Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL, t. y., 1129,80 eurų bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bauda sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 20 MGL, t. y., 753,20 eurų bauda, baudą įpareigojant sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. P. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas mopedas „Piaggio EX 150“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas pas V. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. gegužės 13 d. 14.29 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, vairavo mopedą „Piaggio EX 150“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 2,46 promilės etilo alkoholio.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį ir V. P. skirti 75 MGL, t. y., 3750 eurų baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę 50 MGL, t. y., 2500 eurų dydžio baudą. Skunde nurodoma, kad teismas, V. P. paskirdamas 30 MGL dydžio baudą, netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir neteisingai nustatė baudos dydį. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tad už jo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, paskirdamas 30 MGL dydžio baudą, neteisingai paskyrė bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, ištaisyti nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant nuteistojo (tuo metu kaltinamojo) vardą ir pavardę, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, teigiama, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pažeidė BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, dėl ko paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę įstatymas teismą įpareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis).BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. V. P. pirmosios instancijos teismo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus baudą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Tačiau nustatant baudos dydį nesivadovauta BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą vertindamas šią aplinkybę ir skyrė aiškiai savo dydžiu neproporcingą, t. y. per švelnią bausmę.Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Tačiau apylinkės teismas, nustatydamas mažesnį nei įstatyme numatyta baudos dydį, teisingai konstatavęs, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kaip ir minėta, netinkamai vadovavosi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, dėl ko paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju minimali V. P. skirti galima bausmė yra 50 MGL dydžio bauda. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“), kuris tapatus 1 MGL. V. P. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2018 m. gegužės 13 d., tačiau apylinkės teismas, nurodydamas paskirtos baudos dydį eurais, vadovavosi jau nebegaliojančiu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu (37,66 Eur). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Kaip ir minėta, V. P. bausmės rūšis (bauda) parinkta tinkamai, tuo tarpu nustatant jos dydį, teisėjų kolegija iš naujo įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Nors V. P. veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau siekiant tinkamai įvertini jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, būtina atsižvelgti į konkrečias jos padarymo aplinkybes. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė kyla jau tuomet, kai kraujyje nustatomas didesnis nei 1,5 promilių alkoholio kiekis. Būtent jau esant tokiam neblaivumui, įstatymo leidėjas veiką laiko tokia pavojinga, už kurią turi kilti baudžiamoji atsakomybė, tuo tarpu nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, kas rodo ypatingai sumenkusią žmogaus reakciją ir gebėjimą tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį. Tai atitinkamai kelia didesnį pavojų kelyje eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei, juolab, kad nusikaltimas padarytas gyvenvietėje. Be to, pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju veika vertintina kaip labiau pavojinga dar ir todėl, jog V. P. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti, t. y. neturėdamas tinkamų žinių ir įgūdžių. Nors tai nėra veikos būtinasis požymis ir baudžiamoji atsakomybė už tai nekyla, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat turi reikšmės vertinant šios konkrečios veikos pavojingumą. Apibūdinant nuteistojo asmenybę, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. P. praeityje administracine tvarka taip pat yra baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, neturint tam teisės, kas rodo, jog jis deramų išvadų dėl savo veiksmų visgi nedaro ir yra linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, elgtis neatsakingai. Teisėjų kolegija pažymi, jog byla apeliacine tvarka nagrinėjama skundo ribose ir nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau nei to prašo prokuroras. Atsižvelgiant į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – V. P. padarytos veikos pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, darytina išvada, jog nuteistajam turi būti skirta didesnė nei įstatymo numatyta minimali – 75 MGL dydžio bauda. Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad būtent griežtesnė bausmė, o pagal skundo reikalavimą būtent didesnė bauda, galėtų užtikrinti tiek nuteistojo nubaudimą, tiek ir individualią bei bendrąją prevenciją. Paskirtoji bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina 1/3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Marijampolės apylinkės teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje, išvardindamas asmenis, dalyvavusius bylos nagrinėjime neteisingai nurodė nuteistojo vardą ir pavardę: paminėjo, kad dalyvavo A. D., nors turėjo būti V. P.. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę priimti sprendimus dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų. Užtikrinant proceso ekonomiškumo principą ši klaida ištaisoma priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme, o ne nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:

V. P. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirti 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti V. P. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ištaisyti nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą klaidą, vietoje „A. D.“ nurodant „V. P.“.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.