Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2011-12-02 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme 12 mėnesių. Bausmė atlikta 2013-01-04, teistumas išnykęs,

kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2022-03-13, apie 15 val. 30 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto su tėvu H. M. metu dešine ranka sugriebė už plaukų ir stūmė pastarąjį, pargriaudamas koridoriuje ant grindų, o po to koridoriuje užlipo neapautomis kojomis ant gulinčio H. M. nugaros ir spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu artimam giminaičiui – tėvui H. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (1 t., b. l. 114-117), kad dėl darbo pastarąjį mėnesį laikinai gyveno pas tėvą H. M. (duomenys neskelbtini). 2022-03-13, nuo ryto, dirbo ūkio darbus pas pažįstamą A. S.. Dirbdamas išgėrė maždaug du butelius alaus. Baigęs darbus, pasikvietė draugus A. S. bei M. K. į svečius. Pas tėvą atėjo apie 13 val. Tėvas buvo namuose neblaivus. Alkoholį vartojo su M. ir A., o tėvas tuo metu buvo kitame kambaryje. Tėvas kartais užeidavo į kambarį, norėjo išgerti, bet tėvui nedavė. Apie 15 val. 30 min. susipyko su tėvu – jis tėvui liepė susitvarkyti koridorių. Tėvas pradėjo aiškinti, kad jokios netvarkos nėra, ir išėjo į savo kambarį. Norėjo tėvui parodyti, kur yra pridergta šunų. Nuėjęs paskui jį, sugriebė tėvą už kairės rankos ir pradėjo tempti link virtuvės. Neatsimena, kad būtų griebęs ar tempęs už plaukų. Koridoriuje tėvas neišlaikęs pusiausvyros ir nugriuvo prie sieninio radiatoriaus. Krisdamas ant žemės, galėjo visu kūnu atsitrenkti į radiatorių. Neatsimena, kad nugriuvusį tėvui būtų spardęs kojomis ar užlipęs ant nugaros, bet neatmeta, kad supykęs galėjo taip pasielgti. Nuo išgerto alkoholio buvo apsvaigęs ir neatsimena visų konflikto aplinkybių. Jokių sužalojimų ant tėvo nepastebėjo. Virtuvėje prieš tėvą nesmurtavo. Po to į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Gailisi, kad smurtavo prieš tėvą. Jei būtų blaivus, nebūtų taip pasielgęs.

Nukentėjusysis H. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 38-41), kad su sūnumi R. M. gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Kai sūnus būna neblaivus, dažnai su juo konfliktuoja. Sūnus reiškia priekaištus dėl tvarkos namie, moko jį gyventi. Bijo sūnaus, nes jis jaunesnis ir stipresnis. 2022-03-13, apie 15 val. 30 min., namie žiūrėjo televizorių. Tuo metu namo atėjo sūnus su draugais M. K. ir A. S.. Pasiūlė sūnui pavalgyti ir nuėjo į virtuvę įpilti sriubos. Tuo metu priėjo sūnus ir paėmė dešine ranka už plaukų. Jam skaudėjo. Po to pargriovė koridoriuje. Nukrito ant pilvo ir gulėjo, o sūnus basomis kojomis spardė į įvairias kūno dalis. Dėl to juto didelį fizinį skausmą. Sūnus dar buvo atsistojęs abejomis kojomis ant nugaros. Tuo metu taip pat juto fizinį skausmą – skaudėjo kaklą, dešinę koją, petį. Kiek kartų spyrė sūnus, negali tiksliai pasakyti, nes buvo šoke, bet tikrai nemažiau kaip penkis kartus į skirtingas kūno vietas. Sūnų nuo jo patraukė M.. Tada atsistojo, išėjo į lauką ir paskambino į policiją. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas Mindaugas Kazinecas ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 65-68), kad 2022-03-13, apie 14 val. 45 min., atėjo į namus pas pažįstamą R. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Namuose dar buvo A. S. ir R. tėvas H. M.. Trise kambaryje žaidė kortomis. Apie 15 val. 30 min. R. išėjo į virtuvę ir pradėjo garsiai konfliktuoti su tėvu. Kas vyko virtuvėje nežino, nes su A. S. sėdėjo kambaryje. Po to atvyko policija ir išsivedė R..

Ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad į VšĮ Visagino ligoninę 2022-03-13 apžiūrai buvo pristatytas nukentėjusysis H. M.. H. M. diagnozuota kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, dešinės šlaunies sumušimas. Gydymas netaikytas. Būklė išrašant gera. (1 t., b. l. 69-70)

Informacija, registruota policijos informacinėje sistemoje, patvirtina, kad 2022-03-13, 15 val. 55 min. H. M. pranešė, kad jį sumušė sūnus ir su draugais išvarė iš namų (1 t., b. l. 71-75).

Girtumo nustatymo protokolas patvirtina, kad 2022-03-13, 16 val. 42 min. H. M. nustatytas 1,67 promilių girtumas, o 16 val. 31 min. – 1,24 promilių girtumas (1 t., b. l. 80-87).

Įvertinęs paties kaltinamojo R. M., nukentėjusiosios H. M. ir liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, informacijos, registruotos policijos informacinėje sistemoje, ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. M. 2022-03-13, apie 15 val. 30 min., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – tėvui H. M., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, dirba, sprendžia, kad jam neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, bet, esant vienai sunkinančiai aplinkybei, taip pat nėra pagrindo skirti ir švelniausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, todėl R. M. skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o R. M. prisipažįsta esąs kaltas, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

R. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-03-13 17 val. 30 min. iki 2022-03-14 15 val. 25 min. (1 t., b. l. 97-98, 99-101). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, sulaikymo laikas (dvi dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterinės laikmenos (CD), pridėtos atskiruose vokuose, turi būti saugomos prie bylos.

Civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki laisvės apribojimo šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2022-03-13 17 val. 30 min. iki 2022-03-14 15 val. 25 min. – vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterines laikmenas (CD), pridėtas atskiruose vokuose, saugoti su baudžiamąja byla.

Kaltinamasis R. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.