Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui S. S., gynėjams adv. R. B. ir A. F., nukentėjusiajai E. B., nepilnamečio kaltinamojo A. M. įstatyminei atstovei I. J., nukentėjusiajai D. K. nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1996-08-31 Marijampolėje, nevedęs, išsilavinimas – 9 klasės, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2012-09-04 Marijampolės rajono apylinkės teisme byla pagal LR BK 178 str. 2 d. nutraukta vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. ir skirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kaltinamas pagal; LR BK 178 str.2d., 178 str.1d.

A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1970-09-07 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas – vidurinis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-12-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 20 parų arešto; 2) 2012-06-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d. - 50 parų arešto, kaltinamas pagal LR BK 178 str.2d., 189 str.1d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. P. ir A. M., veikdami bendrai, pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą: laikotarpiu nuo 2013-11-04 iki 2013-11-10, apie 20 val., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. M. plaktuku numušus pakabinamą spyną, įsibrovė į daugiabučio namo rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį E. B. ir pagrobė du radiatorius, kurių bendra vertė 69,51 EUR, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai E. B. 69,51 EUR turtinę žalą.

A. M. slapta pagrobė svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2013-12-21 iki 2013-12-22, vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio, priklausančio D. K., slapta pagrobė 115,85 EUR vertės auksinį žiedą, 86,89 EUR vertės auksinę grandinėlę, skirtą dėvėti ant kaklo, 86,89 EUR vertės auksinę grandinėlę, skirtą dėvėti ant rankos, 231,70 EUR vertės auksinę grandinėlę, skirtą dėvėti ant rankos, 43,44 EUR vertės auskarą, taip padarydamas nukentėjusiajai D. K. bendrą 564,77 EUR žalą.

A. P. įgijo ir realizavo svetimą turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2013-12-30 apie 8.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad papuošalai gauti nusikalstamu būdu, iš A. M. įgijo papuošalus: žiedą pagrobė 115,85 EUR vertės auksinį žiedą, 86,89 EUR vertės auksinę grandinėlę, skirtą dėvėti ant kaklo, 86,89 EUR vertės auksinę grandinėlę, skirtą dėvėti ant rankos, 43,44 EUR vertės auskarą bei turėdamas tikslą juos realizuoti, paprašė Z. G., kuris nežinojo, jog šie papuošalai gauti nusikalstamu būdu, juos parduoti. Z. G. 2013-12-31 apie 15.00 val. žiedą ir dvi grandinėles pardavė už 133,80 EUR lombarde, esančiame Bažnyčios g. 15, Marijampolėje, ir gautus pinigus atidavė A. P..

Apklaustas kaltinamuoju, A. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, tikslesnės datos dabar neatsimena, nutarė pavogti radiatorius iš rūsio, priklausančio E. B.. Rūsys buvo tame pačiame name, kur gyvena jo motina - (duomenys neskelbtini). Vienas nuėjo į rūsį ir pasiimtu plaktuku numušė pakabinamą durų spyną. Tada nuėjo ir pasakė motinos sugyventiniui A. P., kad yra radiatoriai ir juos galima pavogti. Taip sakė, nes vienas jų nebūtų išnešęs dėl jų sunkumo ir dydžio. Tada pro duris su numušta spyna parteko į rūsio vidų, iš kur abu išnešė du špižo radiatorius, kuriuos tą patį vakarą su A. P. pardavė pastarojo pažįstamam metalo supirkėjui. Už juos abu tuo metu gavo 60 litų. Gautus pinigus pasidalijo po lygiai. Savo dalį išleido asmeninėms reikmėms. Metalo supirkėjui nesakė, kad radiatoriai vogti. A. P. neapkalba. Kaltę pripažįsta ir sako teisybę.

Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltės nepripažįsta. Nežino, kur yra nukentėjusiosios rūsys. Jame nebuvęs. Jokių radiatorių su A. M. nevogė, jų nenešė iš rūsio ir nepardavinėjo. A. M. jį apkalba. Dėl kokios priežasties taip jis daro, pasakyti negali.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2013-11-10 apie 14.00 val. atėjusi į jai priklausantį rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad įsibrauta į vidų ir pavogti du špižo radiatoriai, kurių bendra vertė 69,51 EUR(vagystės metu buvo 240 litų). Vagystė įvykdyta išlupant iš durų metalinį sklendės žiedą daužant per jame buvusią spyną. Iš vakaro matė prie jos rūsio tame pačiame daugiabutyje gyvenantį A. P. ir jo sugyventinės sūnų A. M., todėl įtarė, kad jie galėjo įvykdyti šią vagystę. Radiatoriai buvo 12 sekcijų, dvigubi. Sunkūs ir dideli. Vienas A. M. jų niekaip nebūtų pavogęs. Tam reikėjo dviejų žmonių. Be to, A. P. teismui meluoja, sakydamas, jog nežino, kuris jos rūsys. Kuomet ji atsikraustė į šį namą gyventi, pats A. P. padėjo jai nešti daiktus į rūsį. Todėl jis puikiai žinojo, kuris rūsys jai priklausė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-11-10 Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2013-11-10 Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, jog įsibraunant į E. B. priklausantį rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), pavogti du radiatoriai(b.l.4); 2013-11-10 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra rūsys, priklausantis E. B., esantis (duomenys neskelbtini). Rūsio spyna nesugadinta, jis užrakintas. Durų staktoje prie metalinės kilpos į kurią kabinama pakabinama spyna yra nedideli medienos įskilimai(b.l. 6-10); Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu A. M. parodė rūsio, kurio spyną daužydamas plaktuku, numušė kilpą ir pateko į vidų, duris; parodė rūsyje vietą, kur buvo radiatoriai, kuriuos su A. P. pavogė (b.l.38-39).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, A. M. savo kaltę pripažino pilnai, o A. P. ją neigia. Nors kaltimasis A. P. savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Teismas nesivadovauja kaip įrodymais kaltinamojo duodamais parodymais, kadangi jie yra nelogiški ir nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Šio kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės. Ir priešingai – teismas remiasi kaltinamojo A. M. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs, juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Savo parodymus jis nuosekliai davė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoije metu. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šis kaltinamasis siektų apkalbėti kitą kaltinamąjį. Iš bylos medžiagos matosi, kad pagrobti du sunkūs špižo radiatoriai. Nepilnametis A. M. vienas nebūtų sugebėjęs jų išnešti dėl svorio ir dydžio. Jis patvirtina, jog šį nusikaltimą sugalvojo pats, pats vienas įsibrovė į rūsį daužydamas spyną ir taip ištraukdamas ją laikančią kilpą. Ir tik tada, dėl radiatorių dydžio ir svorio, pasitelkė nusikaltimui daryti A. P.. Abu kaltinamuosius nukentėjusioji prie savo rūsio durų matė išvakarėse dienos, kai pastebėjo nusikaltimą. Prieš tai rūsyje buvo prieš dvi dienas ir niekas nebuvo dingę. Be to, nukentėjusioji kategoriškai patvirtino, kad A. P. yra padėjęs jai atsikraustyti ir nešęs į rūsį daiktus. Todėl žinojo, kur jis yra, nors pats teisme šį faktą neigia. Tai dar kartą patvirtina jo siekį išvengti atsakomybės, neigiant akivaizdžius faktus. Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo A. M. nuoširdų prisipažinimą bei ištirtų įrodymų visetą, teismas daro kategorišką išvadą, jog abiejų kaltinamųjų kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu, neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą. Jų veika pagal LR BK 178str.2d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Pagrįstai inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis, kadangi turtas pagrobtas įsibrovus į patalpą.

D. K. turto vagystė bei nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas ir realizavimas

Apklaustas kaltinamuoju teisme, A. M. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2013 metų gruodžio mėn. kartu su motina padėjo kaimynei D. K. iš remontuojamo buto pernešti daiktus į rūsį. Rūsyje tarp kitų daiktų buvo skrynelė, kurią apžiūrėjęs pamatė, kad joje yra auksinių papuošalų. Į rūsį pateko gal po savaitės, kaip tuos daiktus apžiūrėjo. Pateko ten su šeimininkės leidimu, nes vėl padėjo nešti daiktus. Iš prieš tai apžiūrėtos skrynelės paėmė auksinį žiedą, dvi auksines grandinėles, kurios skirtos nešiojimui ant rankos, auskarą, bei ant kaklo dėvimą grandinėlę. Pagrobtus daiktus įsidėjo į kišenę ir parsinešė į namus. Namuose juos paslėpė gėlės vazone. Kažkur po 2-3 dienų, A. P. važiavo į miestą. Jam padavė visus pagrobtus daiktus, išskyrus vieną ant rankos nešiojamą grandinėlę. Liepė parduoti. Kad daiktai vogti, jam specialiai nesakė, nes A. P. ir taip buvo aišku, kad jis negauna pajamų, kad tokius daiktus įsigyti. Jis tai suprato be žodžių. Jis žinojo, kad tokių daiktų jis negalėjo iš niekur gauti, nebent pavogti. Daiktus mieste A. P. pardavė ir jam parvažiavęs davė 100 litų. Grandinėlė, kuri pas jį buvo likusi, A. P. iš jo taip pat paėmė ir atidavė jo motinai. Ji ją nešiojo, kol ją atpažino savininkė.

Apklaustas kaltinamuoju teisme A. P. kaltu neprisipažino. Paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažįsta. Paneigė supratęs, jog daiktai A. M. yra įgyti nusikalstamu būdu, t.y., jo iš kur noras pavogti, kadangi A. M. nedirbo, neturėjo jokių pajamų. Teismo metu nurodė, jog to nesupratęs, galvojęs, kad A. M. tuos daiktus įgijo iš kokių nors savo panelių. Paaiškino, kad 2013-12-30 apie 08 val. A. M. jo paprašė, kad jis Marijampolėje parduotų papuošalus. A. M. jam davė dvi grandinėles, auksinį žiedą bei geltono metalo auskarą. 2013-12-30 jis buvo sulaikytas pareigūnų bei uždarytas į areštinę. Pareigūnai tuos daiktus iš jo buvo paėmę, o paleidžiant grąžino. Areštinėje susipažino su Z. G.. Jo paprašė, kad šis jo turimus papuošalus parduotų lombarde. Kad daiktai vogti, jam nesakė, nes pats to nežinojo. Jo paprašė pagalbos, nes pats neturėjo asmens dokumento. Juos abu paleido iš areštinės 2013-12-31. Tą pačią dieną apie 14-14.30 val. jie nuėjo į lombardą, esantį Bažnyčios gatvėje, Marijampolėje. Lombarde pridavė dvi grandinėles ir žiedą, o auskaro nepriėmė, kadangi jis nebuvo auksinis. Už papuošalus gavo 400 litų. Už paslaugą Z. G. davė 50 litų bei nupirko butelį alkoholio ir cigarečių. Kitus pinigus pasiliko sau. Iš likusių pinigų 100 litų grįžęs davė A. M. ir grąžino nepriimtą lombarde auskarą. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu kaltę buvo pripažinęs ir kodėl savo parašu patvirtino parodymus. Pasirašė ir tiek. Kaltę neigia, kad daiktai vogti, nežinojo.

Liudytojas Z. G. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013 m gruodžio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir patalpintas į areštinę. Ten vienoje kameroje susipažino su kaltinamuoju. Kai juos paleido iš areštinės, abu nuėjo į lombardą, esantį Bažnyčios gatvėje, Marijampolėje. Taip darė, nes kaltinamasis paprašė priduoti auksinius papuošalus, kuriuos turėjo su savimi. Pats negalėjo priduoti, nes neturėjo asmens dokumento. Jis sakė, kad sakė, kad aukso dirbiniai priklauso jam ir nori juos parduoti, nes neturi pinigų. Nieko blogo nepagalvojęs, nunešė auksinius papuošalus. Tikslaus jų sąrašo neprisimena, tik atsimena, kad kažkokio vieno daikto nepriėmė, nes jis buvo ne auksinis. Jį grąžino kaltinamajam. Kiek tiksliai už papuošalus sumokėjo pinigų neatsimena, tačiau A. P. jam nupirko butelį degtinės ir pakelį cigarečių, bei davė 50 litų. Jis neįtarė, kad papuošalai vogti.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2014-01-13 D. K. protokolu – pareiškimu apie tai, kad 2013 metų gruodžio 21 arba 22 d.d. iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobti auksiniai papuošalai. Nurodyta, jog vagystę galimai įvykdė A. M.(b.l. 5); 2014-01-13 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad J. B. individualios įmonės darbuotojas E. E. pateikė pareigūnui įkeitimo kvitą, auksinį žiedą, auksinę grandinėlę, nešiojamą ant rankos, auksinę grandinėlę, dėvimą ant kaklo(b.l.61-64); Nukentėjusiosios D. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2013 gruodžio 21 d. ar 22 d., pas ją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), po vykusio remonto padėjo tvarkytis pažįstama R. M. ir jos sūnus A. M.. 2014-01-09 pas ją į namus buvo užėjusi R. M., ant kurios rankos ji pamatė savo auksinę apyrankę, kurios vertė 80 litų. Tuomet ji apsižiūrėjo namo rūsyje laikytus papuošalus ir pasigedo daugiau auksinių papuošalų: 300 litų vertės ant rankos dėvimos grandinėlės, 300 litų vertės ant kaklo dėvimos grandinėlės, auksinio žiedo 400 litų vertės ir 150 lt. Vertės auskaro. Grandinėlę ant rankos ir auskarą grąžino R. M., o kitus papuošalus grąžino policijos pareigūnai, todėl ji pretenzijų nebeturi(b.l.56-57; 58-59).

Kaltinamajam A. M. kaltę pagal kaltinimą pripažinus pilnai ir ištyrus įrodymus, jo kaltė yra pilnai įrodyta, teismui jokių abejonių nekelia. Jo veika pagal LR BK 178 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Nors kaltinamasis A. P. savo kaltę teisme neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Jo parodymais kaip įrodymais nesiremia, nes vertina kaip siekį išvengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinamasis savo kaltę buvo pripažinęs pilnai, tačiau nuo šių parodymų teisme atsisakė. Teismas tokios kaltinamojo pozicijos nepriima ir laiko ja gynybine versija. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaltinamasis ne tik pripažino savo kaltę, patvirtindamas tai savo parašu apklausos protokole, tačiau ir pateikė savo motyvaciją. Jis nurodė, kad suprato, jog A. M. jam duoda parduoti daiktus, kurie gali būti tik vogti, nes A. M. neturi jokių pajamų, kad juos įgyti. Šiuos parodymus užrašęs pareigūnas tokios informacijos negalėjo turėti, todėl užfiksavo būtent A. P. poziciją ir suvokimą, kad juvelyriniai dirbiniai įgyti A. M. nusikalstamu būdu, tačiau nežiūrint to, ėmėsi priemonių, kad šie papuošalai būtų realizuoti.

Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Kaip jau buvo minėta aukščiau, A. P. suprato, jog jam parduoti perduoti juvelyriniai gaminiai yra įgyti nusikalstamu būdu. Tačiau jis ėmėsi aktyvių veiksmų jų realizavimui. Tam pasitelkė į pagalbą Z. G., jam apie daiktų kilmę nepranešdamas. Kad daiktų realizavimas buvo aktualus A. P. įrodo tas faktas, jog jis Z. G. už jų savo vardu pridavimą į lombardą ne tik nupirko degtinės ir cigarečių, bet ir davė 50 litų, kas nuo už parduotus daiktus gautos pinigų sumos yra žymi dalis. Taip pat iš A. P. įtariamojo apklausos protokolo (b.l.73-74)matosi, jog jis parodė, kad savo asmens dokumentus turėjo, tačiau nežiūrint to, juvelyrinius gaminius paprašė savo vardu priduoti Z. G.. Taip pat matyti, kad už gaminius A. P. gavo 400 litų, iš kurių 100 atidavė A. M.. Tai paneigia A. P. teisme nurodytą versiją, kad jis nemanė, jog tai rimti daiktai, o A. M. iš jo merginų įgytos smulkmenos. Tai, kad A. P. dirbinius pridavinėjo svetimu vardu, už juos gavo pakankamai didelę pinigų sumą, iš kurios ženklią dalį sumokėjo už pagalbą Z. G. bei mažesnę likusios sumos dalį atidavė A. M., objektyviai įrodo, kad A. P. žinojo, kad juvelyriniai gaminiai A. M. įgyti vieninteliu galimu – nusikalstamu – būdu ir tai žinodamas, juos realizavo.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu, neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo veika pagal LR BK 189 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Sutinkamai su LR BPK 50 str.3d., 105 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. A. P. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 str.1d.4p. pagrindais. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų - antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymų: 2014-11-11 TP-7-(2.10)-4104 – išlaidos yra 49,24EUR; 2014-12-16 Nr. TP-7-(2.10)-4753 – išlaidos yra 86,89 EUR ir 2015-01-19 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-272 – išlaidos yra 11,58 EUR. Bendra išlaidų suma yra 110,01 EUR. Šio dydžio išlaidos priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji iš nusikalstamos prieš E. B. gavo po 30 lt. kiekvienas, o iš antros veikos A. M. gavo 100 lt., , A. P. – 300 lt. neteisėtų pajamų, kurios kaltinamųjų buvo suvartotos. Todėl iš kaltinamųjų išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma(LR BK 72 str.5d.).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamųjų įvykdyta veika, numatyta BK 178 str.2d., įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.). A. P. veika, numatyta BK 189 str.1d., ir A. M. veika, numatyta BK 178 str.1d., įstatymo priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str.3d.).

A. M. administracine tvarka nebaustas, į psichiatro įskaitą neįrašytas. Nors buvo teisiamas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. A. P. baustas administracine tvarka, į psichiatro įskaitą neįrašytas, anksčiau du kartus teistas, turi neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą. Abu kaltinamieji charakterizuojami neigiamai. Atsižvelgiama į tai, jog A. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu.

A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nei vienoje iš veikų nenustatyta. A. M. abiejose veikose atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Veikoje dėl E. B. turto vagystės abiem kaltinamiesiems atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką įvykdė bendrininkų grupėje.

Teismas laiko, kad tam, kad paveikti kaltinamąjį A. M., priversti jį ateityje laikytis įstatymų, atsižvelgiant į jo asmenybę bei charakterizuojančią medžiagą, pakankama yra laisvės apribojimo bausmė. A. P., kaip recidyvistui(BK 56 str.) net ir esant alternatyvių bausmės rūšių, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas laiko, kad jį dar galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10(dešimčiai)mėnesių, įpareigojant bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 8(aštuoniems)mėnesiams, įpareigojant bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

LR BK 63 str. 1d., 4 d., pagrindu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnę ir subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 1(vieneriems)metams ir 2(dviem)mėnesiams, įpareigojant bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. M. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

A. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str.2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 189 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8(aštuoniems)mėnesiams.

LR BK 63 str. 1d., 4 d., pagrindu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnę ir subendrintą bausmę skirti laisvės 2(dvejiems)metams ir 4(keturiems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems)metams ir 9(devyniems)mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos.

Į bausmę LR BK 66 str. 1d. pagrindais A. P. įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme - nuo 2013-12-30 iki 2013-12-31.

A. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

Priteisti iš A. P. 110,01 EUR proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad priteistos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaujantis LR BK 72 str.5d., valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo A. M. iš nusikalstamų veikų gautas pajamas atitinkančią pinigų sumą – 37,65 EUR, o iš A. P. -95,57 EUR.

A. M. ir A. P. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika