Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1996-04-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 104 str. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 5 metams; 2000-11-22 nutartimi paleistas lygtinai nuo likusios 4 mėn. 10 d. bausmės,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

kaltinamasis Ž. V. 2011-07-31 apie 16 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su G. G. metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė pastarajam į dešinį petį, nuo ko G. G. nugriuvo ant žemės bei patyrė kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžimą su kairės smilkininės ir kaktinės skilčių sumušimu bei išsivysčiusiu kairės pusės klausos nervo uždegimu, kas G. G. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d.

Kaltinamasis Ž. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-07-31 apie 16 val. į parduotuvę, kurioje jis dirba apsaugos darbuotoju, atėjo neblaivus nukentėjusysis G. G., nusipirko du plastmasinius butelius alaus. Susidarius spūsčiai jis paprašė, kad G. G. išeitų. Pastarasis buvo agresyvus, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, kvietė jį į lauką išsiaiškinti. Ž. V. išėjo paskui nukentėjusįjį. Kiek paėjęs G. G. pasidėjo maišiuką ir sukosi. Tada Ž. V. pastūmė jį į petį iš priekio, apsisuko ir nuėjo į parduotuvę. Jis nepagalvojo, jog G. G. nukrito nuo jo smūgio. Matė, kaip šis susvyravo, tačia kaip nugriuvo, jis nematė. Kai atėjo į parduotuvę, pro langą pamatė nukritusį G. G.. Tada suprato, kad nukentėjusysis nukrito nuo jo stumtelėjimo. Tai pamatęs, jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai nukentėjusiajam bėgo kraujas, prieš tai jis nebėgo. Ž. V. nurodė, kad teisme juo duoti parodymai yra teisingi, ikiteisminio tyrimo metu jis galimai ne taip suformulavo savo paaiškinimus. Su nuknetėjusiuoju jis susitaikė, atlygino jam žalą.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad 2011-07-31 jis atėjo į parduotuvę, apsipirko. Jo sūnus laukė alaus. Prie kasos kilus konfliktui, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas Ž. V.. G. G. jį iškeikė ir išėjo. G. G. buvo išgėręs dviese 4 butelius alaus. Po to jis jau nieko nebeprisimena. Sūnus pasakojo, kad apsaugos darbuotojas Ž. V. stūmė jį ar smogė jam iš nugaros pusės, kai jis iš parduotuvės buvo išėjęs 4 m atstumu. Su kaltinamuoju jis susitaikė. Sūnus šiuo metu yra išvykęs į užsienį.

Liudytoja I. J. parodė, kad 2011-07-31 ji dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2-oje kasoje. Pirkėjų neaptarnavo. Prie jos priėjęs pirkėjas G. G. iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais. Po to pasikvietė į lauką apsaugos darbuotoją Ž. V.. Jie ėjo vienas paskui kitą. Dėl ko Ž. V. išėjo į lauką, ji negirdėjo. Per vitriną matė, kad lauke Ž. V. G. G. atsisukus jį pastūmė iš priekio ranka į petį. Visko ji nematė, nes ten yra alkoholio lentynos. Po stumtelėjimo G. G. nukrito. Gal prieš tai jis susvyravo. Ž. V. iškvietė greitąją pagalbą.

Nukentėjusysis G. G. (sūnus) teisminio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo. Nukentėjusysis G. G. nurodė, kad jo sūnus G. G. išvykęs į Angliją, kada jis grįž, nežino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo G. G. statusas buvo pakeistas į liudytojo, jo parodymai, duoti ikiteiminio tyrimo metu, pagarsinti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. (sūnus) parodė, kad 2011-07-31 apie 16 val. jis kartu su savo tėvu G. G. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jis liko laukti lauke, o tėvas nuėjo į parduotuvę. Kai tėvas išėjo iš parduotuvės, paskui jį atėjo apsaugos darbuotojas, kuris tėvui dešinės rankos kumštimi, iš nugaros pusės, sudavė į galvą arba kaklą. Nuo smūgio tėvas nugriuvo ant kairio šono. Nežino dėl ko apsaugos darbuotojas sumušė tėvą. Iš tėvo jis nieko nepagrobė ir nereikalavo. Dėl įvykio labai išsigando, pergyveno, dėl to jaučiasi nukentėjęs ir jis pats (b.l. 22-24).

Iš 2011-08-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-11).

2011-08-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad parduotuvės AIBĖ vaizdo kamerų įrašas yra laikomas vidutiniškai apie 7 dienas, vėliau dėl nedidelęės kietojo disko talpos ant seno įrašo yra užrašomas naujas vaizdo įrašas. Dėl šios priežasties neturi galimybės įrašyti vaizdo kamerų filmuotos medžiagos 2011-07-31 nuo 17 iki 18.45 val. ( b.l. 13).

2011-11-07 G. G. pateikė prašymą ikiteisminį tyrimą Ž. V. atžvilgiu nutraukti, nes Ž. V. jo atsiprašė, padarytą žalą atlygino, jie susitaikė ( b.l. 18).

Specialisto išvadoje Nr. G2211/11(02) nurodyta, kad G. G. dėl kaukolės pamato lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 29-30).

Specialisto išvadoje Nr. G2961(02), nurodyta, kad G. G. nustatyta kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžimas su kairės smilkininės ir kaktinės skilčių sumušimu bei išsivysčiusiu kairės pusės klausos nervo uždegimu, dėl kaukolės kaulo lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 32).

2011-09-19 Valstybinė ligonių kasa pareiškė atsakovui Ž. V. 3491,83 Lt civilinį ieškinį( b.l. 47-51).

Iš 2011-09-20 akistatos tarp nukentėjusiojo G. G. ir kaltinamojo Ž. V. matyti, kad jie abu pasiliko prie savo parodymų ( b.l. 64).

Kaltinamajam Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas įtarimas ir jis buvo atiduotas teismui kaltinant jį padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Sveikatos sutrikdymas-žmogaus sužalojimas, pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymą objektyviai sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai-žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3. priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. LR BK 135 str. 1 d. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 135 str. 1 d. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei.

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad Ž. V. nesiekė tyčia sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo G. G. sveikatą, stumdumas ranka į petį nukentėjusįjį G. G., nenumatė, kad dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiajam bus padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis dirbdamas parduotuvės apsaugos darbuotoju, turėjo tikslą numalšinti kilusį konfliktą, kad būtų netrikdomas parduotuvės darbuotojų darbas, o ne smurtauti. Akivaizdu, kad išankstinio tikslo sužaloti nukentėjusįjį nenustatyta. Jokių daiktų, pritaikytų kūnui žaloti, Ž. V. nenaudojo, o stumtelėjo nukentėjusįjį į petį. Akivaizdu, kad Ž. V. nesuvokė, jog pastumiant į petį jis gali padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą ir nenumatė tokių padarinių, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus sveikatai, nenumatė padarinių, susijusių su sveikatos sutrikdymu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių numatymo ir jų norėjimo ar sąmoningo leidimo jiems kilti. Akivaizdu, kad smūgio sudavimas į petį suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui nesukelia sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau kaltinamasis Ž. V. pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis, t.y. kaltinamasis Ž. V. neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusysis, jam suduodant smūgį, buvo neblaivus, taip pat neatsižvelgė į suduoto smūgio stiprumą, todėl nuo Ž. V. smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir susižalojo, dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. nusikalstamą veiką padarė neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad Ž. V. nesuprato, jog sudavimas smūgio nukentėjusiajam G. G. į petį gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusiajam gali sunkiai sutrikti sveikata, tai padaryti nenorėjo. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, t.y. pagal LR BK 137 str. 1 d.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. pateiktame įtarime buvo nurodoma, kad Ž. V. sudavus ranka nukentėjusiajam G. G. į dešinį petį, nuo ko G. G. nugriuvo ant žemės bei patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, G. G. prarado didelę dalį bendrojo darbingumo.

Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kokią konkrečiai dalį bendrojo darbingumo prararo nukentėjusysis G. G.. Kaip matyti iš 2011-11-02 specialisto išvados Nr. pG 2961/11(02), pagal pateiktus medicininius dokumentus nustatyti prarastą procentinį bendrą darbingumą nėra galimybės, kadangi jis nustatomas tik visiškai pilnai baigus gydymą (b.l. 32).

Kadangi nei valstybinis kaltinimas, nei nukentėjusysis nepateikė teismui jokių duomenų dėl nukentėjusiojo G. G. prarasto bendrojo darbingumo, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamasis Ž. V. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamajam Ž. V. skirtina bausmė-laisvės atėmimas LR BK 137 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. V. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirba, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam žalą visiškai atlygino, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. Ž. V. taikytinas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. V. praeityje jau buvo padaręs nusikalstamą veiką, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p.).

Civilinio ieškovo-Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo Ž. V..

Daiktiniais įrodymai-vokas su grunto ir galimai kraujo pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 137 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Skirti Ž. V. baudžiamojo poveikio priemonę-5 (penkių) MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. V. 3491,83 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną litą 93 ct ) Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktinius įrodymus - voką su grunto ir galimai kraujo pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sumnaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžiop įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.