Utenos apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad su ūkininku (duomenys neskelbtini) dirbdavo ir jis paprašė pavalyt krūmus, žemę, pievą, už malkas. Didelis plotas buvo ten ir norėjo tą plotą greičiau pabaigt ir jis vienas nespėjo. Facebooke buvo susiradęs skelbimą „ieškau darbo“. Su tuo žmogumi, T. K., jie atvažiavo, paprašė krūmus išpjauti, o R. J. sau darėsi šieną. Su jais aptarė darbus, kad kol jis šieną darys, jie pjauna biokurą. Ten tokia vieta, kad ryšio nėra, buvo klaidingos ribos, nes tos ribos buvo labai neaiškios. Su matininku apėjo, aprodė sklypo ribas ir samdytiems dviem darbuotojams – tėvui su sūnum, jis jiems ribas buvo parodęs, jiems viskas buvo aišku ir tada sutarė, kad pjaus. Kitą dieną jie pradėjo pjauti, jie su R. J. pjovė 3 dienas, tada oras buvo geras, tai R. J. šieną darė, o jie pjovė be jo. R. J. jiems sumokėjo 200 eurų ir jie tada prašė jo, ar gali pasidaryti malkų, sutarė, sakė nelįsti už ribų, sakė, kad iš to, kas pievoje yra, galit pjautis ir jis juos paliko. 3 dienas jie kalbėjo su jais, skambinomės. Kai pasidarė malkų, prisipjovė, jie prašė R. J. metrų, tai sakė gerai. Sakė porą šimtų eurų atidirbsit, ką pasidarėt malkų. 4 dienas pjovė – 3 dienas pjovė biokurą, 4 dieną pjovėsi sau malkas. R. J. atvažiavo tada po dviejų savaičių, gal po 7 dienų, sakė pažiūrės kiek jie išpjovė, dar sesuo jam padėjo. Nuvažiuoja į mišką, visos šakos tvarkingai sudėtos į krūvą, o po valandos, gal dar greičiau, atvažiavo gamtos apsauga ir sakė, kad išpjovė mišką. Tą dieną jis pjūklo neturėjo, sakė, kad jis išpjovė, jam net nedavė paaiškinti, kokia situacija yra. Atvažiavo sklypo savininkas P., o R. J. nedavė nieko paaiškinti. Tą pačią dieną tų darbininkų likutį vežiojo, aš sakė, kad toj vietoj nepjovė, sakė, kad buvo kiti samdyti. R. J. nedavė pasiaiškinti. Tų darbininkų malkų likutį išsivežė, kur jie sau malkas darėsi. Sakė, kad toliau nepjaus, tik ten, kur jam priklauso. Tada gavo šaukimą į policiją, ten aiškino taip, kaip dabar sako, kad jie žinojo ribas, jis jiems leido pasidaryti malkų. Jie pasidarė malkų ir pasišalino. Važiuodamas skambino ir jų jau buvo išjungta, nerado T. K. profilio. Jie R. J. neskambino kokią savaitę laiko. Kai važiavau pažiūrėti, kiek jie biokuro išpjovė, jie jau neatsiliepė. Tai vyko rugpjūtį, liepos pabaigoj. Daugiau „mesendžeriu“ bendravo. T., kaip suprato, tėvas buvo, o sūnaus vardo neklausė. Jie nuo (duomenys neskelbtini) pusės buvo. Tam žemės sklype biokurui kur valė, tokių medžių, kaip kaltinime, nebuvo. Jie nuklydo nuo ribos. R. J. nuvažiavus beveik po dviejų savaičių į tą vietą, žiūri, išpjauta. Buvo malkų palikta, primėtyta, šone prie P. ribos buvo, R. J. vežimą pasikrovė ir atvažiavo gamtos apsauga. Jie miško kraštą išpjovė. Ten viskas buvo apaugę, žolė iki kaklo, tanku, jie išsipjovė kriaušes palei ribą. Jie gal suprato, kad išpjovė mišką, gal pasišalino, nes R. J. net neskambino. R. J. leido kur jiems priklausė, buvo ten pavienių juodalksnių, beržų, bet sakė, kad nėra gerų malkų. Buvo alksniukų po 15-20 cm, juos galėjo pjauti, jie žinojo. Civilinį ieškinį pripažįsta. Kaltę dėl medžių pasisavinimo pripažįsta. R. J. laikas brangus, jis nieko nespėja pasidaryti. Tai sunkus darbas. Galima ir atsodint tą mišką, nemato tos bėdos. Žalą atlygins. P. padėdavo, jis daug žemių turi, jie buvom sutarę, kad jo sklype gali pjauti biokurą, o sau gali pasidaryti malkas, ribas jis žinojo. Jis kur nuomavosi žemę, jis ten ir pjovė. Turėjo net lapą atspausdintą, žinojo ribas, su matininku apėjo ribas. Malkas atsivežiau namo žiemai kūrent, čia nėra daug malkų. Nėra pardavęs, krūmus buvo pardavęs saviems, krikšto tėvui. Juodai dienai skelbė, kad parduoda malkas. Negalima pjauti iki 35 cm beržo, alksnio, juodalksnio, iki 1 m 30 cm aukščio. Sklypas yra 7 km atstumu, vežė su arkliu, per dieną. Į vežimą telpa metras. Čia gavosi 15-17 metrų. Kai su matininku vaikščiojo, net neleido per telefoną ribų nustatyti, metė net per 5 metrus į šoną. Ten užaugę, užgriuvę, tankumynas buvo. Išpjauti medžiai prie pat ribų, prie pat miško. Suprato, kad ribas pažeidžia. R. J. pajamos per mėnesį 200 eurų, išmokų, pašalpų negauna. Dirbu, pasamdo ką padėti, taupo, ir gyvulių laiko truputį.

4. R. J., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis ūkininkauja, kartais užsidirba pjaudamas medžius ir parduodamas malkas, tiksliau valo apleistas pievas nuo krūmų, neleistinų medžių nepjauna. Pažįsta ūkininką P. T., kadangi kartais jam padeda tvarkytis ūkyje, tvarkė jo nuomojamas, apaugusias krūmais ir medžiais pievas. 2024 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, jam skambino P. T. ir paklausė, ar jis galėtų sutvarkyti jo nuomojamą žemės ūkio paskirties žemę, tai yra išvalyti nuo krūmų ir medžių. Jis jam kaip atlygį už darbą leido pasiimti išpjautus krūmus ir medžius. Jiems susitikus su P. T., (duomenys neskelbtini), jis jam parodė jo išsinuomotų žemės sklypų dokumentus ir sklypų ribas bandė suprasti vietoje. R. J., preliminariai apžiūrėjęs vietoje teritoriją, sutiko su P. T. pasiūlymu, kadangi ten nemažai buvo malkinės medienos, kurią galima buvo parduoti. Po kelių dienų su matininku D., kurio pavardės nežino, apėjo P. T. nuomojamos žemės ribas. Jis kalė kuoliukus-riboženklius, o R. J. žymėjo ribas purškiamais dažais ant medžių. Po kurio laiko, birželio-liepos mėnesiais, jis kelis kartus buvo vienas nuvažiavęs į minėtą P. T. nuomojamą žemės sklypą, kuriame pjovė krūmus ir medžius. Jis žino, kad negalima pjauti saugotinų medžių augančių žemės ūkio paskirties žemėje, kurių 130 cm aukštyje, kamieno skersmuo negali viršyti 30 cm. Jis tokių medžių ir nepjovė. Jis pjaudavo vienas, išpjautus leistinus medžius išsiveždavo arkliu su vežimu iki geriau privažiuojamos vietos. Po to minėtas malkas, kaladėlėmis apie 10 erdmetrių pardavė savo pažįstamam R. K. už 400 eurų. Vėliau dar yra pjovęs ten medžius ir daręs malkas, kiek tiksliai yra išpjovęs medžių, nepasakys. Kaip ir minėjo, jis užsiima malkų pardavimu, yra Facebook skelbęs, kad parduoda ir taip žmonėms parduodavo malkas. Taip ir šias malkas kažkam pardavė. Kadangi prasidėjo šienapjūtė, jis neturėjo laiko važiuoti valyti minėtos P. T. nuomojamos žemės, todėl „Facebook“ rado skelbimą, kad asmuo atlieka pagalbinius darbus. Jis buvo užsivardinęs „T. K“. Jis jam parašė, ar jis galėtų padėti išpjauti medžius ir krūmus. Jis sutiko ir jie sutarė, kad R. J. jam mokės 50 eurų už darbo dieną. Po kelių dienų jie su juo susitiko ir kartu tris dienas pjovė krūmus ir medžius, už tai R. J. jam sumokėjo 200 eurų. Čia dar davė avansu, nes dar planavo pjauti. Kaip jis galvojo, kad pjauna P. T. nuomojamoje žemėje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad įlindo į valstybinę žemę. Ten buvo pelkė, pagal kurią ribojosi nuomota žemė. Tada jis kelias dienas negalėjo dirbti miške, todėl tam T. leido pjauti vienam. Jis klausė, ar gali sau pasidaryti malkų. R. J. leido, tačiau po kelių dienų norėjo susiekti su juo ir neberado „Facebook“ jo profilio. Tada nuvažiavo pažiūrėti į minėtą P. T. žemę, ar tas T. aplamai buvo jos tvarkyti, kartu su juo arkliu važiavo jo tėvas S. J. ir jo sesuo V. J., daugiau žmonių nebuvo. Tai buvo 2024 m. rugpjūčio 22 dieną. Nuvažiavęs pamatė nupjautų beržų, todėl pradėjo juos pjauti kaladėlėmis ir arkliniu vežimu vežti arčiau keliuko. Tėvas ir sesuo buvo jo padėjėjai, jie žinojo, kad jis valo žemės sklypą, kad tai yra teisėta. Jie išvežė arčiau pagrindinio kelio 2 arklinius vežimus kaladėlių. Jiems ten dirbant atvyko gamtos apsaugos darbuotojai, kurie paklausė, ką jie čia daro. Jis pasakė, kad tvarko P. T. žemės sklypą. Jiems pasiskambinus P. T., jis su aplinkos apsaugos pareigūnais įsijungę telefone navigaciją pastebėjo, kad yra nukrypta nuo P. T. žemės sklypo ribų. Kiek suprato iš aplinkos apsaugos darbuotojų, kad yra nukrypta nuo žemės sklypo ribų ir nupjauta kelios dešimtys medžių augusių miško pakrašty, kuris ribojasi su P. T. nuomojama žeme. Mano, kad tuos medžius nupjovė minėtas T., bet ir jis galėjo nukrypti nuo ribos, nes telefone žiūrint ribas galima 6 metrų paklaida. Jie su matininku nuėmė tik kampinius kampus, o einant riba galima ir nukrypti į šalį, todėl turbūt taip ir gavosi, kad žiūrėdami į ribas jie kažkiek nukrypo ne į tą pusę. Jis pripažįsta, kad iškirto ir išsivežė kelias dešimtis medžių ir iš valdiško miško. Labai gailisi, kad taip atsitiko, todėl sutinka su padarytos 3 312,74 eurų žalos dydžiu ir įsipareigoja minėtą žalą atlyginti (2 t., b. l. 60-63).

5. Kaltinamajam R. J. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

6. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 9 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 1SD-62247-(15.6.48 E.) nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos pareigūnai 2024 m. rugpjūčio 22 d. pagal gautą pranešimą tikrino kertamus medžius ties (duomenys neskelbtini) (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). Tikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėje vykdyti kirtimai neturint leidimų, mediena pasisavinta, išvežta (1 t., b. l. 1-6).

7. Įvykio vietos apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), fotografuojant tarnybiniu telefonu „Samsung“, kuriame matyti nupjautų medžių šakos ir kelmai bei keliasdešimt skaldytų juodalksnio malkų ir karklo kaladėlių (1 t., b. l. 17-25).

8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Utenos aplinkos apsaugos skyriaus 204 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros akte Nr. TVR-7173 nurodyta, kad pagal 2024 m. rugpjūčio 21 d. Pranešimų priėmimo tarnybos pranešimą Nr. PPT-017773, kad (duomenys neskelbtini) vykdomi medžių pjovimo darbai žemės ūkio paskirties žemėje ir galimai neturint leidimo, buvo atlikta aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė. 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 11:45 val., nustatyta, kad žemės sklype pjaunami medžiai. Pjovimo darbus atliekantis R. J. nurodė, kad medžius jam liepė pjauti ūkininkas P. T., pateikė jo tel. Nr. Susisiekus su P. T., jis paaiškino, kad nuomojasi valstybinę žemę ūkininkavimui ir valosi apleistą sklypą. Patikrinus (pamatavus) žemės sklype kertamus medžius nustatyta, kad galimai kertami ne tik saugotini medžiai žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau ir miško ūkio paskirties žemėje vykdomi kirtimai (1 t., b. l. 31-33).

9. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Utenos aplinkos apsaugos skyriaus 204 m. spalio 2 d. apžiūros akte Nr. TVR-8373 nurodyta, kad valstybinis žemės sklypas yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Apžiūrint nustatyta, kad žemės sklype vykdyti medžių ir želdinių kirtimo ir šalinimo darbai. Išpjauti medžiai augo žemės ūkio paskirties sklype. Kelmų apžiūros metu nenustatyta, kad medžiai būtų pažeisti. Atlikus išpjautų medžių kelmų apžiūrą ir atlikus matavimus nustatyta, kad ne miško paskirties valstybinėje žemės ūkio paskirties žemėje, neteisėtai iškirstas 81 medis (medžių rūšis: 27 vnt. beržų, 26 vnt. juodalksnių, 27 vnt. baltalksnių, 1 vnt. drebulė). Iškirsti medžiai išvežti iš kirtavietės. Neteisėtą medžių kirtimą ir jų išvežimą organizavo R. J. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 36-40).

10. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio 2024 m. spalio 30 d. rašte Nr. 51-S-15763-2024 ir kartu pateiktame medienos vertės paskaičiavimo akte nurodyta, jog bendras iškirstos ir pasisavintos medienos kiekis 42,117 ktm., o iškertant ir pagrobiant medieną buvo padaryta 3 312,74 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 57-60).

11. Iš 2024 m. spalio 11 d. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. K. pateikia vaizdo įrašą bei 8 foto nuotraukas darytas įvykio vietoje (1 t., b. l. 61-64).

12. Iš Kitų objektų apžiūros protokolo su foto lentele nustatyta, kad buvo apžiūrėtas prie 2024 m. spalio 11 d. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo pateiktas vaizdo įrašas ir foto nuotraukos. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „20240822_113520.mp4“ buvo nustatyta, kad vaizdo įrašo failas yra MP4 formato, 159 MB dydžio, vaizdo trukmė 01:17 minutės. Peržiūrint vaizdo įrašą apatiniame kairės pusės ekrano kampe yra užrašas: „20240822_113520“. Vaizdo įrašas pradedamas 2024 m. rugpjūčio 22 d. 11:35:20. Jame matyti šviesus paros metas, šviečia saulė, aplinkui parudavusios nupjautų medžių šakos, toliau miškas, žaliuojantys medžiai. Vaizdas įraše apsiverčia, matyti jaunas vyriškis, viršutinė kūno dalis nuoga, apsimovęs darbinėmis kelnėmis, apsiavęs juodais batais, rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną. Girdisi kaip vaizdo įrašą darantis vyriškis klausia „čia jūs jau seniai pjaunate? Kas padaryta čia jau jūsų daryta ar ne?“ Minėtas jaunas vyriškis atsako „Jo jo, čia jau baigiasi, už tos pelkės eina toliau.“ Filmuojantis vyras klausia „Čia tas ūkininkas P. viską sakė?“, šis atsako „Jo jo, aš ten pernai išvaliau dešimt hektarų biokurui“. Filmuojantis klausia „Čia jo privati žemė, nežinot? Jis jus samdo?“, šis atsako „Jo. Jis sakė, kad čia jo dabar žemė. Jam rodo, kad čia pievos buvusios, čia kadaise jis dirbo.“ Girdisi kaip kažkur tolumoje kalbasi vyriškis su moterimi, ką kalbasi nesigirdi. Tik priartėjus arčiau filmuojančio pasimato ateinantys gamtos apsaugos uniforma apsirengęs vyriškis ir moteris, kuri sako „Aš nežinau, jo klauskit, a ne vietinė čia, man pasakė pakraut malkas, aš pakroviau, ką aš žinau.“ Toliau girdisi kaip minėtas jaunas iki pusės apsirengęs vyriškis diktuoja filmuojančiam pareigūnui telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“. Šis paklausia „Koks vardas?“ Vyriškis atsako: „Ką aš žinau, aš P. vadinu.“ Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 65-73).

13. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 6 d. apklaustas P. T. parodė, kad jis yra ūkininkas ir augina galvijus (duomenys neskelbtini) r. Šiame rajone jis turi apie 100 ha nuosavos žemės, taip pat turi išsinuomojęs žemės ūkio paskirties valstybinės žemės apie 50-60 ha iš (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės. Dauguma jo išsinuomotų žemės sklypų yra apleisti ir užaugę krūmais ir medžiais. Išsinuomojus žemės ūkio paskirties apleistus žemės sklypus yra privaloma žemės naudotojui sutvarkyti išsinuomotus žemės sklypus, tai yra išvalyti krūmus ir ne saugotinus medžius augančius minėtuose plotuose. Tarp jo išsinuomotų žemės sklypų, keli sklypai yra (duomenys neskelbtini). Minėti sklypai yra šalia raisto-pelkės ir labai užaugę visokiais krūmais ir medžiais. 2024 m. pavasarį jo išsinuomotų žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) k., geodeziniai matavimai dar buvo neatlikti. Šiai dienai matavimai jau yra atlikti. Norėdamas išvalyti minėtus sklypus nuo augmenijos jis pasiūlė savo pažįstamam R. J., kuris jam kartais padeda tvarkytis prie ūkio, kad jis galėtų pasidaryti malkų ir tuo pačiu išpjautų (duomenys neskelbtini) k. esančiuose jo nuomojamuose sklypuose krūmus ir medžius. Jie su juo sutarė, kad jis galės pasiimti jam tinkamą medieną malkoms, o likusios šakos ar krūmai, gal vėliau būtų panaudota biokurui ar tiesiog sufrezuota žemės freza. 2024 m. pavasarį tikslios datos neprisimena, jis kartu su R. J. ir jo samdytu žemės matininku D. Š., kuris dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nuvyko į vietą į (duomenys neskelbtini) k., atlikti geodezinius matavimus jo išnuomotuose žemės sklypuose. D. Š. bandant atlikti matavimus, dėl prasto interneto ryšio, jam to padaryti nepavyko. Po kokios savaitės D. Š. kartu su R. J. vėl vyko į (duomenys neskelbtini) k., ir pagal P. T. jam pateiktus turimus žemės sklypų preliminarius planus, atliko geodezinių matavimų pirminius veiksmus, tai yra žymėjosi sklypų ribų kampinius taškus. Kiek jam sakė D. Š. ir R. J., kad R. J. buvo parodyta žemės sklypų ribos ir jos pažymėtos. Jis R. J. sakė, kad negalima pjauti saugotinų medžių augančių žemės ūkio paskirties žemėje, kurių skersmuo didesnis kaip 20 cm 130 cm aukštyje. R. J. šitą teigė žinantis. 2024 m. vasaros pabaigoje jam paskambino asmuo iš aplinkos apsaugos ir paklausė, ar jis leido R. J. pjauti medžius ir krūmus (duomenys neskelbtini) k., pridedamoje schemoje pažymėtame sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Dar po kokios savaitės sutarę su aplinkos apsaugos darbuotoju, bei kartu su miškų tarnybos darbuotoju nuvyko į jo nuomojamą žemės sklypą. Aplinkos apsaugos darbuotojas ir miškų tarnybos darbuotojas jokių pažeidimų, tai yra neleistinai nupjautų medžių jo nuomojamame sklype neužfiksavo. Kiek jam sakė, bei jis pats matė, kad gretimai jo nuomojamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ribos į šoną nuo riboženklių (duomenys neskelbtini), yra išpjauta medžių ir krūmų valstybinėje žemėje. Kas galėjo išpjauti medžius valstybinėje žemėje jis nenumano, tačiau kad R. J. negalėjo išpjauti, tai yra nuklysti nuo jo nuomojamo žemės sklypo ribų, jis yra įsitikinęs, kadangi jis tiksliai žinojo jo sklypo ribas ir ne pirmą kartą jam tvarkė žemės sklypus. Jis nei karto tvarkydamas jo nuomojamus žemės sklypus nėra neteisėtai nuklydęs nuo žemės ribų (1 t., b. l. 123-129).

14. Liudytojo ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 9 d. apklaustas R. K. parodė, kad jis gyvena kaime ir savo butą šildosi kietu kuru, tai yra malkomis. 2024 m. tikslios datos neprisimena, tikriausiai galėjo būti pavasaris, jis internete ieškojo skelbimų kas parduoda malkas. Radęs skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“ apie parduodamas malkas, paskambino ir sutarė su pardavėju, kad atveš jam sunkvežimį skaldytų lapuočio medžio malkų. Telefoninio pokalbio metu jis išsiaiškino, kad malkas parduoda jam iš matymo pažįstamas R. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, tačiau galėjo būti gegužės mėnuo, jis paliko pinigus, apie 200 eurų, kuriuos buvo sutarę už malkų atvežimą, savo mamai. Jo mama gyvena tame pačiame name, tik kitame bute. Jam atvykus iš darbo jis kieme rado krūvą skaldytų malkų, kurias, pasak mamos, atvežė asmuo kaip ir buvo sutarta. Koks tiksliai buvo atvežtas malkų kiekis jis nežino, tačiau buvo sutarta, kad atveš vieną sunkvežimį. Iš kur R. J. jam vežė malkas, jis nežino (1. t., b. l. 132-133).

15. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 10 d. apklaustas S. J. parodė, kad jis turi sūnų R. J., kuris gyvena šalia jo namų esančiame name. Kiek jam žinoma, jo sūnus R. J. kartais užsidirba pragyvenimui parduodamas malkas. Jis nusiperka malkų rastais, po to juos paruošia naudojimui, tai yra supjausto kaladėmis, suskaldo ir parduoda. Kartais padeda žmonėms išpjauti mišką ar krūmus. Kiek jam žinoma, 2024 m. jo sūnaus kažkoks asmuo paprašė išvalyti žemės sklypą apaugusį krūmais ir medžiais. 2024 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, tikslai neprisimena, R. J. jo paprašė padėti jam su arkliu išvežti iš krūmų medieną. Tikslaus kaimo pavadinimo nežino, tačiau gali būti (duomenys neskelbtini) k., jis kartu su sūnumi R. J. du kartus buvo arkliu su vežimu nuvažiavę iki minėtame kaime esančių krūmų. Jis prisimena, kad dar senais laikais, prieš kokių 40 metų, toje vietoje buvo dirbama žemė. Jo sūnus pjovė nuo kelmo nestorus alksnius, beržus, karklus, valė buvusią dirbamą žemę, o jis arkliniu vežimu, kadangi kitokiu transportu iki tos vietos privažiuoti negalima, vežiojo nupjautą medieną kaladėlėmis iki geriau privažiuojamos vietos. Jis per dvi dienas išvežė iki geresnio kelio kokius 4 vežimus medžio kaladėlių. Jokių storų medžių jis nevežiojo ir nematė, kad sūnus būtų pjovęs storus medžius. Kiek jam žinoma, jo sūnus buvo kažkokių asmenų prašęs, kad jie išvalytų minėtą buvusią dirbamą žemę nuo želmenų, tačiau jis nežino kas jie tokie ir iš kur. Kiek jam žinoma, R. J. jo išvežtas malkas kažkam pardavė (1 t., b. l. 136-139).

16. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. apklaustas R. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 21 d. jų skyriuje buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemėje vykdomi medžių pjovimo darbai galimai neturint leidimo. Reaguodami į minėtą pranešimą, 2024 m. rugpjūčio 22 d. kartu su to paties skyriaus vyr. specialistu D. Š. nuvyko į nurodytą vietą. Nuvykę į vietą rado iš matymo pažįstamą R. J., dar vieną vyriškį, kitą vyriškį su arkliu, moterį ir dar vieną vyriškį, kuris kapojo malkas. Pastarasis buvo prie kelio, kur buvo suvežti medžių kelmai, o visi kiti valstybinėje žemėje, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra niekam neišnuomota. Vienas iš ten esančių vyriškių pateikė savo dokumentą, jis buvo R. J.. Jie paklausė, ką jie čia veikia, ar turi leidimus kirsti medžius. Jis pasakė, kad jis kerta medžius P. T. nuomotoje žemėje, valo apleistą sklypą. Jis davė P. T. mobilaus ryšio telefoną. R. K. paskambino P. T., kuris patvirtino, kad tai jis nuomojasi žemę iš valstybės toje vietoje ir leido ją valyti R. J.. Jis taip pat pasakė, kad dokumentus pateiks kitą dieną. R. K. surašė R. J. šaukimą, kad jis su visais turimais dokumentais prisistatytų į jų skyrių 2024 m. rugpjūčio 26 d. R. J. parašė paaiškinimą, kad kirto medžius ūkininko P. T. nuomotoje žemėje. Pačio paaiškinimo, kas ten parašyta, dėl rašto įskaityti neįmanoma. Įvykio vietoje jie negalėjo nustatyti, ar toje vietoje žemė nuomojama, todėl surašę šaukimą išvyko. Minėti asmenys liko vietoje. Tą dieną minėtoje vietoje matėsi gulinčių nukirstų medžių, tačiau jie jų tada neskaičiavo. Taip pat buvo nemaža krūva skaldytų malkų prie kelio. Minėtą dieną R. J. pas juos neatvyko, todėl susiskambinus su P. T. sutarė 2024 m. rugpjūčio 28 d. susitikti įvykio vietoje. Jie su D. Š. ir dviem jų miškininkais 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuvyko į vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Ten buvo atvykęs P. T. ir R. J.. P. T. jiems pateikė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta jo nuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė. Miškininkai, turėdami aparatūrą, pamatavo ribas kur buvo iškirsti medžiai, t. y. toje vietoje kur jie juos užtiko kertant medžius, ir nustatė, kad toje vietoje žemė yra valstybės, niekam neišnuomota. Kur buvo P. T. išsinuomota žemė, ten jie net nežiūrėjo ir nieko nematavo. P. T. tuomet pasakė, kad jis nieko nežino, jis niekuo dėtas ir kad būtent toje vietoje jis niekam neliepė kirsti. Tuomet jis išvažiavo. O R. J. paaiškino, kad tai jis kirto, P. T. neprieštaravo, nieko jam nesakė, nieko neginčijo. Kadangi buvo darbo pabaiga, todėl sutarė, kad atlikti matavimus atvyks kitą dieną. Buvo sutarta ir su R. J., kad ir jis dalyvautų darant iškirstų medžių matavimus. 2024 m. rugsėjo 19 d., D. Š. kartu su miškininkais buvo nuvažiavęs nustatyti ribas kur miško žemė ir kur ne miško, o žemės ūkio paskirties žemė. Tą dieną jis matavimų nevykdė, o juos padarė D. Š. kartu su R. V., nuvykę 2024 m. rugsėjo 26 d. R. J. į matavimus neatvyko. Po to dar kartu su D. Š. į vietą buvau nuvykęs ir jis padaryti dar kelių pamatavimų ir tik tuomet surašė apžiūros aktą. Jie suskaičiavę iškirstus medžius bei pamatavę kelmų išmatavimus surašė apžiūros aktą ir kelmų matavimo aktą. Minėtame akte surašyti visi neteisėtai iškirsti medžiai valstybinėje žemės ūkio paskirties žemėje, kuri yra niekam neišnuomota, ir toje žemėje be leidimo niekas negalėjo vykdyti kirtimų. Apie tai jie informavo žemėtvarką, t. y., kad jų žemėje išpjauta ir išvežta mediena, kurie ir kreipėsi į policiją. Dėl iškirstų medžių iš miško paskirties žemės skaičiavimus ir matavimus vykdė Panevėžio miškų kontrolės skyrius. Jų skyrius paskaičiavo padarytą žalą aplinkai ir pateikė R. J., o ar tą padarė miškininkai, jis pasakyti negali (1 t., b. l. 142-145).

17. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 3 d. apklaustas A. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 metų rugpjūčio pabaigoje, tiksliai dienos dabar pasakyti negali, kartu su kolega vyko į (duomenys neskelbtini) esantį mišką, nes buvo gavę pranešimą iš Utenos aplinkos apsaugos kolegų, kad galbūt neteisėtai kertamas valdiškas miškas. Kartu su kolegomis iš Utenos aplinkos apsaugos nuvykę į vietą pamatė plotą iškirstų medžių, buvo likę tik šakos jau parudavusiais lapais, pačių medžių rąstų nematė. Nedidelė krūva kaladžių buvo suvežta prie keliuko. Kirtavietėje buvo du vyrai, vienas jaunesnis, kitas vyresnis. Jis jų pavardžių nežino, nes su jais daugiau bendravo jų kolegos iš aplinkos apsaugos. Jaunesnis vyriškis sakė, kad jis valo žemės paskirties sklypą nuo apaugusių krūmų. Jo paprašė tai padaryti šį sklypą išsinuomojęs ten buvęs vyresnis vyriškis. Jie su kolega pažiūrėjo, kur yra miško paskirties žemė, o kur ne miško, t. y. kur yra riba, ir pamatę, kad yra iškirstų medžių ir miško paskirties sklype, ne tik žemės paskirties, nusprendė atvykti kitą dieną atlikti tikslių matavimų. Kiek jam žinoma, molėtiškiai kolegos iš Utenos aplinkos apsaugos pranešė žemės nuomininkui apie numatomą matavimų dieną, bet nustatytą dieną nuvykus matuoti iškirstų medžių, niekas taip ir neatvyko, todėl matavimai buvo atlikti žemės nuomininkui nedalyvaujant. Buvo atlikti pamatavimai bei paskaičiavimai, kuriuos atliko kiti jų pareigūnai, neteisėtai iškirstų miško medžių ir ta medžiaga buvo pateikta Utenos aplinkos apsaugos skyriui (1 t., b. l. 154-157).

18. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. apklaustas D. Š. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje P. T. kreipėsi į įmonę su prašymu atlikti kadastrinius žemės matavimus. Jis atsiuntė tam tikrus dokumentus, t. y. įsakymą dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Buvo nutarta, jog šiuos matavimus atliksiu jis. Patys matavimai vyko 2024 m. visą balandžio mėnesį. Tada vyko ženklinimai. 2024 m. gegužės 3 d. vyko ženklinimas būtent sklypo, kurio projektinis numeris 785-7, dalyvavo tik P. T., kaimynai nedalyvavo. Žemės sklypas buvo patikrintas NŽT 2024 m. gruodžio 3 d. ir 2024 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas sprendimas šį sklypą registruoti Registrų centre ir 2024 m. gruodžio 16 d. šis sklypas buvo įregistruotas registrų centre. Dar nori pasakyti, kad 2024 m. birželio mėnesį P. T. jo prašė atvykti ir pakartotinai parodyti sklypo ribas, nes jis norėjo jį valyti. Jam atvykus tą dieną P. T. nebuvo, o buvo tik jo darbuotojas, kurio vardas yra R. Jie su R. apėjo P. T. nuomojamos žemės sklypų ribas ir R. žymėjosi tą, ką jam reikia. Jis tiesiog rodė žemės sklypo ribas. Gali patvirtinti, kad R. sklypo ribas tikrai žinojo. Apie tai, kokius medžius iš valomo sklypo galima kirsti, su R. jie nekalbėjo, nes tai ne jo kompetencija. Sklypo riboženkliai jau buvo sukalti iš anksčiau, tačiau kelis riboženklius jie atstatė. R., ties ribomis, purškiamais dažais žymėjosi ant medžių. Žymėjosi tik iki pelkės, nes į tą pelkę tuo metu įeiti buvo neįmanoma (1 t., b. l. 160-181).

19. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 29 d. apklausta V. J. parodė, kad R. J. yra jos brolis. Vasaros metu, tiksliai laiko pasakyti negali, ji padėjo broliui valyti dirbamos žemės sklypą, t. y. kirsti medžius ir krūmus. Tiksliau jis jos paprašė padėti tą vienintelę dieną, kada prie jų atėjo aplinkos apsaugos pareigūnai, ir viskas. Ji anksčiau ten nebuvo. Kam priklauso ta žemė, ji nežino, bet mano, jei jis ten pjovė, tai žinojo ką daro. Tą dieną ji kartu su broliu R. J. ir tėvu S. J. arkliu nuvažiavo į vietą, koks ten kaimas ji nežino, žino, kad toli nuo namų. Ten jau buvo pripjauta medžių kaladėmis, jie krovė į vežimą ir vežė arčiau kelio. Jie buvo nuvežę tik vieną vežimą, kai prie jų atėjo gamtos apsaugos pareigūnai. Su jais bendravo jos brolis R. J., ji ten su jais nebendravo ir nežino apie ką jie kalbėjo. Brolis jai už darbą nemokėjo, ji iš brolio pinigų ir taip neimtų. Ten buvo pieva, brolis sakė, kad reikia sutvarkyti pievą. Broliui pakalbėjus su tais pareigūnais, sėdo į vežimą ir arkliu grįžo namo (1 t., b. l. 184-187).

26. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudos dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 707 nutarimas) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Taigi baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį užtraukia svetimo turto pagrobimas, kai šio turto vertė viršija 500 Eur, bet neviršija 20 000 Eur. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis materiali, todėl turtinė žala yra būtinas BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. J. bendra pagrobto turto vertė – 3 312,74 Eur, t. y. viršijanti 10 MGL dydžio sumą.