- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1551-1101/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24401-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- P. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei prokurorei Dianai Kasparavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašydamas iš atsakovės priteisti 396 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. gegužės 7 d. ieškovo sugyventinė R. J. iškvietė policijos pareigūnus ir apkaltino ieškovą smurtu artimoje aplinkoje, todėl ieškovas buvo sulaikytas. 2020 m. gegužės 8 d. buvo pareikštas įtarimas ieškovui, pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su draudimu gyventi, lankytis namuose, bendrauti su sugyventine R. J. Dėl šių aplinkybių po paleidimo iš areštinės ieškovas buvo priverstas apsigyventi pas močiutę. Nors 2020 m. liepos 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir panaikintos kardomosios priemonės, ieškovas jaučiasi psichologiškai sugniuždytas, išgyvena dėl proceso, negali užmiršti ir susitaikyti su patirtais išgyvenimais. Ieškovo teigimu, jis policijos pareigūnų be pagrindo, vien tik vadovaujantis sugyventinės nepagrįstu kaltinimu, buvo sulaikytas net 18.04 val. terminui, nors nekėlė pavojaus ar grėsmės, buvo blaivus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta, kad asmens sulaikymas darant nusikaltimą ar iškart po jo galimas tik išimtinais atvejais, o tokio atvejo 2020 m. gegužės 7 d. nebuvo. Ieškovo nuomone, jo apklausą buvo galima atlikti tą pačią dieną ir laikinas sulaikymas nebuvo būtinas, tuo labiau, kad jis neatitinka BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų. Pareigūnai laikino sulaikymo metu veikė nepakankamai rūpestingai ir neužtikrino, kad asmens teisių suvaržymas būtų proporcingas siekiamiems tikslams. Net medikai patvirtino, kad jokio sužalojimo ant pareiškėjos rankos nematyti. Nusikalstama veika įvykdyta nebuvo ir ieškovo sulaikymas buvo neteisėtas. Skiriant kardomąsias priemones būtina įvertinti šių priemonių skyrimo tikslą.Ieškovui skirtos kardomosios priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos tariamai padarytam nusikaltimui. Ieškovo teigimu, prokuratūra, gavusi skundą, privalėjo įvertinti nepagrįsto įtarimo, sulaikymo ir kardomosios priemonės su apribojimais paskyrimo klausimus, tačiau skundas buvo ignoruojamas. Ieškovo teigimu, jam turėjo būti skirta ne BPK 136 straipsnyje įtvirtinta kardomoji priemonė, o BPK 132¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, be to, ieškovui skirta kardomoji priemonė galėjo būti paskirta tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarimu. Taigi pareigūno skirta kardomoji priemonė buvo paskirta pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, buvo neproporcinga, todėl ieškovas patyrė perteklinį asmens teisių suvaržymą. Šių ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų pažeidimų nepašalino ir prokuratūra, gavusi ieškovo skundą, kuri paliko galioti neteisėtus sprendimus. Ieškovo skaičiavimu, dėl tokių neteisėtų pareigūnų ir prokuratūros veiksmų jis patyrė 396 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 46 Eur vykimas pas advokatą ir 350 Eur patirtos teisinės išlaidos. Dėl pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas nurodo patyręs ir neturinę žalą – patyrė emocinius išgyvenimus, ilgalaikę psichologinę įtampą, sutriko miegas, kardomųjų priemonių galiojimo metu negalėjo pilnavertiškai gyventi, pakito gyvenimo režimas. Ieškovas patirtus išgyvenimus ir nepatogumus įvertino 5 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovės kaip neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato,atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti. Atsakovės teigimu, valstybės atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais, dėl neteisėto sulaikymo ar neteisėto procesinių prievartos priemonių taikymo, atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. 2020 m. gegužės 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovui pareikštas įtarimas įvykdžius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, privalo reaguoti vadovaudamasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašo nuostatomis. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai mano, kad jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas, neįrodyta, kad konkretus asmuo ją įvykdė, tai savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimo neteisėtumą ir, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, vykdydami prievolę nepažeisti jo teisių ir laisvių, privalėjo atidžiai, atsakingai, rūpestingai ir profesionaliai įvertinti nusikalstamų veikų sudėčių buvimą ir duomenų pakankamumą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi kardomoji priemonė asmeniui gali būti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis ir yra vertinamas kiekvieno įvykio metu individualiai pareigūno. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti gali būti skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, todėl ieškovo skundai dėl taikytos kardomosios priemonės buvo pagrįstai atmesti. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė mano, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų ir todėl sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą yra būtina įvertinti ne tik atsakovų veiksmų (aktų) neteisėtumą, bet ir nustatyti, ar šie neteisėti veiksmai (aktai) sąlygojo turtinės bei neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat įvertinti ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai.
4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinys nepagrįstas ir todėl atmestinas. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstami pagrindu preziumuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kadjis buvo laikinai sulaikytas be pagrindo. Ieškovas buvo sulaikytas po galimai nusikalstamos veikos padarymo laikantis BPK nuostatų, o kardomoji priemonė ieškovui buvo skirta jos skyrimo metu pagrįstai įtariant, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovo teiginiu, kad įpareigojimas, tai yra įpareigojimas nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje, yra artimas kitai kardomajai priemonei - įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, kuria smurtu artimoje aplinkoje įtariamas asmuo įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos (BPK 132¹ straipsnis), kuri gali būti skiriama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tačiau vien šis formalaus pažeidimo faktas negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Atsakovės civilinei atsakomybei kilti yra būtina įrodyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir žalos atsiradimo faktą. Ieškovas abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos. Tuo labiau, kad ieškovui buvo leidžiama nuvykti į savo gyvenamąją vietą pasiimti reikalingus daiktus bei vaistus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokių nepatogumų patyrė gyvendamas močiutės namuose, duomenų apie patirtas papildomas finansines išlaidas. Ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtų veiksmų, kuriais būtų neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad padaryta klaida, turėjusi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kad ieškovas patyrė ilgalaikę žalą, susijusią su pareigūnų veiksmais, tuo labiau, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikytos neilgą laiko tarpą.
5. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 7 d. 17.08 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino R. J. (ieškovo sugyventinė) ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pagal gautą iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. 18.30 val. iki 2021 m. gegužės 8 d. 12.34 val. buvo laikinai sulaikytas. 2020 m. gegužės 8 d. ieškovui pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui ar šeimos nariui). 2020 m. gegužės 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja priėmė nutarimą skirti ieškovui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kartu ieškovą įpareigojant: 1) nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovo močiutės gyvenamoji vieta); 2) nesilankyti ieškovo ir jo sugyventinės (nukentėjusiosios) gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), 3) nebendrauti su sugyventine R. J.. Apskundus šį ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimą, 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu prokurorė atmetė ieškovo skundą ir paliko galioti ikiteisminio tyrimo tyrėjos paskirtą kardomąją priemonę, kartu su nustatytais įpareigojimais. 2020 m. liepos 3 d. prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šiuo nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, buvo panaikinta ir ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
7. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį valstybei dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu. CK 6.272 straipsnyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
8. Ieškovas įrodinėja, kad jam buvo nepagrįstai pareikštas įtarimas, taip pat jo atžvilgiu buvo pritaikytos neproporcingos procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
9. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
11. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai gautų duomenų nepakanka spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip minėta,galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis).
12. Šiuo atveju, kaip matyti iš šios bylos ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pareigūnams gavus informaciją iš Bendrojo pagalbos centro ir ieškovo sugyventinės R. J. apie jos atžvilgiu ieškovo panaudotą smurtą. Ta aplinkybė, jog R. J. sužalojimai nebuvo nustatyti medicininiais dokumentais ir/ar akivaizdžiai matomi, savaime nereiškia, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas, nes nustatant fizinį skausmą pasekmės nėra būtinos. Tai, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo (ieškovo) kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą; ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
13. Antra, ieškovas teigia, kad jis buvo nepagrįstai laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. 18.30 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 12.34 val. Su šiuo ieškovo argumentu teismas nesutinka.
14. BPK 140 straipsnis reglamentuoja laikiną sulaikymą kaip procesinės prievartos priemonę. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo.Šiuo atveju ieškovas buvo laikinai sulaikytas gavus informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje. Įtariamojo (ieškovo) laikino sulaikymo protokole kaip sulaikymo pagrindas ir motyvas nurodyta – sulaikytas tuoj pat po nusikaltimo padarymo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas faktiškai sulaikytas 2020 m. gegužės 7 d. 18.30 val., taigi laikytina, kad egzistavo įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodytas sulaikymo pagrindas. Teismo vertinimu, ieškovo sulaikymas ir pristatymas į Vilniaus apskrities VPK areštinę gavus pranešimus iš Bendrojo pagalbos centro ir nukentėjusiosios (R. J.) dėl smurto artimoje aplinkoje (ieškovo ir nukentėjusiosios namuose) atitiko BPK 140 straipsnio reikalavimus. Ieškovo sulaikymo laikas neviršijo įstatyme nustatyto sulaikymo termino. Teismo vertinimu, tuo metu buvusiomis aplinkybėmis tokios procesinės prievartos priemonės buvo proporcingos ir pateisinamos siekiamam tikslui – siekiant apsaugoti galimą nusikaltimo auką bei kartu gyvenančius nepilnamečius vaikus esant smurtui artimoje aplinkoje bei atlikti reikiamus procesinius veiksmus siekiant tinkamai ištirti galimą nusikalstamą veiką.
15. Trečia, kaip minėta, 2020 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kartu įpareigojant ieškovą nepasišalinti iš ieškovo močiutės namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame jis iki šiol gyveno su sugyventine ir vaikais (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti su sugyventine R. J.. Ieškovo teigimu, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau iš 2020 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirtos kardomosios priemonės turinio matyti, kad faktiškai buvo paskirta BPK 132¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kuri gali būti paskiriama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Su šiuo ieškinio argumentu teismas sutinka.
16. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK tyrėjos 2020 m. gegužės 8 d. nutarimo dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – skyrimo, šiuo nutarimu, be kita ko, numatytas ir įpareigojimas nesilankyti ieškovo ir jo sugyventinės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), kurioje iki šiol ieškovas su savo sugyventine ir vaikais gyveno. Sutiktina su ieškovu, kad tokio turinio įpareigojimas savo esme atitinka kardomąją priemonę, numatytą BPK 132¹ straipsnyje – t. y. įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šią kardomąją priemonę gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi (BPK 132¹ straipsnio 2 dalis). Dėl šio procesinio pažeidimo ieškovas teikė prašymus ir skundus prokuratūrai, tačiau jie buvo atmesti.
17. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su ieškovu, kad kartu su švelniausia kardomąja priemone (rašytiniu pasižadėjimu neišvykti) numatant išlygą, savo turiniu atitinkančią BPK 132¹ straipsnyjeįtvirtintą kardomąją priemonę, kurią išimtinai gali skirti tik teismas savo nutartimi, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro neteisėtus veiksmus, susijusius su šios kardomosios priemonės skyrimu (ikiteisminio tyrimo pareigūnui paskiriant kardomąją priemonę, kurią skirti turi teisę tik teisėjas; prokurorui nepagrįstai nepanaikinant šios kardomosios priemonės) (CK 6.246 straipsnis). Dėl šių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmų beveik du mėnesius (nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. liepos 3 d.) buvo nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės.
18. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų jis patyrė 396 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos.
19. Ieškovas nurodo, kad jo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 46 Eur išlaidos kurui vykstant pas advokatę į Kauną (du kartus pirmyn ir atgal) bei 350 Eur išlaidų advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu apmokėti.
20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas 2020 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 200 Eur advokatei K. Č. pagal sutartį 1714. Kaip matyti iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 1714, ieškovas advokatei K. Č., be kita ko, pavedė parengti procesinius dokumentus Vilniaus apskrities VPK ir Vilniaus apygardos prokuratūrai. Bylos duomenys patvirtina, kad advokatė K. Č. ieškovui teikė teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant ir skundo dėl paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – parengimą.
21. Kaip turtinę žalą ieškovas taip pat paskaičiavo kuro išlaidas kelionei pas advokatę K. Č. į jos kontorą Kaune. Ieškovas nurodė, kad į Kauną važiavo du kartus (iš viso 408 km – du kartai iš Vilniaus į Kauną pirmyn ir atgal) ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 ,,Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, apskaičiavo 46 Eur kuro išlaidų. Toks ieškovo apskaičiavimas nėra teisingas, nes minėtas įsakymas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. nebegalioja. Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 18 d. Teisėjų tarybos nutarimu ,,Dėl kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, ieškovo automobiliu C. G. (duomenys neskelbtini) paskaičiuotos kuro (dyzelino) sąnaudos 408 km esant variklio darbiniam tūriui 2,776 sudaro 22,45 Eur, o ne 46 Eur. Taigi iš viso ieškovo faktiškai patirtos išlaidos ikiteisminio tyrimo metu sudaro 222,45 Eur (200 Eur + 22,45 Eur). Šios išlaidos, kaip ieškovo patirta turtinė žala, priteistinos ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
22. Kaip minėta, ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtina CK 6.272 straipsnio 3 dalis. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
23. Šiuo atveju, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog 2020 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, kurio, gavęs ieškovo skundą, prokuroras nepagrįstai nepanaikino, ieškovas faktiškai buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (sugyventinės), nors tokio pobūdžio priemonę gali paskirti tik teismas (BPK 132¹ straipsnis). Sutiktina su ieškovu, kad jo atžvilgiu neteisėtai pritaikius tokio pobūdžio procesinės prievartos priemonę, ieškovas patyrė perteklinį savo teisių suvaržymą, t. y. beveik du mėnesius negalėjo gyventi savo namuose (nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. liepos 3 d.), bendrauti su vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl minėtų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmų, ieškovas patyrė neigiamas psichologines pasekmes, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, ieškovo prašomos priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atsiradimas nėra įrodytas, taip pat neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pagrindo priteisti tokio dydžio sumą teismas nenustatė. Ieškovas akcentuoja, kad jis turėjo gyventi svetimuose namuose be asmeninių daiktų, dokumentų, tačiau kaip matyti iš prokurorės 2020 m. gegužės 19 d. nutarimo, jam buvo leista nuvykti į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir pasiimti reikalingus daiktus bei vaistus. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovo atžvilgiu padarytus teisių pažeidimus, šių pažeidimų trukmę, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-949-657/2020; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-620-278/2019), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovui turi būti atlyginama 500 Eur dydžio neturtinė žala.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteistina 222,45 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos.
25. Šioje byloje ieškovas patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys tenkintas 13 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteistina 78 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui P. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos 222,45 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus ir 45 ct)turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 78 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.