Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.4.1.2

2015 m. spalio 23 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Svetlikauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. K., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjuisi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis; 14 b.l). Per nustatytą 20 (dvidešimties) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnio 1 dalis; 28 b.l.), į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra žinomi ieškovės reikalavimai ir teismo posėdžio data, laikas bei vieta, teismas bylą nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovas V. K. ir atsakovė D. K. santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1 (3 b.l.). Ieškovė prašo šią santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės ir išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas, buvo jai nelojalus, nebandė spręsti priežasčių, dėl kurių santuokoje kildavo ginčai. Nurodo, kad prieš ją sutuoktinės naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą (4 b.l.), nuolatos girtauja, girtas būna agresyvus. Nuo 2014 m. rudens, po to kai atsakovas ją sumušė, padarydamas kūno sužalojimą, ieškovė išėjo gyventi atkirai ir santuokinių ryšių su atsakovu nepalaiko.

Byloje nustatyta, jog šalių santuoka faktiškai iširusi, šalys jau daugiau nei vienerius metus laiko neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, atkurti buvusius šeimyninius santykius ieškovė nepageidavo ir nematė prasmės, nes atsakovas nuolatos girtauja, savo gyvenimo būdo nekeičia. Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl santuokos nutraukimo neišreiškė. Teismo vertinimu, tai rodo, kad atsakovas sutinka su ieškovės jam per teismą teikiamais reikalavimais nutraukti santuoką ir išspręsti visus su tuo susijusius klausimus. Teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltas pripažintinas atsakovas. Atsakovas neremdamas šeimos materialiai ir moraliai, naudodamas prieš ieškovę smurtą, girtaudamas, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 metų rudens.

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovė, pasisakydama dėl pavardės po santuokos nutraukimo, prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini) “, todėl ieškovei jos pasirinkimu po santuokos nutraukimo paliekama iki santuokos turėta pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

VĮ Registrų centro duomenimis (7, 8-10 b.l.) nustatyta, jog šalys santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą: pastatą – sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1 947 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 137 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 100 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 103 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – ūkio pastatą su priestatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 225 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 237 EUR vidutinės rinkos vertės; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 69 EUR vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini) viso nekilnojamojo turto 2 818 EUR sumai. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriaus pažymos matyti, kad 2000-09-29 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 8696-6 V. K. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) tačiau daiktinės teisės į minėtą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Ieškovė prašo šį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui V. K., nurodo, jog nekilnojamojo turto dalintis nepageidauja, kompensacijos už atsakovui tenkantį turtą priteisti neprašo. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl santuokos nutraukimo neišreiškė, kas, teismo vertinimu, rodo, jog atsakovas sutinka su ieškovės jam per teismą teikiamais reikalavimais nutraukti santuoką ir išspręsti visus su tuo susijusius klausimus, tarp jų ir klausimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytas nekilnojamasis turtas: pastatas – sodo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1 947 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatas – ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 137 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatas – šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 100 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatas – šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 103 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatas – ūkio pastatas su priestatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 225 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatas – sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 237 EUR vidutinės rinkos vertės; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 69 EUR vidutinės rinkos vertės bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) , nutraukiant santuoką priteistini atsakovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

VĮ ,,Regitra“ duomenimis (12 b.l.) sutuoktiniai neturi jų vardu registruotų transporto priemonių. Ieškovė nurodė, kad nei ji, nei atsakovas kreditorių, personalinių įmonių, akcijų, bendrų ir asmeninių skolų, skolinių įsipareigojimų neturi, o santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą pasidalino gera valia. Esant tokioms aplinkybėms, tarp šalių po santuokos nutraukimo nesprendžiami kilnojamojo turto padalinimo ir finansinių įsipareigojimų paskirstymo klausimai (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl šie klausimai priimant sprendimą santuokos nutraukimo byloje taip pat nesprendžiami (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (1.7)S-1409-1689-15 atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinas 127 EUR dydžio žyminis mokestis. Byloje patirta 1,74 EUR išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą bei 115,80 EUR antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. liepos 1 d. pažyma Nr. (4.22) TPA-1980 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų) (23 b.l.). Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1,74 EUR išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą ir 115,80 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės D. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1, tarp V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl sutuoktinio V. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini) “.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą nekilnojamąjį turtą: pastatą – sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1 947 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 137 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 100 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 103 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – ūkio pastatą su priestatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 225 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 237 EUR vidutinės rinkos vertės; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 69 EUR vidutinės rinkos vertės bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ., priteistini atsakovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 127 EUR (vieno šimto dvidešimt septynių eurų) žyminio mokesčio išlaidų, 1,74 EUR (vieną eurą 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 115,80 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660; antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką – AB ,,Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.