- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 2S-1228-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05878-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilkresta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurika“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11173-294/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurika“ („Eurika LT“) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vilkresta“ kreipėsi į teismą su 2019-02-25 ieškiniu atsakovei UAB „Eurika“ („Eurika LT“), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Eur skolą, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjas 2019-03-01 rezoliucija ieškinį priėmė.
2. Ieškovės ieškinys du kartus buvo siųstas atsakovei ieškinyje nurodytu atsakovės adresu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-18 nutartimi įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus: įvardinti pilną atsakovės pavadinimą įskaitant teisinę formą ir kodą; pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Išaiškino ieškovei, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimo ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 nutartis ieškovei buvo siųsta du kartus ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-24 nutartimi ieškovės UAB „Vilkresta“ ieškinį dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovės UAB „Vilkresta“ valstybei 6,90 Eur pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka turiniui keliamų reikalavimų, tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Teisme negauta prašymų iš pareiškėjo ir pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti. Teismas, nepašalinus pareiškimo trūkumų, nusprendė pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtiną. Kadangi ieškovė pateikė ieškinį, turintį trūkumų, ir trūkumų nepašalino, valstybei iš ieškovės priteisė 6,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Vilkresta“ atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019-05-24 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad:
6.1. terminą nagrinėjamu atveju praleido dėl objektyviai egzistavusių (tinkamai neįteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 nutartis), o ne subjektyvių (apeliantės pasyvumas) priežasčių, todėl terminas ieškinio trūkumams pašalinti turi būti atnaujintas;
6.2. siekiant realiai užtikrinti teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, skundžiama nutartis panaikintina, o praleistas procesinis terminas dėl ieškinio trūkumų pašalinimo atnaujintinas, perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
10. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį (2-3 b. l.), jį siuntė atsakovei du kartus ieškinyje nurodytu adresu, tačiau jo įteikti nepavyko (2, 8, 9,10-11, 12 b. l.). Teismas 2019-04-18 nutartimi įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus: įvardinti pilną atsakovo pavadinimą, įskaitant teisinę formą ir kodą; pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Išaiškino ieškovei, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimo ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (13 b. l.). Teismo 2019-04-18 nutartis ieškovei buvo siųsta du kartus jos ieškinyje nurodytu adresu, kuris taip pat sutampa ir su Juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu (13,14, 15 b. l.).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi procesinę galimybę nustatyti ieškinio trūkumus ne tik ieškinio priėmimo metu, tačiau ir po ieškinio priėmimo (CPK 115 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnis).
12. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismo nutartis buvo siunčiama pačios ieškovės ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat sutampa ir su Juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu (2, 14, 15 b. l.).
13. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių dokumentų įteikimo taisykles, o ieškovei teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, turėjo teisę ieškinį palikti nenagrinėtą. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Analogiški reikalavimai įtvirtinti CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.
15. Teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (ieškinys) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis).
16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis tam nustatytų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išsamiai pasisakęs dėl asmens teisės į teisinę gynybą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės (ieškovės) aiškinimu, jog terminą ji praleido dėl objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė (ieškovė), inicijavusi teisminį procesą, neužtikrino, kad ją laiku ir tinkamai pasiektų teismo siunčiami dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (ieškovė) skundžia teismo nutartį, kuria jos ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, tačiau ji neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą šalinti ieškinio trūkumus.
18. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes bei tinkamai taikė procesinės teisės normas.
19. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą (ieškinį) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu) bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).
20. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.