Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-161-493/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
AN2-161-493/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02409-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Paštuolis (pirm.)
Pažeidėjas
R. D.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-161-493/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02409-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis specialistas R. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 20-ANR_P-59021-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2020 m. liepos 16 d., 07 val. 27 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 2, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, apsisukimo manevrą pradėjo iš anksto nepasitraukęs prie pat kairio važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, t. y. pasitraukė dešiniau, staigiai atlikdamas apsisukimo manevrą, keitė važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, taip sudarė iš anksto nenumatytą kliūtį jam iš galo antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu už minėto nusižengimo padarymą R. D. paskirta 75 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 106 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi R. D. skundas netenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. D. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas sprendė, kad abiem automobiliams nustatyti ir užfiksuoti apgadinimai, eismo įvykio schema, foto nuotraukos visiškai atitinka vieni kitus ir leidžia pagrįstai abejoti R. D. nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, jog jis važiavo antra eismo juosta bei, jam bandant apsisukti, į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė iš paskos važiuojantis automobilis, nes tokiu atveju K. Š. vairuojamas automobilis BMW būtų atsitrenkęs į jo automobilio galinę dalį, o ne į šoną (galinį kairį kampą).

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarrtį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutartį, remdamasis vien tik Institucijos specialistų nutarimo motyvais. Priešingai nei skundžiamame nutarime nurodo Institucija, kuriuo rėmėsi ir Kauno apylinkės teismas, peržiūrėjus į bylą pateiktą medžiagą akivaizdžiai matosi, kad R. D., vairuodamas automobilį Toyota Prius, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių – vairavo automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta, nes pirmojoje juostoje vyko kelio darbai ir ji buvo uždaryta. Privažiavus vietą, kur kelio ženklinimas leidžia apsisukti, įjungė kairės pusės posūkio signalą ir atliko apsisukimo manevrą į kairę pusę. Skunde tvirtinama, kad apsisukimo manevras buvo atliktas iš antros eismo juostos. Tuo tarpu BMW vairuotojas K. Š. savo paaiškinimais apie eismo įvykį tik patvirtino faktinę aplinkybę, jog visiškai nesekė eismo priešais, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko tokie veiksmai ir buvo pagrindinė sąlyga kilti tiriamam eismo įvykiui.

4.2. Skunde akcentuojama, kad, vadovaujantis KET 137 straipsniu, BMW vairuotojas bandė išvengti kliūties pasukdamas į kairę pusę (išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą), nors KET taisyklėse nurodyta, kad, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekinis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nukentėjusysis K. Š. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo R. D. skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip jau minėta, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi R. D. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas, kuriuo R. D. paskirta administracinė nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde keliamas R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi, apelianto teigimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad vairuotojas R. D. laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o už šio eismo įvykio kilimą yra atsakingas nukentėjusysis K. Š..

9. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. D. skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos priimtą nutarimą. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie pakankamai pagrindžia R. D. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

11. Apylinkės teismas, atsisakydamas patenkinti R. D. skundą, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti - apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. D. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis važiavo nuo 6-ojo Forto žiedo, (duomenys neskelbtini) gatve, antrąja eismo juosta, kadangi pirma juosta dėl kelio darbų buvo uždaryta. Kadangi gavo užsakymą, leistinoje vietoje darė apsisukimo manevrą, tačiau tuo metu iš paskos atvažiavęs automobilis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio galą. Jam užteko vietos apsisukti, tačiau iš paskos važiavęs automobilio BMW vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo, todėl nespėjo sustoti ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą.

12. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su teismo nutartimi dėl to, kad nebuvo remtasi R. D. pateikiamomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, teigiant, kad teismas rėmėsi išskirtinai Institucijos nustatytomis aplinkybėmis, pats nevertindamas pateiktų įrodymų. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nustatyti tiesą byloje galima vadovaujantis byloje esančiais įstatymų nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis. Analizuojamu atveju byloje pateikti ne tik eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, bet ir pareigūno, fiksavusio eismo įvykį, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, kuriose detaliai nurodyta automobilių padėtis po eismo įvykio, padėtis kelyje, taip pat, schemoje nurodytos ir kitos žymės, būtinos analizuojant eismo įvykio aplinkybes: automobilių važiavimo kryptys. Taip pat, teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktos ir eismo įvykio nuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuoti automobiliams padaryti sugadinimai, matyti ir automobilių padėtis kelyje po eismo įvykio. Vertinant šiuos įrodymus kiekvieną atskirai ir visus kartu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), buvo galima nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti asmenį, kurio veiksmai lėmė eismo įvykį. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje pakako duomenų neabejotinai nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, o tokių prieštaravimų, kurių nebūtų galima išsiaiškinti analizuojant byloje pateiktus visus įrodymus, nebuvo.

13. Įvertinus skundo argumentus, Institucijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį matyti, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl to, iš kurios kelio juostos (pirmos ar antros) automobilio Toyota Prius vairuotojas R. D.atliko posūkio į kairę manevrą. Jei automobilio Toyota Prius vairuotojas važiavo antra juosta ir būtent iš jos norėjo sukti į kairę, tai jis nebuvo sudaręs kliūties, ir eismo įvykis kilo dėl automobilio BMW vairuotojo veiksmų – galimai nesilaikant saugaus atstumo. Taigi, siekiant nustatyti asmenį, kurio veiksmai lėmė eismo įvykį, labai svarbu nustatyti, ar automobilis Toyota Prius, atlikdamas posūkio į kairę manevrą, važiavo pirma, ar antra kelio juosta, kurioje yra vienpusis judėjimas.

14. Byloje esantys papildomi duomenys prie eismo įvykio schemos ir nuotraukos patvirtina, kad susidūrimo metu buvo apgadintos: K. Š. vairuoto automobilio BMW priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, o R. D. vairuoto automobilio Toyota Prius – užpakalinis bamperis. Pateiktose foto nuotraukose taip pat užfiksuota, kad po eismo įvykio K. Š. vairuotas automobilis stovi antroje eismo juostoje, truputį išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o R. D. vairuotas automobilis Toyota Prius - pasisukęs kampu, priešpriešinio eismo pirmojoje juostoje, kas visiškai patvirtina K. Š. nurodytas aplinkybes, jog automobilis Toyota Prius netikėtai atliko posūkio manevrą į kairę iš pirmos eismo juostos. Būtent nuotraukų pagalba užfiksuota automobiliams po susidūrimo atsiradusių sugadinimų lokalizacija leidžia pagrįstai teigti, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai negalėjo abu važiuoti antra eismo juosta, priešingu atveju, kaip pagrįstai akcentavo pirmos instancijos teismas, K. Š. vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į R. D. automobilio galinę dalį. Šiuo gi atveju, akivaizdžiai iš nuotraukų matyti, kad smūgis buvo padarytas pastarojo automobilio dešiniuoju kampu į pažeidėjo automobilio užpakalinio bamperio kairį šoną. Vadinasi, R. D. vairuotas automobilis užkirto kelią tiesiai antra eismo juosta važiavusiam K. Š.automobiliui. Teiginys, į kurį apeliuoja R. D., t. y. kad K. Š. turėjo apvažiuoti jo automobilį iš dešinės, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, kadangi nenustatyta, jog R. D. posūkio manevrą atliko pasitraukęs prie važiuojamosios dalies krašto. Taigi, aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių. Pabrėžtina, kad ją patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino R. D. parodymus dėl jo važiavimo antra eismo juosta, nes, kaip matyti jau aptartų aplinkybių kontekste, ji visiškai neatitinka byloje užfiksuoto eismo įvykio aplinkybių ir joms prieštarauja.

15. Byloje nėra jokių neginčytinų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, t. y. kad K. Š. nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę. Todėl nustačius, kad būtent K. Š. nurodomos aplinkybės atitinka eismo įvykio mechanizmą, užfiksuotą byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose (eismo įvykio schemoje bei prieduose prie jos, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime) bei nuotraukose, R. D. skundo argumentai dėl K. Š. veiksmų, kaip priežasties kilti tiriamam eismo įvykiui, vertintini išskirtinai kaip jo subjektyvi nuomonė bei laikytini siekiu palengvinti savo teisinę padėtį ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą ir R. D. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis