Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, patikslintą ieškinį T. Z. dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad O. Z. ir T. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, O. Z. vardu buvo įsigytas nuosavybėn žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). O. Z. ir T. Z. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad nutraukiant santuoką turtas buvo padalintas, nėra. O. Z. mirė (duomenys neskelbtini), niekam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, jo palikimą pereina valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko.

Nors žemės sklypas įsigytas iki įsigaliojant 2000 metų Civiliniam kodeksui, tačiau sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą taikytinos 2000 metų Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44).

Tiek turto įgijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002). Tačiau turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, gali būti nuginčyta įrodžius, jog tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš buvusių sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. O. Z. ir T. Z. santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 36 ir kiti straipsniai, priešingai negu 2000 m. CK trečiosios knygos normos (3.51, 3.59 straipsniai) ir 2002 m. CPK normos (CPK 385 straipsnis), nereikalavo nutraukiant santuoką toje pačioje byloje spręsti dėl santuokos nutraukimo padarinių (vaikų išlaikymo, turto padalijimo, kreditorių teisių į sutuoktinių prievoles ir kt.), todėl po santuokos nutraukimo pagal SŠK normas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimai įprastai sprendžiami bendru buvusių sutuoktinių sutarimu arba pagal vieno iš buvusių sutuoktinių ieškinį teismo sprendimu kitoje byloje.

Įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams – O. Z. ir T. Z.. Kadangi nutraukus santuoką, žemės sklypas nebuvo padalintas, laikytina, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi nutraukus santuoką bei preziumuojant, kad O. Z. ir T. Z. dalys šioje nuosavybėje yra lygios (CK 3.100 str. 4 p., SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK3.117 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui neprašant paneigti lygių dalių prezumpcijos, neįrodinėjant, kad žemės sklypas buvo asmeninė palikėjo nuosavybė, ieškinys tenkintinas nustatant, kad O. Z. iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o jo buvusiai sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso kita ½ dalis žemės sklypo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą už ieškinį turi būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminio mokesčio bei 0,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 93, 185, 270, 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusiam O. Z. (O. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmoka turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 – 3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino apylinkės teismo Visagino rūmus.