Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1390-265/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
2A-1390-265/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
UAB „Klaidija“
Civilinė byla Nr. 2A-1390-265/2011Procesinio sprendimo kategorija 43,2; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-646/2011 pagal ieškovės UAB „Klaidija“ ieškinį atsakovui A. D. dėl įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei dėl darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už poilsio ir švenčių dienas, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3093,25 Lt žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas 2009-10-30 sudarė darbo sutartį su atsakovu A. D. ir priėmė jį dirbti vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. A. D. buvo atleistas iš darbo 2010-01-19. Atsakovui darbo sutarties galiojimo metu buvo perduota 2145,31 Lt komandiruotės išlaidoms, kurių atsakovas negrąžino. Atsakovas A. D. 2009 m. gruodžio mėnesį reiso metu pereikvojo 500 litrų kuro už 800,05 Lt. Pagal 2009-12-31 kuro ataskaitą atsakovas sutiko padengti nuostolį iš jam priklausančio darbo užmokesčio. Liko nepadengta 2,14 Lt. Be to, atsakovas A. D. 2009-12-18 išvyko į komandiruotę maršrutu Klaipėda – Kaunas –Uljanovskas - Kirovo sritis. 2009-12-23 ieškovas gavo užsakymą pargabenti krovinį iš Kirovo srities. Užduotis buvo perduota atsakovui, tačiau šis užduoties neįvykdė ir bendrovė negavo pajamų. Dėl šio atsakovo atsisakymo įmonė neteko 945,80 Lt grynojo pelno.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-05-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o atsakovo priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas liko skolingas ieškovui 2145,31 Lt komandiruočių išlaidų, avanso apyskaita patvirtina, kad atsakovas pinigus gavo, o įrodymų, kad jis būtų juos išleidęs komandiruotėse arba grąžinęs ieškovui, A. D. nepateikė, todėl šią sumą – 2145,31 Lt priteisė ieškovui. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 945,80 Lt žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dėl A. D. kaltės UAB „Klaidija“ buvo padaryta 945,80 Lt žala. A. D. privalėjo pasirūpinti, kad kelionės metu laiku ir pakankamai būtų papildyta jo telefono sąskaita, tokiu atveju jis būtų turėjęs reikiamą ryšį su UAB „Klaidija“ ir su krovinio davėju Kirovo srityje bei būtų galėjęs grįžti į Lietuvą su kroviniu.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011-05-02 sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino darbuotojo teisių ir pareigų apimtį. Pasak apelianto, nepakanka formaliai remtis darbo sutartyje nurodytu pareigų pavadinimu, o būtina išanalizuoti pareigines instrukcijas, darbo tvarkos taisykles, kitus lokalinius aktus ir įvertinti, kokios vairuotojo pareigos, teisės bei atsakomybė. Atsakovas nurodo, jog jis 2009-12-17 įsakymo pagrindu nuo 2009-12-18 iki 2009-12-30 turėjo vykti maršrutu Klaipėda –Uljanovskas – Kirovo sritis – Klaipėda ir jam nebuvo žinoma, kad ieškovui bus pateiktas užsakymas parvežti krovinį iš Kirovo. Taip pat nurodo, kad jo telefonas neveikė bei ieškovas nedavė papildomų lėšų šiai užduočiai įvykdyti. Nurodo, jog 3500 Lt ir 1500 Lt iš ieškovo komandiruotėms negavo, jos buvo išmokėtos vadovui, o vėliau įrašytos į išmokėjimo žiniaraštį. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistais 2,14 Lt bei likusios sumos išskaitymu iš jo atlyginimo. Nurodo, jog teismas spręsdamas ginčą neatsižvelgė į aplinkybes lėmusias didesnio kuro sunaudojimą bei nenustatė materialinės atsakomybės ribų.

Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovui po 2009-12-18 komandiruotės buvo likę 1 485,87 Lt, kurių užteko darbdavio užduočiai įvykdyti. Darbo užduoties neįvykdymą lėmė ne objektyvios aplinkybės, o atsakovo darbo drausmės pažeidimas. Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentu, jog komandiruotei skirtų pinigų jis negavo, tačiau šias aplinkybes paneigia atsakovo parašai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio atsakovas skundžia tą teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš jo priteista 3093,25 Lt. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino darbuotojo teisių ir pareigų apimtį. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. DK 95 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Kaip matyti iš byloje esančios darbo sutarties Nr. 155 (b. l. 7), atsakovas buvo priimtas į darbą pas ieškovę vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms. DK 119 str. įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kuri draudžia darbdaviui reikalauti iš darbuotojo atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Šiuo atveju ieškovė nereikalavo iš atsakovo, jog jis atliktų darbo sutartimi nesulygtą darbą. Krovinio pargabenimas iš Kirovo srities negali būti laikomas kaip reikalavimas atlikti papildomą darbą. Pažymėtina, jog šios užduoties atlikimas neatsiejamai susijęs su vairuotojo tiesioginėmis pareigomis, kuris nėra ir negali būti numatytas nei pareiginėse instrukcijose, nei darbo tvarkos taisyklėse. Be to, iš byloje esančio įsakymo (b. l. 11) matyti, jog atsakovas buvo komandiruojamas maršrutu Klaipėda –Uljanovskas – Kirovo sritis – Klaipėda, šį darbdavio įsakymą atsakovas pasirašė, tačiau užduoties nuvykti į Kirovo sritį pasikrauti krovinį neįvykdė. Tai, jog apie šios užduoties vykdymą atsakovas buvo informuotas, patvirtino jis pats pirmosios instancijos teisme 2011-04-08 teismo posėdžio metu (b. l. 150). Esant šioms aplinkybėms atmestinas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog jis nežinojo, kad ieškovei bus pateiktas užsakymas parvežti krovinį iš Kirovo. Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis negalėjo įvykdyti užduoties, nes jo telefonas neveikė ir ieškovas nedavė papildomų lėšų šiai užduočiai įvykdyti. Kaip matyti iš avanso apyskaitos Nr. 986 (b. l. 16), atsakovui buvo perduota komandiruotei 2009,36 Lt, taip pat atsakovas 575,90 Lt turėjo kaip likutį iš ankstesnės komandiruotės. Komandiruotės į Rusiją metu atsakovas išleido 1099,39 Lt ir liko nepanaudota 1485,87 Lt. Ši aplinkybė paneigia atsakovo argumentus, jog atsakovas neturėjo lėšų telefono sąskaitos papildymui ir važiavimui į Kirovo sritį. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog sąskaitos papildymui bei kelionei į Kirovo sritį buvo reikalingos didesnės lėšos nei jis turėjo. Taip pat aplinkybę, jog neveikė atsakovo telefonas ir jis negalėjo susisiekti su užsakovu, paneigė pats atsakovas pirmosios instancijos teisme 2011-04-08 vykusiame teismo posėdyje nurodydamas, jog siuntė SMS žinutę darbdaviui. Esant šių aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė turėjo nuostolių. DK 246 str. numato, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia teisėtų darbdavio nurodymų nevykdymu, kurių įvykdymui darbuotojui nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Darbdaviui padaryta žala pasireiškia pajamų negavimu, kurias jis būtų gavęs, jeigu būtų įvykdęs BridgEx L.L.C. užsakymą (b. l. 17) (DK 257 str. 1 d.). Esant priežastiniam ryšiui tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir darbdavio negautų pajamų (DK 246 str. 3 p.), taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas tyčia nerūpestingai neatliko darbdavio nurodymų, jis privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą (DK 255 str. 1 p.).

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog 3500 Lt ir 1500 Lt iš ieškovo komandiruotėms negavo, jos buvo išmokėtos vadovui, o vėliau įrašytos į išmokėjimo žiniaraštį. Šiuo atveju esminės reikšmės neturi, kad grynieji pinigai iš įmonės kasos buvo išmokėti tiesiogiai įmonės direktoriui, svarbiausia yra tai, ar šiuos pinigus skirtus komandiruotei atsakovas gavo. Kaip matyti iš išmokėjimo žiniaraščių (b. l. 15, 82) 3500 Lt ir 1500 Lt gavimas patvirtintas atsakovo parašu, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog jis šių pinigų nėra gavęs.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistais 2,14 Lt bei likusios sumos išskaitymu iš jo atlyginimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą neatsižvelgė į aplinkybes, lėmusias didesnį kuro sunaudojimą. Iš byloje esančio tabelio Nr. 83 matyti, kad viršijo nustatytą kuro normą 500 litrų. Tame pačiame tabelyje atsakovas pasirašė, jog sutinka su kuro viršijimu bei neprieštarauja, jog perviršyta suma būtų išskaičiuota iš jo atlyginimo. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų teismui suabejoti jo valios išraiška. Be to, nenurodė, kokios aplinkybės lėmė kuro perviršijimą 500 litrų bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, iš jo priteistina ieškovei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovei UAB „Klaidija“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėAušra Maškevičienė