Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-09-09 · Byla Nr. ATP-546-255/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
ATP-546-255/2016
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00641-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
  • 2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-546-255/2016Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00641-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.; 3.26.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktoriaus A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. balandžio mėn. (tikslus laikas nenurodytas) iš nugriauto namo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragė, išvežė ir išpylė daugiau kaip vieną kubinį metrą (apie keturis) statybinių ir griovimo atliekų (atliekos kodas 170904) Tauragės urėdijos Šilinės girininkijos 8 miško kvartalo 19 ir 20 sklypuose. Atliekos vežtos kelis kartus, sukrautos į maišus, kurie buvo išpilti miške. Tarp atliekų buvo rastas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, namo, priklausančio N. K., šalto vandens apskaitos prietaiso pakeitimo aktas. Tokiais veiksmais N. K. pažeidė ,,Atliekų tvarkymo taisyklių‘‘, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-05-03 įsakymo Nr. D1-368, 6 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutarimu N. K. bylą nutraukė nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje, sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius A. B. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad 2016 m. balandžio 20 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos (toliau – Direkcija) inspektorius, turintis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įgalinimus, S. B. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą N. K. Nr. AM117727 už Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija, 6 ir 7 punktų reikalavimų nesilaikymą išvežus ir išpylus nerūšiuotas statybines griovimo atliekas, tarp kurių buvo pavojingų atliekų – ruberoido, į Tauragės r. Šilinės girininkijos 8 kv. 19 ir 20 sklypus. Pažymi, kad aiškinantis pažeidimo aplinkybes pagal atliekose rastus dokumentus nustatyta, kad statybinės griovimo atliekos vežtos iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, griaunamo pastato sklypo, priklausančio N. K.. Akcentuoja, kad pažeidimo aiškinimosi metu inspektoriui S. B. pavyko pakalbinti šio namo kaimynus, iš kurių vienas paminėjo matęs asmenis, kraunančius atliekas į maišus, kuriuos krovė į baltos spalvos krovininį autobusą. Suradus N. K. ir paprašius nurodyti savo gyvenamąją vietą ir telefono numerį, pastarasis atsisakė tai padaryti, nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad direkcija raštu kreipėsi į „Sodrą“ dėl paklausimo apie N. K. darbovietę, iš jos gautas patvirtinimas, kad asmuo dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 20 d. atvykus į Direkciją N. K. paaiškino žodžiu, kad atliekos, išvežtos į mišką, yra jo, tačiau jis asmeniškai jų nevežė, o jas išvežė asmuo, kurio jis paprašė tai padaryti. Asmens pavardės nei gyvenamosios vietos nenurodė. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą N. K. atsisakė jį pasirašyti. Buvo įteiktas Privalomasis nurodymas Nr. l, kuriuo N. K. buvo įpareigotas išvežti iš pažeidimo vietos statybines griovimo atliekas ir jas perduoti į atliekų sąvartyną. Taip pat žodžiu paaiškinta, kad atliekos turi būti išvežamos dalyvaujant aplinkos apsaugos pareigūnams. 2016 m. balandžio 22 d., apie 16.00 val., atvažiavus patikrinti pažeidimo vietos buvo nustatyta, kad viena iš dviejų atliekų krūvų, kurioje buvo virš vienos tonos atliekų, buvo išvežta. S. B. paskambino N. K. ir nurodė, kad viena atliekų krūva išvežta apie tai nepranešus aplinkos apsaugos pareigūnams. N. K. atsakė, kad nieko nežino, ir baigė pokalbį. Vėliau susisiekti nepavyko. Likusi atliekų krūva tą patį vakarą buvo pasverta buitinėmis svarstyklėmis. Direkcija kreipėsi raštu į Tauragės TRAC apie N. K. atliekų pridavimo faktą, Tauragės TRAC raštu atsakė, kad N. K. vardu 2016 m. balandžio 21 d.–2016 m. balandžio 22 d. jokių atliekų šiai įmonei neperduota. Inspektorius nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) pas N. K. aiškintis Privalomojo nurodymo nevykdymo aplinkybių, tačiau jo nerado. Nuvyko į N. K. gyvenamąją vietą, namuose taip pat nerado. Ta pačią dieną nuvyko į N. K. darbovietę antrą kartą ir pastarajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Privalomojo nurodymo nevykdymą (ATPK 51¹⁴ str. 1 d.) ir paskirta administracinė bauda, kurią jis sumokėjo. Surašytas antras Privalomasis nurodymas Nr. 2, kuriuo įpareigotas išvežti likusią atliekų krūvą dalyvaujant aplinkos apsaugos pareigūnams. N. K. teigė, kad atliekas vežė ne jis pats, o kitas asmuo, kurio vardo, pavardės, telefono numerio nežino, bet pasakys, kai tik sužinos. Akcentuoja, kad N. K. buvo išaiškinta, kad atliekų turėtojas atsakingas už atliekas iki tol, kol atliekos neperduodamos atliekų vežėjui sudarius sutartį su vežėju dėl atliekų vežimo, o veždamas pats – nepriduoda atliekų tvarkytojui ir negauna iš atliekų tvarkytojo dokumento liudijančio atliekų pridavimą. Po kelių dienų N. K. pranešė apie asmenį, kuris išvežė atliekas, tai yra nurodė, kad tai N. M., jo telefono numerį ir kaimo pavadinimą. Pareigūnui S. B. susisiekus su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žygaičių apylinkės įgaliotiniu, pastarasis jam N. M. apibūdino kaip asmenį, dirbantį atsitiktinius darbus, neturintį vairuotojo pažymėjimo bei automobilio. N. K. buvo pasiūlyta N. M., kaip liudininką, atsivesti į bylos nagrinėjimą Tauragės rajono apylinkės teisme. V. K. atsakė, kad gal jį pavyks prikalbinti atvykti į teismą, gal nepavyks. Akcentuoja, kad susėmus likusią miške statybinių griovimo atliekų krūvą ir lydimas Direkcijos pareigūnų 2016 m. balandžio 27 d. jas pridavė Tauragės RATC. Priduotos atliekos svėrė 900 kg ir už atliekų pridavimą N. K. pagal TRATC įkainius už Mišrias statybines ir griovimo atliekas privalėjo sumokėti 58,61 euro.

Apeliantė pažymi, kad liudytojas N. M. savanoriškai į pirmą bylos nagrinėjimo posėdį 2016 m. liepos 19 d. neatvyko. Posėdyje N. K. pripažino, kad statybinės griovimo atliekos yra jo ir kad jas paprašė išvežti kito asmens. Kas vežė, jis nematė, paminėdamas tą patį N. M. iš Aukštupių k. Siekdamas apklausti liudytoją N. M. teismas posėdį atidėjo. 2016 m. liepos 27 d. į teismo posėdį atvykęs N. M., kuris nevykdo individualios veiklos, paaiškino, kad jam buvo pažadėta 100 eurų ir jis atliekas vežė pats „Volvo“ markės automobiliu neturėdamas teisės vairuoti automobilį. Atliekas parsivežęs namo ir jas sudeginęs, tarp jų ir pavojingą atlieką – ruberoidą. Likusias atliekas, plytas, koklius išpylė ant keliuko. Apeliantė daro išvadą, kad pažeidimas buvo darytas tyčia. Atliekų turėtojas iš anksto turėjo tikslą atliekomis atsikratyti bet kur. Tokias išvadas grindžia tuo, kad atliekų turėtojui turint virš dviejų tonų statybinių griovimo atliekų, sumokant 100 eurų atlygį N. M. per tarpininką „T.“ (T.), šios sumos nebūtų užtekę sumokėti ne tik Tauragės RATC (apie 120 eurų), bet ir norimam vežėjo pelnui. Teismo posėdyje N. K. neužginčijo šios sumos. Mano, kad N. K. pažeidimas yra padarytas tyčia, esant sunkinančioms aplinkybėms, numatytoms ATPK 32 straipsnio l dalyje, t. y. pažeidimas padarytas grupės asmenų, o N. K. veiksmuose matomas kliudymas pareigūnui išsiaiškinti pažeidime dalyvavusius asmenis. Tai įrodo aplinkybės, kad N. K. kontaktavo su asmenimis, kurie netrukus po protokolo surašymo išvežė vieną atliekų krūvą, nepriduodami atliekų tvarkytojui, o N. M. kontaktinį numerį pareigūnui delsė atsiųsti visą savaitę. Mano, kad delsė nurodyti duomenis todėl, kad reikėjo laiko įkalbėti N. M. prisiimti atsakomybę. Pasak apelianto, tai patvirtina ir N. M. pasakyti žodžiai S. B. po nutarties paskelbimo, kad „ten buvo ir daugiau žmonių“. Mano, kad tai patvirtina atliekose rasti dokumentai su kitų asmenų pavardėmis. Tačiau teismas į tai dėmesio neatkreipė. Pažymi, kad teisėja nekreipė dėmesio ir į tai, kad N. M. neturi ne tik vairuotojo pažymėjimo, bet ir automobilio. Teismas privalėjo įsitikinti, ar N. M. nedavė melagingų parodymų teismo posėdyje. Teismo posėdyje atsakydamas į teisėjos klausimą „kur dabar yra Volvo automobilis“, N. M. atsakė, kad jam skubiai reikėjo pinigų ir automobilį pardavė į autolaužyną. Akcentuoja, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. Direkcija raštu Nr. D2-103 kreipėsi į VĮ „Regitra“ su paklausimu apie N. M. vardu įregistruotas transporto priemones iki 2016 m. balandžio 22 d., t. y. iki dienos, kada buvo išvežta iš miško viena iš dviejų atliekų krūva. Vadovaujantis VĮ „Regitros“ duomenų baze N. M. automobilio neturėjo.

Direkcijos įsitikinimu, teismas nagrinėdamas bylą nesivadovavo norminiais teisės aktais, t. y. Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 8 punktų reikalavimais, kurie reglamentuoja atliekų tvarkymą. Apelianto manymu, pažeidėjo kaltė, kurios neįžiūrėjo teismas, yra visiškai įrodyta. Pažymi, kad N. K. buvo nustatytas kaip atliekų turėtojas, veikęs priešingai teisei ir tuo pažeisdamas atliekų tvarkymo taisykles rūšiuojant ir perduodant atliekas atliekų tvarkytojui. Yra įsitikinę, kad Tauragės rajono apylinkės teismas privalėjo traktuoti N. K. kaip asmenį, kuris vežė atliekas pats, nes perdavė atliekas asmeniui, neturinčiam individualios veiklos liudijimo. N. K. privalėjo pats lydėti atliekas vežusį asmenį ir iš atliekų tvarkytojo gauti atliekų pridavimo dokumentą, kaip ir nustatyta šių taisyklių 8 punkte. Pažymi, kad atsižvelgus į liudytojo N. M. melagingus parodymus, N. K. neįrodė, kad išvežė ir išpylė atliekas į gamtinę aplinka ne pats.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. K. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d, nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Institucijos apeliacinio skundo argumentais ir su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, bylos medžiaga, sutinka su tuo, kad byloje nėra surinkta patikimų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydama jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.

Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad Institucija nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir skunde dėsto savo samprotavimus apie įvykio aplinkybes ir asmenų duotus parodymus. Tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, todėl ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Nors apeliantė teigia, kad Tauragės rajono apylinkės teismas privalėjo traktuoti N. K. kaip asmenį, kuris vežė atliekas pats, nes perdavė atliekas asmeniui, neturinčiam individualios veiklos liudijimo. N. K. buvo nustatytas kaip atliekų turėtojas, veikęs priešingai teisei ir tuo pažeisdamas atliekų tvarkymo taisykles rūšiuojant ir perduodant atliekas atliekų tvarkytojui. Apeliantė yra įsitikinusi, kad N. M. davė melagingus parodymus įtikintas N. K. prisiimti atsakomybę, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad patikimų ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių paties N. K. ir N. M. parodymus, byloje nėra surinkta, jų nenurodė ir Institucija savo apeliaciniame skunde. Vien tai, kad N. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, savo vardu registruoto automobilio, nepatvirtina aplinkybių, kad pastarasis davė melagingus parodymus, o tai, kad N. K. nurodė, jog atliekos jo, neįrodo N. K. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad N. K. anksčiau būtų baustas administracine tvarka už analogišką administracinės teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl N. M. parodymų patikimumo vien dėl to, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žygaičių apylinkės įgaliotinis N. M. apibūdino kaip asmenį, dirbantį atsitiktinius darbus, neturintį vairuotojo pažymėjimo bei automobilio, nes tai savaime nėra pagrindas konstatuoti liudytojo parodymus esant nepatikimus, nes jokių prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir minėto liudytojo parodymų bei byloje esančių duomenų nenustatyta.

Apeliantas taip pat nurodo, kad inspektoriui S. B. aiškinantis įvykio aplinkybes pavyko pakalbinti N. K. namo kaimynus, iš kurių vienas paminėjo matęs asmenis, kraunančius atliekas į maišus, kuriuos krovė į baltos spalvos krovininį autobusą. Apelianto manymu, N. K. pažeidimas yra padarytas tyčia, esant sunkinančioms aplinkybėms, numatytoms ATPK 32 straipsnio l dalyje, t. y. pažeidimas padarytas grupės asmenų, o N. K. kliudė pareigūnui išsiaiškinti pažeidime dalyvavusius asmenis. Mano, jog tokius N. K. veiksmus įrodo aplinkybės, kad N. K. kontaktavo su asmenimis, kurie netrukus po protokolo surašymo išvežė vieną atliekų krūvą, nepriduodami atliekų tvarkytojui, o N. M. kontaktinį numerį pareigūnui delsė pateikti visą savaitę. Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtina N. M. pasakyti žodžiai S. B. po nutarties paskelbimo, kad „ten buvo ir daugiau žmonių“. Mano, kad tai patvirtina atliekose rasti dokumentai su kitų asmenų pavardėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos nurodytoms aplinkybėms patvirtinti nėra surinkta neabejotinų duomenų. Remtis vien apeliantės išdėstytais samprotavimais, kurių pagrįstumo nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, nėra jokio pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju apelianto kaltė dėl ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais.

Apeliantė teigia, kad pažeidėjo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta visiškai. Direkcijos įsitikinimu, teismas nagrinėdamas bylą nesivadovavo norminiais teisės aktais, t. y. Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 8 punktų reikalavimais, kurie reglamentuoja atliekų tvarkymą.

ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Pažymėtina, kad norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo atveju administracinis teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7 punktų reikalavimus.

Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad „Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai“. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad „Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu“.

Analizuojant ATPK 51³ str. dispoziciją matyti, kad atliekos laikytinos pažeidimo padarymo įrankiu ir yra būtinasis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas, kuris privalomai tiksliai turi būti nurodytas ir nustatytas surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas, spręsdamas tinkamą asmens padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir nuobaudos skyrimo klausimą už padarytą ATPK pažeidimą turi įvertinti atliekų kiekį bei tai, ar atliekos užteršia aplinką. Tam, kad asmenį galima būtų patraukti atsakomybėn pagal ATPK 51³ straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo šalino šioje straipsnio dalyje numatytą atliekų kiekį pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, bet ir tą aplinkybę, kad tokiais asmens veiksmais aplinkai buvo padaryta straipsnyje numatyto pobūdžio žala.

Šiuo atveju kokių nors įrodymų apie tai, kad dėl Tauragės r., Šilinės girininkijos 8 miško kvartalo 19 ir 20 sklypuose išpilto statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 170904), buvo padaryta žala aplinkai, Institucija nepateikė, žalos dydis pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002-09-09 Įsakymu Nr. 471, nėra nei apskaičiuotas, nei apie žalos padarymo faktą nėra nurodyta administracinės teisės pažeidimo protokole. N. K. veikloje nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje, sudėties. Nenustačius žalos aplinkai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7 punktus ir savo veiksmais sukėlė neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ar aplinkai.

Direkcija savo apeliaciniame skunde nuolatos pažymi, kad N. K. nesilaikė Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punkte nurodytų reikalavimų. Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 1 nurodyta, jog N. K. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368, 6 ir 7 punkto reikalavimus. Kaltinimas dėl Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punkto reikalavimų nesilaikymo N. K. nebuvo suformuluotas, jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl laikytinas nepagrįstu ir plačiau neaptartinas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. K. nutraukta pagrįstai, todėl keisti ar naikinti teismo procesinį sprendimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarimą ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktoriaus A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė