Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-511-493/2015

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00789-2013-3

2015 m. lapkričio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorėms Jolantai Laurinavičiūtei, Astai Chraminai, išteisintiesiems M. A. ir A. U., jų gynėjams advokatams Valerijui Karpovui ir Valdai Grigonytei, nukentėjusiajam R. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. ir A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamasis procesas M. A. ir A. U. atžvilgiu nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. ir A. U. buvo kaltinami tuo, kad 2013 m. gegužės 29 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, veikdami kartu, žiauriai elgėsi su gyvūnais, t. y. tyčia kirviu kapojo mišrūnų veislės šunis Džiną ir Čiką, dėl to šunys žuvo.

Tokie M. A. ir A. U. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, M. A. ir A. U. išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamasis procesas nutrauktas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu jie buvo kaltinami, apylinkės teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Liudytoja I. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Nepilnamečių liudytojų apklausą atliko pagal BPK reikalavimus. Visko konkrečiai neatsimena, bet paprastai nepilnamečių apklausose dalyvauja vienas iš nepilnamečių atstovų, tai gali būti tėvas, mama ar globėjas, ir VTAS atstovas. Vaikų apklausos metu smurto nevartojo ir kitose apklausose nevartoja smurto. Liudytoja prisimena tik konkrečiai bylą, bet detaliai visko nepamena. Kai gavo bylą, dalis nepilnamečių asmenų jau buvo apklausti.

Liudytojas R. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad susitikęs M., A. ir R. nusipirko alaus ir visi gėrė pas jį adresu (duomenys neskelbtini). M. važiavo dviračiu, A. buvo su mini motociklu. Su M. ir A. liudytojas visą laiką negėrė, nes išeidavo kasti daržo, tai ateidavo, tai išeidavo. Liudytojas nuo nukentėjusio gyvena apie 2 km. atstumu. Paskui, kai pradėjo temti, atėjo A. močiutė parsivesti A. namo. A. ir M. buvo apsirengę tvarkingai, švariai, ne darbo drabužiais. Kaltinamieji sakė, kad prieš tai pas R. gėrė alų. Kodėl jie perėjo gerti pas jį – nežino. Jis su M. A. nuėjo į savo namus, o A. U. atėjo vėliau. Paskui dar atėjo R. U.. R. U. atėjo pėsčias. M. A. pas liudytoją nuomoja kambarį, tai liko, kai U. išėjo namo. Tą vakarą niekas nieko nepasakojo apie jokius šunis. Pas R. U. namuose neteko lankytis.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė S. M. parodė, kad yra buvusi ne kartą pas U. ir M.. Pirmame namo aukšte gyvena U., antrame aukšte M.. Šeimos žinomos seniai. Su M. susidūrė seniai, mergaitėms buvo paskirta globa, globojo M. motina V.. M. gyveno Kaune. Dabar jie gyvena kartu. Jiems reikalinga pagalba. Šeimoje yra 4 vaikai. Viena mergaitė gyvena (duomenys neskelbtini). Į tą mergaitę apribota valdžia. Kai V. pablogėjo sveikata, tai buvo sprendžiamas klausimas dėl globos perdavimo U.. Tačiau M. šeimoje pasikeitė situacija ir globa nebuvo perduota. M. pradėjo gyventi kartu. I. U. rūpinosi vaikais, kai ji išvyko į Angliją, tai šeima buvo įtraukta į socialinių įgūdžių grupę. Kai atsirado socialiniai darbuotojai, tai tarnyba gauna tik ataskaitas. Soc. darbuotojas būna savivaldybėje, kad žmogui būtų patogiau į juos kreiptis. Kai V. M. pradėjo lauktis ketvirtos mergaitės, tai kilo klausimas ar sugebės pasirūpinti vaiku. Bet kol kas viskas gerai. Kiek atstovė dalyvavo apklausoje, dalyvavo A. U., tai vaikai pasakojo sunkiai. S. apklausos teisme metu pastebėjo, kad S., ko nors paklausta, vis žiūri į kaltinamuosius su baime.

Daiktų, dokumentų protokole užfiksuota, kad V. M. tyrėjui pateikė kirvį, bet nėra įsitikinusi, ar tai nusikalstamos veikos padarymo įrankis (1 t., b. l. 28).

2014 m. sausio 6 d. akistatos tarp liudytojų V. M. ir V. U. protokole užfiksuota, kad V. M. patvirtina savo parodymus (1 t., b. l. 49-50).

2014 m. balandžio 2 d. akistatos tarp liudytojų V. M. ir I. V. protokole užfiksuota, kad V. M. ir I. V. tvirtina savo parodymus (1 t., b. l. 51).

2014 m. balandžio 1 d. akistatų tarp liudytojos V. M. ir įtariamųjų A. U., M. A. protokoluose užfiksuota, kad kiekvienas patvirtina savo parodymus (1 t., b. l. 54, 57).

2013 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuotas įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), esantis tvartas, kuriame dešinėje pusėje padėtas maišas, virvės ritė, ant kurių matomos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 17-26).

Iš prie bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. vasario 13 d. surašant R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, šis prisistatė A. U., kurio vardu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir surinkta charakterizuojanti medžiaga. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimu R. U. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (t. 1, b. l. 117-157).

Iš apeliacinės instancijos teisme išklausyto garso įrašo (t. 3, b. l. 37) girdėti, jog vyriškis (kaip pats patvirtino – M. A.) įkalbinėja mergaitę (J. M.) pakeisti parodymus ir siūlo už tai piniginį atlygį, teigia, jog S. teisme sakys tai, ką reikia.

Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jei dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. M. A. ir A. U. inkriminuojamas žiauraus elgesio su gyvūnais – mišrūnų veislės šunimis Džina ir Čika – dėl kurio gyvūnai žuvo, požymis. Šis elgesys pasireiškė tuo, kad šunys buvo nunešti į ūkinį pastatą ir ten kapojami kirviu, kol žuvo, todėl neabejotinai laikytinas žiauriu.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad kaltinamųjų pateiktos versijos, kurios buvo dėstomos nuosekliai ir neturi esminių prieštaravimų tarpusavyje, nebuvo paneigtos jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Tuo tarpu teismo posėdžiuose apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų įrodomoji vertė įvertinta kaip labai abejotina. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas, pats atlikęs įrodymų tyrimą, neturi pagrindo sutikti.

Kaltinamieji, tiek apklausti atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltę neigė ir nurodė jiems inkriminuojamo įvykio metu vartoję alkoholinius gėrimus kartu su R. U. gyvenamojo namo kieme esančioje pavėsinėje, bet R. U. šunų neskriaudę, o V. M. pradėjus grasinti iškviesiant policiją, išėjo toliau vartoti alkoholinių gėrimų pas R. B.. Apklausiamas liudytojas R. B. apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus su M. A., A. U. ir R. U.. Pirmas pas jį dviračiu atvažiavo M. A., su kuriuo nuėjo nusipirkti alaus, vėliau motoroleriu atvažiavo A. U., o R. U. dar vėliau atėjo pėsčias. Apie jokius šunis R. B., pasak jo, niekas tą vakarą nieko nepasakojo. Taigi liudytojas R. B. patvirtino aplinkybes, kad po įvykio pas jį atėjo kaltinamieji ir R. U., tačiau jokios kalbos apie šunis nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė R. B., nors A. U. važiavo motoroleriu, tačiau pas R. B. atvyko vėliau nei dviračiu važiavęs M. A..

Teismo posėdyje apklausiamas nukentėjusysis R. U. teigė, kad 2015 m. gegužės 29 d. su M. V. gėrė alų, vėliau atvyko ir M. A. bei A. U.. Jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, V. M. pradėjo šaukti, kad kažkas užmušė šunis, tačiau, kas tai padarė, jis nematė. V. M. pradėjus šaukti, iš kiemo išėjo ir nuėjo pas R. B.. Liudytoja V. M., apklausiama teismo posėdyje, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad pro virtuvės langą matė, kaip A. U. nešė šuniuką vardu Džina, o M. A. – šuniuką vardu Čika į ūkinį pastatą. Nešdamas Čiką, M. A. trenkė šunį į žemę ir šis pradėjo cypti. Paskui jos dukra S. M. kartu su O. U., atėję į kambarį, pasakojo, kad tvarte M. A. sukapojo šunis, o A. U. filmavo, kaip šunys buvo dedami į maišus. Kiek vėliau atėjo I. V. ir jos abi nuėjo į tvartą, kur matė kruviną kirvį, buvo pritaškyta kraujo. Pasak V. M., vaikai sakė, kad maišus su šunimis motoroleriu išsivežė A. U..

Teismo posėdyje apklausiama nepilnametė J. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė mačiusi, kaip A. U. ūkiniame pastate buvo užsimojęs kirviu, taip pat matė, kaip Čika buvo numesta ant grindų ir raitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. teigė būdama darže išgirdusi, kaip cypia šuo ir priėjusi prie tvarto pamatė, kaip A. U. rankose laikė Džiną, kuri cypė, o M. A. laikė kirvį. Čika gulėjo ant žemės, buvo kruvina, bet šiek tiek judėjo. J. M. nurodė nubėgusi prie tvenkinio, kur žvejojo A. U., tada jie bėgo namo ir sutiko S. M.. Grįžusi į kiemą matė, kaip M. A. į maišą dėjo Čiką, ji buvo kruvina. Vėliau maišą išsivežė A. U.. Iš esmės analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu apklausiama davė ir S. M., tačiau teismo posėdžio metu šių parodymų nepatvirtino ir teigė nieko nemačiusi. S. M. parodymų pakeitimo priežastis patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje perklausytas J. M. ir M. A. pokalbio įrašas, dėl kurio tikrumo abejonių nekyla, nes pats kaltinamasis patvirtino, kad tai jo balsas ir toks pokalbis iš tiesų vyko. Šiame įraše girdėti, kaip M. A. J. M. nurodo, kad su S. M. jau susitarta, jog teisme ji sakys nieko nemačiusi. Teismo procese pirmosios instancijos teisme dalyvavusi ir liudytoja apklausta Vaikių teisių apsaugos tarnybos atstovė S. M. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad S. M. apklausos metu ji pastebėjo, jog mergaitė, ko nors paklausta, vis žiūri į kaltinamuosius ir yra įsibaiminusi, tačiau apylinkės teismo šios aplinkybės liko neįvertintos.

Savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisme nepatvirtino ir A. U., R. U. sūnus ir kaltinamojo A. U. pusbrolis. Teismo posėdžio metu jis teigė girdėjęs V. M. kalbas, kad kažkas užmušė šuniukus, tačiau, kas tai padarė, nežinąs. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. U. nurodė, kad J. M. ir O. U. jam sakė, jog M. A. ir A. U. muša šuniukus, o pats, būdamas kieme, matė, kaip M. A. kažką kiša į maišą. Nors papildomoje A. U. apklausoje, kurioje jis ir nurodė minėtas aplinkybes, nedalyvavo nei jo atstovas, nei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad į apklausą, kaip jis nurodė, atvyko pats savo noru, apklausos metu jam buvo jau šešiolika metų, o jį apklaususi tyrėja I. K. teismo posėdyje patvirtino, kad poveikis liudytojui nebuvo daromas, nėra pagrindo šiais A. U. parodymais netikėti. Tuo tarpu parodymų pakeitimas teisme paaiškinamas giminystės ryšiais su kaltinamuoju A. U., juolab, kad ir ikiteisminio tyrimo metu A. U. nurodė netikintis, kad A. U. galėjo užmušti šunis.

Apklausiamas teismo posėdyje, nepilnametis O. U., A. U. brolis ir kaltinamojo A. U. pusbrolis, teigė neprisimenantis įvykio ir pats nieko nematęs, nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tvirtino, kad matė kaip jo pusbrolis A. U. nešė šuniuką vardu Džina į tvartą, ji tvarte kažkiek laiko cypė. Kas vyko tvarte nematė, bet po kiek laiko jį pakvietė J. M. prie tvarto durų ir pro jas liudytojas matė, kaip M. A. į maišą dėjo Čiką. Liudytojo O. U. parodymų pakeitimas teisme taipogi paaiškinamas giminystės ryšiais su kaltinamuoju A. U., o taip pat ir tuo, kad poveikis jam galėjo būti padarytas ir dėl mažametystės. O. U. ir A. U. brolis E. U., taip pat mažametis, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog J. M. jam pasakojo, kad matė, kaip A. A. ir A. U. užkapojo šuniukus.

Kaltinamųjų M. A. ir A. U. kaltę taip pat įrodo ir liudytojos I. V. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, atliekant akistatą, atitinkantys V. M. parodymus, kad šios abi liudytojos po įvykio tvarte matė kruviną kirvį, taip pat ir liudytojo K. J. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinti teismo posėdyje, kad girdėjo šunų cypimą tvarte, o jo dukra J. M. jam pasakojo, kad buvo užkapoti šuniukai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad M. A. ir A. U. ūkiniame pastate kirviu žalojo du mišrūnų veislės šunis, priklausančius R. U., vėliau juos sudėjo į maišą, o A. U. šį maišą motoroleriu išvežė ir jo atsikratė. Liudytoja V. M. nurodė mačiusi, kaip kaltinamieji nešė šunis į ūkinį pastatą, liudytoja J. M. nuosekliai laikėsi parodymų, jog matė, kaip tvarte M. A. ir A. U. kirviu kapojo šuniukus, analogiškai įvykio aplinkybes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir S. M.. J. M., S. M., A. U. ir O. U. ikiteisminio tyrimo metu teigė matę, kaip M. A. dėjo į maišą šuniukus, o J. M. ir S. M. teigimu, A. U. šį maišą iš kiemo išvežė motoroleriu. Ši aplinkybė sutampa su R. B. parodymais, kad pirmas pas jį dviračiu atvažiavo M. A., o A. U., nors važiavo motoroleriu, atvyko vėliau. Liudytojos V. M. ir I. V., nuėję į ūkinį pastatą netrukus po to, kai kaltinamieji ir R. U. išsiskirstė, matė jame kruviną kirvį bei kraujo dėmes. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama S. M. teigė mačiusi, kaip dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, kirvį išsinešė R. U. mama V. V. U..

Nors kaltinamasis A. U. teigė, kad V. M. jam kerštauja dėl įvykio, kuomet R. U. sūnus R. U. sukėlė eismo įvykį ir policijos pareigūnams pateikė A. U. duomenis, tačiau ši gynybos versija yra nelogiška ir nepagrįsta. Visų pirma, būtent A. U. šioje situacijoje buvo nepagrįstai įtrauktas į R. U. administracinio teisės pažeidimo bylą, bet ne atvirkščiai, o ir pati administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta be jokių teisinių pasekmių R. U., tai yra, dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Nors pirmosios instancijos teismas į bylą pateikto garso įrašo nevertino ir nuosprendyje net neminėjo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, įrašo turinys patvirtina ne tik tai, kad liudytojoms J. M. ir S. M. buvo daromas poveikis, kad jos pakeistų parodymus kaltinamiesiems naudinga linkme, bet yra ir svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis įrodymas.

Teisėjų kolegija, už padarytą nusikaltimą skirdama M. A. ir A. U. bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. A. ir A. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau pats nusikaltimo pobūdis rodo juos negerbiant elementarių moralės normų. Gyvūnai buvo kapojami kirviu, be jokios bent kiek paaiškinamos dingsties, kieme esant mažamečiams vaikams, kurie slapta stebėjo egzekuciją. Nusikalstamos veikos metu kaltinamieji buvo neteisti, administracine tvarka bausti, tačiau nuobaudos negaliojo. M. A. nedirba. A. U. dirba, su sugyventine augina mažametį sūnų, darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. A. ir A. U. baustini baudomis, švelnesnėmis negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. birželio 16 d. pažyma patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. A., išlaidos sudaro 11,58 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendė:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą.

LR BVK 22 str. 2 d. pagrindu, baudą įpareigoti sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct).

LR BVK 22 str. 2 d. pagrindu, baudą įpareigoti sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Daiktinius įrodymus: kirvį – grąžinti nukentėjusiajam R. U., baltos spalvos pluoštinį maišą, su dėmėmis, panašiomis į kraują, supakuotą į popierinį paketą, baltos spalvos ritę – sunaikinti.