- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- I-3208-789/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui D. S., atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-05-07 gautas pareiškėjo D. S. skundas, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), po 200 eurų už kiekvieną konvojavimą netinkamomis sąlygomis (t. 1, b. l. 2–3, 16–17). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003-05-16 iki 2015-04-28 buvo konvojuojamas maršrutais Ukmergė-Vilnius, Vilnius-Trakai, Vilnius-Kaunas, Kaunas-Šiauliai, Šiauliai-Naujoji Akmenė, Šiauliai-Panevėžys, Šiauliai-Plungė, Šiauliai-Biržai, Šiauliai-Vilnius, Šiauliai-Pravieniškės, Šiauliai-Kretinga, Vilnius-Alytus nežmoniškomis sąlygomis. 2 m² patalpoje buvo konvojuojama nuo 6 iki 8 asmenų, kurie su savimi turėjo asmeninius daiktus, kurie sverdavo iki 30 kg, juos turėdavo laikyti ant kelių, todėl laisvos vietos tekdavo dar mažiau. Pažymėjo, kad VST automobiliuose nebuvo ventiliavimo sistemos, šiltuoju metų laiku būdavo karšta, trūkdavo oro, šaltuoju metų laiku būdavo šalta, nušaldavo galūnės. VST automobiliuose nebuvo įrengti langai, saugos diržai, tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo konvojuojamas nuo 1 val. iki 4 val. Taip pat patikslindamas skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas pažymėjo, kad VST automobiliuose nėra šildymo sistemos. Nurodė, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes nežinojo apie jo pažeidžiamas teises. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti ieškinio senaties terminą (t. 1, b. l. 5–10). Nurodė, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST duomenimis, pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nesiskundė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dviejuose konvojavimo automobiliuose buvo vežama apie 80 žmonių, automobiliuose yra įrengti vėdinimo liukai, tačiau jie nebuvo atidaromi. Pažymėjo, kad VST automobiliuose neįrengti saugos diržai, todėl greitai stabdant ar atliekant posūkį konvojuojami asmenys negalėjo išsilaikyti kėdėse. Nurodė, kad konvojavimo metu negalėjo naudotis tualetu, konvojavimo metu asmenims nebuvo teikiamas maistas. Pažymėjo, kad konvojavimų metu patyrė sveikatos sutrikimų – odos ligos, kankino nemiga. Prašo teismo netaikyti senaties termino, nurodė, kad visų konvojavimų metu jautė pažeminimą, tik nežinojo, jog dėl netinkamų konvojavimo sąlygų gali teikti skundą teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas Aigerdas Skrolis prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir neatitinka proporcingumo ir protingumo principų. Patikslino, kad visoms VST transporto priemonėms, skirtoms gabenti suimtuosius, yra išduoti registracijos liudijimai, kurie leidžia naudoti šias transporto priemones suimtiesiems gabenti. Pažymėjo, kad VST nėra įpareigota gabenamiems asmenims teikti maistą. Pažymėjo, kad sustojimų metų konvojuojamiems asmenims buvo leidžiama pasinaudoti tualetu. Paaiškino, kad teisės aktuose nustatyta, kad konvojavimo metu negali būti pervežama daugiau asmenų, nei nustatyta automobilio techniniuose duomenyse. Nurodė, kad konvojavimą prižiūri konvojaus viršininkas ir nei karto nenustatyta, jog buvo konvojuojama daugiau asmenų nei leidžiama. Nurodė, kad teismų praktikoje konstatuota, kad, jeigu nuteistieji nepažeidžia leidžiamų daiktų kiekio, tai konvojavimo sąlygos yra patenkintinos. Taip pat paaiškino, kad konvojavimo automobiliuose saugos diržai neprivalo būti įrengti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2015 m.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo konvojuojamas nuo 2003 m. iki 2015-04-28. Apie savo teisių pažeidimą laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012-05-24 vėliausiai sužinojo 2012-05-24, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-05-24, tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2015-05-25 (t. 1, b. l. 5), t. y. praleidęs trejų metų senaties terminą reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST neturtinę žalą, galimai patirtą dėl laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012-05-24 vykdytų jo konvojavimų.
Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių anksčiau nesikreipė į teismą. Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes nežinojo apie jo pažeidžiamas teises. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad visų konvojavimų metu jautė pažeminimą, tik nežinojo, jog dėl netinkamų konvojavimo sąlygų gali teikti skundą teismui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VST vykdytų konvojavimų metu jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai. Jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina atnaujinti skundo dėl žalos, galimai padarytos laikotarpiu nuo 2010 rugsėjo mėn. iki 2012-04-26, padavimo terminą. Vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012-05-24 vykdytų konvojavimų, taikytinas senaties terminas. Atitinkamai nevertintinos faktinės aplinkybės, sietinos su pareiškėjo konvojavimais laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012-05-24.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo konvojuojamas 29 kartus nuo 2012-06-26 iki 2015-01-21 (t. 1, b. l. 54–167).Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 123 p. yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 p., sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.
Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos sėdimos vietos būdavo perpildytos. Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 p.) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 19 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 170–196, 199, 201); „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 36 sėdimas vietas (t. 1, b. l. 42–48); „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 30 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 49–53); „Maz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 33 sėdimas vietas (t. 1, b. l. 29–40)
Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius (t. 1, b. l. 54–167), matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo konvojuojamas 29 kartus maršrutais Vilnius-Varėna-Lazdijai-Vilnius, Vilnius-Alytus-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Kaunas-Alytus-Kaunas. Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, konvojavimų metu maksimalus leistinas asmenų skaičius nebuvo viršytas nei vieno karto. Be to, Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad VST pareigūnai neregistruodavo skundų. Iš bylos duomenų matyti, kad kitų konvojuojamų asmenų skundai kelionės žiniaraštyje buvo registruojami (t. 1, b. l. 144). Atsižvelgus į tai, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus, pripažintina, kad kiekvienam konvojuojamam asmeniui buvo skiriama pakankamai vietos, kad kelionėje nebūtų patiriami didesni suvaržymai ar nepatogumai.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojuojami asmenys su savimi turėjo asmeninių daiktų, kurie svėrė iki 30 kg, todėl vietos specialiuose automobiliuose buvo dar mažiau, taip pat nurodė, kad VST automobiliuose neįrengti saugos diržai. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad automobiliuose „Iveco Eurocargo“ (t. 1, b. l. 49) ir „VW Crafter“ bagažo skyrius yra (t. 1, b. l. 170–196, 201), jo nėra „Mercedes Benz“ automobilyje (t. 1, b. l. 42–48) ir „Maz“ automobilyje (t. 1, b. l. 29–40). Tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 146 p. įtvirtintą Specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sąrašą specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Konvojavimo taisyklių 146 p. taip pat nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Pažymėtina, kad pagal Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles suimtieji (nuteistieji) gali neimti visų jų turimų daiktų, išskyrus atvejus, kai suimtieji (nuteistieji) perkeliami į kitą įstaigą visam laikui.
Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad specialūs konvojavimo automobiliai buvo surūdiję, purvini, sąlygos juose buvo nehigieniškos. Iš bylos duomenų matyti, kad konvojavimo metu VST pareigūnai atlikdavo automobilių apžiūrą, pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 55, 64, 83, 91, 96, 100, 105, 110, 115, 119, 148). Atsižvelgiant į tai, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas neteikė skundų VST, o VST pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad VST pareigūnai vykdydavo automobilių priežiūrą, pareiškėjo teiginiai, kad automobiliai buvo purvini, surūdiję, sąlygos juose buvo nehigieniškos, laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojavimo metu negalėjo naudotis tualetu. Teismas pažymi, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p., apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš bylos duomenų nematyti, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojavimą vykdžiusius pareigūnus, prašydamas pasinaudoti tualetu. Iš VST pateiktų kelionių žiniaraščių matyti, kad konvojavimų metu asmenims buvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu (t. 1, b. l. 68, 72). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pareiškėjas skunde nenurodė, kurio konvojavimo metu jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VST neteisėti veiksmai šiuo atžvilgiu nenustatyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad specialiuose automobiliuose šiltuoju metų laiku buvo karšta, trūko oro, šaltuoju metų laiku būdavo šalta. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų ventiliacijos efektyvumo patikrinimų metu nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriose buvo konvojuojamas pareiškėjas, oro našumas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (t. 1, b. l. 25, 27–28, 36, 40, 45, 47, 197–198). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visų tikrinimų metu ventiliacija vienam asmeniui buvo ne mažesnė kaip 15 m³/h lauko oro, taigi, ji iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, kad konvojavimo metu automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacija, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad specialiuose automobiliuose nebuvo langų, apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p. specialiose transporto priemonėse kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų dirbtinės apšvietos patikrinimų metu buvo nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta buvo nuo 51 lx iki 198 lx (t. 1, b. l. 24, 26, 32, 41, 46, 168). Taigi, iš šių įrodymų matyti, kad konvojavimo metu automobiliuose dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus ir nebuvo mažesnė kaip 50 lx.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad konvojavimo metu jam nebuvo sudarytos galimybės pavalgyti. Pagal Konvojavimo taisyklių 98.5 p. asmenys konvojuoti nepriimami, jeigu jie neaprūpinti maisto daviniu, kai konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto truks ilgiau negu 6 val. Iš minėtos nuostatos matyti, kad už konvojuojamų asmenų aprūpinimą maistu atsakinga suėmimo įstaiga, iš kurios gabenamas asmuo. Konvojavimo taisyklės nenustato konvojaus pareigūnams pareigų, susijusių su konvojuojamų asmenų maitinimu, aprūpinimu maistu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VST teisės aktų šiuo aspektu nepažeidė. Teismas pareiškėjui išaiškina, kad dėl nurodyto galimo pažeidimo jis turi teisę teikti skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai institucijos, iš kurios jis buvo gabenamas.
Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų buvo pakenkta jo sveikatai. Iš byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos Nr. 1529 01-A/2021/8584 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, susiję su odos išbėrimais, odontologinėmis problemomis, pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl nemigos. Pažymėtina, kad 2013-04-03 buvo nustatyta, jog pareiškėjas blogai mato, nuo 2013 m. iki 2014 m. pareiškėjas buvo konsultuojamas dermatologo dėl odos bėrimų ir pleiskanojimo. Taip pat iš pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų matyti, kad jo sveikatos būklė kisdavo – 2012-06-11 jis atsisakė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytis. Atsižvelgus į tai, kad VST užtikrino teisės aktuose nustatytas konvojavimo sąlygas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kilusios sveikatos problemos yra susijusios būtent su jo konvojavimu.
Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.