltimu sutaptis.

Tokiu atveju, kaip ir teigiama UAB (duomenys neskelbtini) atstovo skunde, nežiurint i tai, kad BK 187 str. 1 d. ir 3 d. numatytos nusikalstamos veikos yra itrauktos i privataus kaltinimo bylu saraša (BPK 407 straipsnis), esant šio nusikaltimo sutapciai su savavaldžiavimu, procesas turetu buti pradedamas ir ikiteisminis tyrimas atliekamas bendra tvarka.

Vadovaujantis BPK 2 straipsnio nuostatomis, pareiga konkreciame skunde (pareiškime) nurodytas aplinkybes ivertinti baudžiamosios teises aspektu tenka ikiteisminio tyrimo subjektams ir teismui, o ne paciam pareiškejui.

Taciau Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus ne tik reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista, bet ir pradedant procesa isitikinti, jog nera priežasciu, del kuriu šis negali buti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., už savavaldžiavima atsako tas, kas nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise, ir del to buvo padaryta didele žala asmens teisems ar teisetiems interesams.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. M. kreipesi i Moletu rajono policijos komisariata su pareiškimu pradeti ikiteismini tyrima ir nurode, kad 2007 m. liepos 21 d. vienas kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininku – J. B. – savavališkai sunaikino UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti turta, t.y. kelia užtveriancius irenginius, esancius (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas apie 5000 Lt materialine žala.

Iš Utenos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemes sklypui, esanciam (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybes teise priklausanciam UAB (duomenys neskelbtini), be kitu servitutu nustatytas 0,03 ha ploto kelio servitutas.

Utenos apskrities viršininke (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisake tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) prašyma ir panaikinti mineta kelio servituta nurodydama, kad tai yra vienintelis kelias, vedantis i gretimus Ju. B. priklausancius žemes sklypus bei i toliau esanti P. Ž. žemes sklypa. Tuo paciu apskrities viršininke informavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovus, kad Utenos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti servitutai jau yra itraukti i Nekilnojamojo turto registro duomenu banka, bei nurode kuo skubiau panaikinti visas kliutis (užtvara, vartus), trukdancius asmenims laisvai naudoti servituto teisemis.

Iš Moletu rajono policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad iki 2007 m. liepos 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) užtvaru, trukdanciu kaimyniniu sklypu savininkams ir naudotojams laisvai naudotis servitutiniu keliu, nepašalino. 2007 m. liepos 21 d. apie užtverta servitutini kelia buvo pranešta policijos komisariatui. Policijos pareigunui Š.J. nuvykus i ivykio vieta, poilsiavietes (duomenys neskelbtini) atstove pateike dokumentus, patvirtinancius, jog užtvertas kelias yra servitutinis. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas aiškino, jog ten keliuko nera ir teritorija priklauso jiems, taciau tai patvirtinanciu dokumentu nepateike. Todel policijos pareigunas neprieštaravo, kad kelias butu atlaisvintas ir tuomet keli ivykio vietoje buve vyrai ištrauke ikastus metalinius vamzdžius, juos padejo šalia kelio, taip atlaisvindami pravažiavima.

Visi šie faktiniai duomenys rodo, kad J. B. iki imdamasis veiksmu prieš neteisetai paties pareiškejo servitutineje sklypo dalyje pastatyta užtvara, siekdamas pažeista teise – laisvai privažiuoti prie savo sklypo – atstatyti, kreipesi i Utenos apskrities viršininko administracija, po to i policijos pareigunus. Pastarieji ivykio vietoje, išsiaiškine situacija, t.y. kad sklypo dalis, kurioje irengta užtvara, yra servitutine, leido iškasti iš žemes metalinius stulpus, laikancius užtvara, ir stebejo tai darant. Esant šioms aplinkybems, nera pagrindo konstatuoti, kad J. B. tycia savavališkai, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, vykde savo gincijama teise.

Be to BK 294 straipsnio dispozicija reikalauja, kad kaltininko veiksmais butu padaryta didele žala asmens teisems ar teisetiems interesams. Moletu rajono policijos komisariato pareiguno tarnybinis pranešimas rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti užtvaros konstrukcija sunaikinta nebuvo, ji liko bendroves nuosavybeje. Iš lokalines samatos matyti, kad pacios konstrukcijos verte be darbu sudare 323,31 Lt. Atsižvelgiant i tai, kad pareiškejas yra uždaroji akcine bendrove, nera pagrindo konstatuoti, jog šio irenginio pažeidimai, jeigu jie buvo padaryti, galetu sudaryti pareiškejui didele turtine žala.

Teiseti interesai atsiranda iš istatymine tvarka suponuotos asmens teises. Kaip matyti iš aptartu faktiniu duomenu, pareiškejas neturejo teises savo sklypo servitutineje dalyje irengti užtvara, trukdancia kaimynu pravažiavimui. Todel šiuo konkreciu atveju, pareiškejui turint pareiga laikytis servituto nustatytu reikalavimu, jo teiseti interesai nebuvo susiformave, o išlaidos, patirtos irengiant servitutinio kelio užtvara, negali buti traktuojamos kaip padaryta žala teisetiems interesams.

Esant išdestytu aplinkybiu visetui, konstatuotina, jog nera požymiu, kad J. B. padare nusikaltima, numatyta BK 294 straipsnyje, todel pradeti ikiteismini tyrima nebuvo teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio dispozicija numato atsakomybe už tycini svetimo turto sunaikinima arba sužalojima, kai sužaloto ar sunaikinto turto verte didesne negu 1 MGL. Kaip jau mineta, UAB (duomenys neskelbtini) pateikta lokaline samata rodo, jog pareiškejo nurodytos tukstantines žalos dali sudaro užmokestis už užtvaros montavimo darbus, kai tuo tarpu pacios konstrukcijos verte – 323,31 Lt. Pateiktoje medžiagoje nera duomenu, patvirtinanciu, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausancios užtvaros konstrukcijos butu buve sunaikintos. Priešingai, Moletu rajono policijos komisariato pareiguno tarnybiniame pranešime tvirtinama, jog pareigunams leidus, buvo tik iškasti du metaliniai strypai ir padeti šalikeleje.

Kaip matyti iš jau aptartu duomenu, pats pareiškejas, servituto teritorijoje sumontuodamas užtvaras, pirmas pasielge neteisetai, sudarydamas kliutis J. B. naudotis istatymo reglamentuota teise – servitutiniu keliu privažiuoti prie savo sodybos. Tai rodo, kad J. B. veiksmai, išardant užtvara, buvo nukreipti ne i svetimo turto gadinima ar jo naikinima, o i savo teises, kuri yra nustatyta servitute ir saugoma istatymo, igyvendinima. Jei iškasant UAB (duomenys neskelbtini) irengtos užtvaros stulpelius ir buvo netycia pažeistos kokios nors konstrukcijos detales ir del to atsirado kokio nors dydžio materialine žala, tai gincas del pasirinkto teises naudotis žeme ir interesu igyvendinimo budo teisetumo bei žalos, jei tokia buvo padaryta, atlyginimo, sprestinas civilinio proceso tvarka. Minetu J. B. veiksmu vertinti baudžiamojo istatymo prasme, kaip nusikalstamos veikos, pagal BK 187 straipsnio dispozicija, nera pagrindo, nes nera šiam nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui budingu požymiu.

Taigi, ivertines visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Moletu rajono policijos komisariato Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejo 2007 m. rugpjucio 28 d. nutarimas, Moletu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2007 m. rugsejo 24 d. nutarimas ir Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimant sprendima atmesti pareiškejo skunda, yra teiseti ir pagristi, todel juos naikinti nera pagrindo.

Nors Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarties aprašomojoje dalyje ne visi sprendimo priemimo motyvai nurodyti tinkamai, taciau ištaisius tai, naikinti pati sprendima – atmesti pareiškejo UAB (duomenys neskelbtini) skunda – nera pagrindo.

Esant šioms aplinkybems, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo skundas atmestinas, Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis paliktina galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 4 d., 442 str. 1 d. 1 p., teismas

UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. Sauliaus Žentelio skunda atmesti ir palikti galioti Moletu rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.