- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-19
- Bylos Nr.
- I-7446-662/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- UAB “Viglita”
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB “Viglita” skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (11.1-36)-SA-18 patvirtino 2006 m. liepos 11 d. patikrinimo aktą Nr. 3-01-06-26-7, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuota 105 407 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 25 372,94 Lt PVM delspinigių, 13 730 Lt pelno mokesčio, 2 580,97 Lt pelno mokesčio delspinigių, ir skyrė 31 622 Lt PVM baudą, 4 119 Lt pelno mokesčio baudą (MGK b. l. 17-20).
Žemesnės instancijos teismas
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. S-55-(7-26/2007) paliko VMI prie FM 2007 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 69-10 nepakeistą (MGK b. l. 77-81).
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB “Viglita” padavė skundą (b. l. 3-6), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (11.1-36)-SA-18, VMI prie FM 2007 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 69-10 ir Komisijos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr.S-55-(7-26/2007). Pareiškėja paaiškino, kad UAB „Remkrira“ buvo ir yra įregistruota Juridinių asmenų registre. Vietos mokesčių administratorius neįrodė, kad šios įmonės išrašytos PVM sąskaitos - faktūros yra fiktyvios ar priklauso kitam juridiniam asmeniui. Pareiškėja, patikrinusi informaciją VMI prie FM interneto puslapyje, įsitikino, jog minėto ūkio subjekto PVM sąskaitos -faktūros galioja, be to, jos turi visus privalomus rekvizitus. Tačiau UAB “Viglita” nebuvo prieinama informacija, kad ginčo PVM sąskaitas-faktūras pasirašantys asmenys nėra susieti teisiniais darbo santykiais su UAB „Remkrira“. Mokesčių administratorius netyrė fakto, kaip neturint siuvimo įrankių būtų galima suteikti paslaugas kitiems ūkio subjektams, neperžiūrėjo UAB “Viglita” uždirbtų pajamų. Pagal bendrąjį pridėtinės vertės mokesčio sistemos principą, prekės ir paslaugos apmokestinamos bendru vartojimo mokesčiu, kuris yra tiksliai proporcingas prekių ir paslaugų kainai, nepriklausomai nuo operacijų skaičiaus gamybos ir paskirstymo procese iki to etapo, kuriame skaičiuojamas mokestis. Dėl to gamybos ir paskirstymo procese negali būti taikomas dvigubas apmokestinimas. Todėl pareiškėja, sumokėjusi PVM už tiekėjo pateiktas prekes, turi teisę į PVM atskaitą. Tuo pačiu bendrovei atsiranda pagrindas atitinkamai sumažinti mokesčių bazę. Tretysis suinteresuotas asmuo, nustatęs UAB “Viglita” prievolę sumokėti mokesčius, kuriuos privalo sumokėti į biudžetą priekių tiekėjas, tas pačias prekes apmokestino du kartus. Tai prieštarauja bendrajam pridėtinės vertės mokesčio sistemos principui. Be to, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nepripažindama PVM atskaitos, nepripažino ir sąnaudų kaip leidžiamų atskaitymų. Norint nepripažinti sąnaudų, reikia įrodyti, kad tokių sąnaudų bendrovė nepatyrė.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63-67). Paaiškino, kad mokestinis ginčas vyksta dėl pareiškėjos teisės atskaityti 105 407 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Remkrira“ vardu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras bei dėl pareiškėjos teisės 91 538 Lt išlaidas priskirti sąnaudoms apskaičiuojant bendrovės 2003 - 2004 m. apmokestinamąjį pelną. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751) 64 str. nustatyta, kad atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos PVM sąskaitose-faktūrose arba kituose apskaitos dokumentuose, turinčiuose visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. Pagal šio įstatymo 80 str. 1 d., PVM sąskaita-faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. Teisinių faktų, dėl kurių kilo šis ginčas, metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574) 13 str. nustatė reikalavimus, keliamus apskaitos dokumentams. Apmokestinimą pelno mokesčiu reglamentavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675). Pastarojo įstatymo 11 str. 1 d. nustatė, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, o šio straipsnio 4 dalis nustatė, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, jog leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1- 355/2004, išanalizavęs PVM sistemos esmę, mokesčio atskaitos vietą šioje sistemoje bei buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų reikšmę, konstatavo, jog privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos - faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai - teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teikiama pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Todėl aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą - faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu esamų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tie patys principai taikytini ir kalbant apie mokesčių mokėtojo teisę iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas - vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. nurodytos sąnaudos faktiškai nebuvo patirtos.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė prieštaravo UAB “Viglita” skundo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš mokestinių teisinių santykių, o būtent, dėl pridėtinės vertės mokesčio. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 įstatymo Nr. IX–751 redakcija) 64 str. 1 d. įtvirtinta, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti. Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM prekių mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus šiam blankui. To paties įstatymo 80 str. 1 d. nustatyta, kad PVM sąskaita-faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus.
UAB “Viglita” patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė UAB „Remkrira“ vardu 2003 m. lapkričio mėn. ir 2004 m. balandžio mėn. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose 2003-11-06 LGA Nr. 5161290, 2003-11-07 LGA Nr. 5161293, 2003-11-10 LGA Nr. 5161294, 2003-11-13 LGA Nr. 5161320, 2004-04-02 LGA Nr. 5161328, 2004-04-08 LGA Nr. 5161331 išskirtą 105 407 Lt pirkimo PVM už įvairių prekių įsigijimą. Prekes išdavęs asmuo šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytas UAB „Remkrira“ (duomenys neskelbtini) J. A., o jas priėmęs - pareiškėjos (duomenys neskelbtini) V. S. (MGK b. l. 24-28).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus specialisto 2005-10-21 išvadoje Nr. 5-5/85 konstatuota, kad UAB „Remkrira“ su UAB “Viglita” ūkinių-komercinių sandorių neturėjo (MGK b. l. 53-61). Tai parodė UAB „Remkrira“ (duomenys neskelbtini) J. A., kurio apklausos protokole fiksuota, kad UAB „Remkrira“ jokių prekių UAB “Viglita” nepardavė ir apskaitos dokumentų neformino. Taigi UAB „Remkrira“ (duomenys neskelbtini) J. A. (toks asmuo minėtoje bendrovėje niekada nedirbo), pasirašyti apskaitos dokumentai, vaizduojantys prekių tiekimą pareiškėjai, pagrįstai pripažinti neturinčiais juridinės galios. Analogiškos išvados prieita ištyrus UAB „Remkrira“ vardu 2004-01-06 išduotą laisvos formos kasos pajamų orderio kvitą REM Nr. 15, kuriuo įformintas UAB “Viglita” mokėjimas 118 500,32 Lt sumai (MGK b. l. 37), nes tokie blankai iki 2004-05-01 negalėjo būti naudojami.
Iš mokestinio ginčo medžiagos taip pat matyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. I-23-649/06), UAB “Viglita” (duomenys neskelbtini) V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (MGK b. l. 62-63). Šiame įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje administracinėje byloje turi prejudicinio fakto statusą. Todėl dar kartą neįrodinėtinas UAB “Viglita” direktoriaus nerūpestingumas, t. y. kad jis nesiėmė protingų priemonių, būtinų įsitikinti kitos sandorio šalies veiksmų teisėtumu, ir ją atstovaujančių asmenų (vadybininko Sigito, direktoriaus J. A.) įgaliojimais. Nesąžiningas mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas paneigia mokesčio mokėtojo teisę į PVM atskaitą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad civiliniai sandoriai tarp UAB “Viglita” ir UAB „Remkrira“ realiai nebuvo sudaryti, o tik surašyti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių juridinė galia yra paneigta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens surinktais pakankamumo, patikimumo ir leistinumo sąlygas tenkinančiais įrodymais. Pareiškėja iš UAB „Remkrira“ jokių prekių negavo, t. y. buhalteriniuose dokumentuose pavaizduotų ūkinių operacijų faktiškai nebuvo ir jų turinys UAB „Remkrira“ vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose neatitinka tikrovės. Be to, UAB „Remkrira“ pardavimo PVM nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. ir 20 str. 3 d., formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, nagrinėdamas administracinę bylą Nr.A14-1242/06 yra pažymėjęs, jog siekiant išspręsti ginčą, susijusį su teise į PVM atskaitą, būtina atsakyti į du klausimus: pirma, ar egzistuoja PVM objektas, t. y. ūkinė operacija, už kurią sumokėtą PVM pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra reali; antra, ar yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, t. y. jis į atskaitą įtraukė PVM sumą, žinodamas (turėdamas žinoti), jog jo ūkinės operacijos partneris PVM į biudžetą nesumokės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad PVM apmokestinamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas tarp aukščiau įvardytų juridinių asmenų nevyko, todėl ir UAB “Viglita” teisė į PVM atskaitą negalėjo atsirasti. Be to, pareiškėja 2003 ir 2004 m. sąnaudas bei turto, kurio nusidėvėjimą įtraukė į sąnaudas, įsigijimo išlaidas pagrindė neturinčiais juridinės galios dokumentais (UAB „Remkrira“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis–faktūromis ir kasos pajamų orderiais), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. IX-675) imperatyvias normas.
Įvertinusi bylos medžiagą kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. (11.1-36)-SA-18, VMI prie FM 2007 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 69-10 ir Komisijos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr.S-55-(7-26/2007) yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl UAB “Viglita” skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. , 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB “Viglita” skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.