Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. J., ieškovo atstovui advokatui A. D., Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio miniterijos Šiaulių skyriaus atstovei D. A., nedalyvaujant atsakovams M. J. ir S. J. (L.), tretiesiems asmenims notarėms N. M. ir V. J. – B., VĮ Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovams M. J., S. J. (L.), tretiesiems asmenims notarei N. M., notarei V. J. – B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio miniterijos, VĮ Turto bankas, dėl palikimo priėmimo neteisėtumo, išduotų paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei palikimo priėmimo faktinių daiktų valdymu nustatymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, tačiau atsisakė reikalavimo panaikinti atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, nes jie nebuvo išduoti. Ieškovas pažymėjo, kad tarp jo ir atsakovų buvo žodinis susitarimas, dėl to, kad mirus P. J. jie atsisakys palikimo. Po brolio mirties rūpinosi mišku, sodo sklypais ir sodo nameliu. Atsakovai raštu pripažino, kad palikimą priėmė neteisėtai, todėl dalyje nebėra ginčo.

Atsakovai teismui raštu pareiškė, kad jie ieškinį pripažįsta, ką patvirtina bylos rašytiniai duomenys. Teismas įvertinęs šias aplinkybes ir nesant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 2 d. numatytų aplinkybių, baigė bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję teisės aktai. Laikoma jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo paveldima, būtina paveldėjimo sąlyga buvo palikimo priėmimas. Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.50 str. 1 d.). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Taigi palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo paveldima, būtina paveldėjimo sąlyga buvo palikimo priėmimas. Tokios teisės aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 1999 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje G. L. v. L.D. G., bylos Nr. 3K-7-4/1999; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta byloje O. A., L. T. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1370/2000). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje ir kt..

Byloje nustatyta, kad P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (6 b.l.), Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrų išrašo duomenimis, P. J., kurio paskutinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė M. J. ir S. L. (9 b.l.). Šiaulių miesto 4-asis notarų biuras pateikė informaciją, kad palikimą, atsiradusį po P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), yra priėmę S. L. ir M. J., pareiškimus apie palikimo priėmimą 2011-02-19 paduodami Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnios biuro notarei N. M., paveldėjimo teisės liudijimai įstatyminiams įpėdiniams neišduoti (47 b.l.). Gyventojų registro tarnybos duomenys patvirtina, kad A. J. (ieškovo) tėvai buvo Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini) (66 b.l.), o (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad P. J. tėvai buvo Z. J. ir K. J. (67 b.l.), kas patvirtina, kad ieškovas ir atsakovų tėvas buvo broliai. Pateiktos sąskaitų, kvitų ir įmokų kopijos patvirtina, kad ieškovas mokėjo mokesčius už (duomenys neskelbtini), esantį turtą (10-14 b.l.).VĮ Registrų centras duomenimis atsakovų nuosavybės teisės į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos; nuosavybės teisės į sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos P. J. vardu (17-20 b.l.). Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovui nebuvo žinoma apie palikimo priėmimą 2011 m. pradžioje. Teismas ieškovo kreipimąsi į teismą dėl palikimo priėmimo neteisėtumo klausimo mano esant teisingu ir nesąžiningu, todėl leidžia pasinaudoti jam savo teise į bylos nagrinėjimą, nesant šalių reikalavimo dėl senaties termino taikymo (CK 5.8 str.).

CK 5.51 str. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, prižiūrint turtą savo nuožiūra, t.y. įpėdinis A. J. įgijęs brolio turtą: sodo namelį ir žemės sklypus, juos valdė ir tvarkė savo nuožiūra, mokėjo mokesčius. Teismas pažymi, kad įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d.). Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Ieškovas yra ketvirtos eilės įpėdinis paveldėti P. J. turtą (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Byloje nustatyta, kad ieškovas iki savo brolio mirties gyveno kartu su juo, po jo mirties naudojosi palikėjo turtu, elgėsi su juo kaip su savu. Palikėjo vaikai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet kreipdamiesi į notarą elgėsi nesąžiningai savo dėdės atžvilgiu, nenurodydami notarui apie tarp atsakovų ir ieškovo sudaryto žodinio susitarimo dėl pilikimo. Tačiau ieškovo nesikreipimas į notarą kaip įpėdiniui neužkerta jam kelio įrodyti turto priėmimą faktiniu valdymu.

Teismas pripažįsta, kad pateiktas ieškinys ir įrodymai, šalių paaiškinimai teismo posėdyje, įrodymų analizė patvirtina nurodytas įstatymo aplinkybes ir reikalavimus, t.y. įrodo, jog po ieškovo brolio mirties, ieškovas, savo aktyviais veiksmais (tvarkydamas savo interesais likusį turtą kaip savo, mokėdamas mokesčius) priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Ieškovui negalint kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis priėmė savo brolio P. J. palikimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Visos palikėjo turėtos turtinės ir iš dalies neturtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniams nuo tada, kai jie palikimą priima, o ne nuo jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2007). Byloje nustatyta, kad palikimą, atsiradusį po P. J. mirties, faktiškai pradėjęs valdyti turtą priėmė jo brolis A. J.. Todėl vien tai, kad jis teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įforminantį palikimą priėmusio asmens turimas teises, įgyvendinimui praleido įstatyme nustatytą terminą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis neįgyvendino savo teisių į palikimą. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad mirusiojo turtą paveldėjo ieškovas faktiniu valdymu, o atsakovai pagal įstatymą priimdami palikimą paneigė tarp palikėjo, atsakovų ir ieškovo buvusį žodinį susitarimą dėl P. J. turto paveldėjimo. Dėl šių aplinkybių pripažintinas neteisėtu 2011-02-19 palikimo priėmimo faktas. Pripažinus juridinį faktą dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti ir pripažinus neteisėtu palikimo priėmimo faktą, kaip to pasekmė turėtų būti išduodami nauji paveldėjimo teisės liudijimai. Nagrinėjant šią bylą paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimai atsakovams nebuvo išduoti. Šioms aplinkybėms paaiškėjus, ieškovas atsisakė nuo reikalavimo panaikinti atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, nurodė, kad jam žinomos reikalavimo atsisakymo pasekmės, atsisakymu šalių teisės nepažeistos. Todėl atsisakymas nuo šio reikalavimo dalies priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

Iš ieškovo A. J. priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos valstybei (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185, 259-269, 270, 444-448 str., teismas

nusprendžia:

Nutraukti civilinės bylą reikalavimų dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti neteisėtu palikimo 2011-02-19 priėmimo faktą, nustatytą Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro į P. J., mirusio (duomenys neskelbtini)turtą M. J. ir S. J. (L.) (palikimo priėmimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) po P. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir jį valdo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad gauti naują paveldėjimo teisės liudijimą.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Priteisti iš ieškovo A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 18,61 Eur (aštuoniolika eurų šešiasdešimt vieną euro centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.