- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e1-3399-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33615-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- D. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J. 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,01 promilių neblaivumas), tyčia abiem rankom sugriebė savo tėvui A. J. (A. J.) už kaklo, o šiam pavykus išsilaisvinti, sudavė du kartus abiejų rankų kumščiais A. J. į kairįjį šoną, taip sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, D. J. 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 11.15 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,33 promilių neblaivumas), tyčia dešine ranka sugriebė savo tėvui A. J. už veido ir pirštais suspaudė žandikaulį, taip sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 22 d. įtariamuoju apklaustas D. J. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), norėjo užsiregistruoti gydimuisi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl sveikatos problemų jo nepriėmė. Norėjo gydytis (duomenys neskelbtini), kadangi yra teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo savo tėvui A. J., dėl teismo sprendimo turi gydytis. Po to, kai apsilankė pas gydytojus, nuvažiavo į sodą pas draugą, ten kepė šašlykus ir gėrė alkoholį. Vakare grįžo, dar buvo šviesu. Nuėjo į kambarį, o vėliau atėjo į virtuvę pavalgyti. Buvo smarkiai neblaivus, prisimena tik kaip numetė maistą ant žemės, daugiau nieko neatsimena. Prisiminti pradėjo, kai atsibudo areštinės kameroje. Ar galėjo trenkti tėvui, nėra tikras, kadangi buvo girtas, taip pat nori pabrėžti, kad tėvas yra piktas ant jo dėl to, kad jis geria alkoholį. Tėvas yra sakęs, kad jį pasodins už grotų. Kol būna blaivus, su tėvu sutaria gerai, konfliktai kyla tik kai jis būna neblaivus (b. l. 70).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 30 d. įtariamuoju apklaustas D. J. parodė, kad jam kasdien tėvas grasina, kad iškvies policiją, nors dėl to nebūtinai turi būti priežastis. Vakar, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d., jis vartojo alkoholinius gėrimus – alų, išgėrė maždaug porą litrų. Iš pat ryto jo tėvas A. jį užsipuolė dėl to, kad jis nebeturi telefono. Tą telefoną jam padovanojo, tačiau jis nepamena, tėvas ar brolis. Telefoną jis užstatė, kad grąžintų skolas. Jis tėvui pasakė, kad telefonas priklauso jam, nes yra padovanotas ir pažadėjo telefoną išsipirkti, o tėvas pradėjo grasinti, kad iškvies policiją dėl to, kad jis pavogė telefoną. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to, kai tėvas pasakė, kad kvies jam policiją, jis supykęs spjovė šiam ant rankų ir pasakė, kad pastarasis jam yra pažadėjęs daugiau taip nedaryti. Tuomet jis ranka suėmė tėvą už veido ir pasakė, kad tegul išsiima abdukciją ir pasodina jį į kalėjimą. Pasakė, kad tėvas jį kankina ir tegul kviečia policiją. Tėvas paskambino policijai ir atvykę pareigūnai jį sulaikė. Daugiau neturi ką papasakoti. Nori paminėti, kad sukelti skausmo tėvui nenorėjo, mano, kad nestipriai suėmė tėvui už veido. Dėl savo poelgio gailisi. Jie su tėvu dažnai konfliktuoja (b. l. 145).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 7 d. įtariamuoju apklaustas D. J. papildomai parodė, kad dėl pirmo įvykio, kuris buvo 2020 m. rugpjūčio 21 d., gali patikslinti, kad buvo girtas ir aplinkybių nelabai prisimena. Bet galėjo taip būti, kaip parašyta įtarime, kad sugriebė savo tėvui A. J. už kaklo, o po to sudavė šiam du kartus į kairį šoną ir taip sukėlė fizinį skausmą. Dėl antrojo įvykio, kuris buvo 2020 m. rugsėjo 29 d., savo kaltę taip pat pripažįsta, kad suimdamas tėvui A. J. už veido sukėlė šiam fizinį skausmą. Dėl šių abiejų įvykių labai gailisi (b. l. 171).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad jis gyvena su savo sūnumi D. J. bute (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 21 d. jis kartu su sūnumi buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur sūnus turėjo įsirašyti į gydymus nuo priklausomybių. Jis į namus grįžo anksčiau, o sūnus apie 19.00 val. atvyko į namus ir buvo labai girtas. Sūnus atsigulė pagulėti, apie 20.00 val. atsikėlė ir nuėjo į virtuvę valgyti, virtuvėje pradėjo mėtyti įvairius daiktus, maistą. Jis atėjo į virtuvę, norėdamas sūnų apraminti, liepė apsiraminti, tačiau šis į jo išsakytus žodžius nereagavo, o dar labiau įsiuto ir abiem rankomis sugriebė jam už kaklo. Jam pavyko išsilaisvinti, jis sūnų atstūmė nuo savęs, bet sūnus rankų kumščiais sudavė jam du kartus į kairės pusės šoną. Dėl tokių sūnaus veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus iškart nubėgo į kambarį, o jis iškvietė policijos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu. Prieš tris mėnesius jo sūnus D. J. buvo sudavęs jam iš kojos, taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo sūnus dėl šio įvykio buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimu atidėjus šios bausmės vykdymą. Taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi nuo jo, tačiau sūnus visą laiką ateina, daužosi į duris. Taip pat jis yra atjungęs telefonspynės garsą bei durų skambutį, kad neskambintų į duris naktimis. Jo sūnus D. J. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, kai išgeria būna labai agresyvus ir neprognozuojamas (b. l. 43).
Apklausta liudytoja I. T. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.50 val., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu V. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus D. J. namuose rėkauja, kabinėjasi, neduoda ramybės. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo – A. J.. Vyras bendravo rusiškai, buvo labai susijaudinęs, išsigandęs. Pranešėjas papasakojo, kad sūnus grįžo į namus apsvaigęs, pradėjo triukšmauti, o A. J. pradėjo sūnų raminti. Tada sūnus abiem rankom sugriebė tėvui už kaklo, pasakė, kad užmuš, o vėliau pradėjo kumščiais smūgiuoti į šonus. Kiek smūgių sudavė, netikslino. Vyras paaiškino, kad viskas vyko virtuvėje. Dėl tokių sūnaus veiksmų A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyras aiškino, kad yra neseniai grįžęs po operacijos. Vyras buvo apsirengęs marškiniais, kurie priekyje buvo plačiai prasegti, ant kaklo ir kairiojo šono matėsi paraudimai. Greitosios pagalbos vyras atsisakė. Namuose buvęs pranešėjo sūnus D. J. buvo akivaizdžiai apsvaigęs, bet neaišku, nuo alkoholio ar narkotikų, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, bendravo rusiškai. D. J. buvo sulaikytas ir išvežtas į komisariatą (b. l. 54).
Iš A. J. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įregistravimo duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. 20.50 val. įregistruotas įvykis, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus D. J. namuose rėkauja, kabinėjasi, neduoda ramybės (b. l. 3).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės I. T. 2020 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad užfiksuotos smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietos, gauti paaiškinimai, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.00 val., A. J. sūnus D. J. pradėjo triukšmauti, bandant jį apraminti stipriai sugriebė tėvui A. J. už kaklo, pasakė, kad užmuš, pradėjo kumščiais smūgiuoti per šonus, taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 4–5).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14, 21–22).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta buto virtuvė (duomenys neskelbtini) (b. l. 36, 38–39).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio matyti, kad paskambinęs vyras, prisistatęs A. J., praneša, jog (duomenys neskelbtini), atėjo visiškai girtas sūnus, viską varto, medikai nereikalingi. Sūnus (duomenys neskelbtini) (b. l. 59–60).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta „Body“ kamera filmuota medžiaga, esanti failuose „2020_0821_211037_005“, „2020_0821_211327_006“, „2020_0821_211626_007“, „2020_0821_211925_008“, iš kurios matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į iškvietimo vietą, bute bendrauja su pranešėju (pagal bylos aplinkybes – A. J.). Bute yra smurtu įtariamas asmuo – D. J.. A. J. sako pareigūnams, kad arba sūnus jį nužudys, arba jis šį; kad sūnus pareina, viską išmėto, griebė už gerklės; kad jis po operacijos, o sūnus net neturi supratimo. Į pareigūnų klausimą, kur viskas prasidėjo, A. J. atsako, kad virtuvėje, sūnus atėjo ir pradėjo viską mėtyti, tai jau antras kartas; kad sūnus atėjo, iš pradžių pamiegojo, po to jam pasiūlė narkotikų, po to nuėjo į virtuvę, suvalgė maistą, o liepus viską sutvarkyti, sūnus griebė už gerklės ir pasakė „aš tave pasmaugsiu, tu mane išdavei, tu man nieko nepadarei“, po to mušė į šonus kumščiais, sudavė turbūt penkis kartus, po to jis iškvietė policiją (b. l. 64–65).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. 21.58 val. D. J. nustatytas 2,01 promilių girtumo laipsnis (b. l. 83).
Apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 11.00 val., jis iš parduotuvės grįžo namo, maždaug po 15 min. namo grįžo jo neblaivus sūnus D. J., kuris pradėjo bute triukšmauti, konfliktuoti, kabinėtis prie jo. Jam būnant virtuvėje, neblaivus sūnus atėjo prie jo, dešine ranka griebė jį už veido ir rankų pirštais spaudė už žandikaulio, taip pat tuo metu grasino jam, kad užmuš, spjovė į veidą. Tuo metu, kai sūnus ranka griebė jam už veido, jis pajuto fizinį skausmą. Mano, kad sūnaus grasinimai yra realūs, kadangi šis ne pirmą kartą prieš jį fiziškai smurtauja. Anksčiau yra kvietęs policiją dėl smurtaujančio sūnaus, kiek kartų, neprisimena. Greitosios medicinos pagalbos jam šiuo metu nereikia, įvykio metu alkoholio nevartojo, daugiau dėl įvykio nieko paaiškinti negali. Prašo policijos imtis priemonių apsaugoti jį nuo smurtaujančio sūnaus, kadangi bijo dėl savo sveikatos ir saugumo (b. l. 12).
Apklaustas liudytoju A. J. papildomai parodė, kad po 2020 m. rugsėjo 29 d. įvykio jis sakė, kad D. grasinimas realus, bet taip pasakė, nes po įvykio buvo supykęs ir labai susijaudinęs. Tokie sūnaus grasinimai ir žodžiai tėra girto žmogaus, kuris nesupranta, ką daro ir šneka, kalbos. D. jis nebijo, bet mano, kad šiam būtina gydytis nuo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), nes darosi nevaldomas. Labai norėtų, kad sūnui būtų paskirtas priverstinis gydymas. Po abiejų įvykių, tiek 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d., dėl sužalojimų nustatymo nesikreipė, nes jokių sužalojimų nebuvo, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Po įvykių jam padaryta fizinė ir moralinė žala, kurios pinigais nevertina ir ieškinio byloje nepateiks (b. l. 96).
Apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 13.00 val., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu A. G. (G.), gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjo sūnus puola muštis, triukšmauja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo – A. J., kuris paaiškino, kad neblaivus sūnus D. J. namuose triukšmauja, konfliktuoja, pranešėjui būnant virtuvėje atėjęs sūnus griebė dešine ranka A. J. už žandikaulio, pirštais suspaudė žandikaulį, taip sukeldamas fizinį skausmą, be to, tuo pat metu grasino užmušti, spjovė į veidą. A. J. teigė, kad sūnaus grasinimai susidoroti yra realūs, nes tai jau ne pirmas kartas, kai sūnus prieš jį smurtauja. Buvo taip pat kviesta policija. Medikų pagalbos A. J. atsisakė. Vyras buvo susijaudinęs. Ar ant A. J. buvo kokių nors smurto požymių, sumušimų, neprisimena. Namuose buvęs pareiškėjo sūnus D. J. buvo pristatytas į komisariatą. Įvykis buvo nufilmuotas Body kamera 1721, taip nurodyta pranešimo informacijoje. Kodėl vaizdo įrašo nėra, negali atsakyti, už jų saugojimą jie neatsako (b. l. 99).
Iš A. J. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įregistravimo duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. 13.04 val. įregistruotas įvykis, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus D. J. puola muštis, triukšmauja (b. l. 23).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio matyti, kad paskambinęs vyras, prisistatęs A. J., praneša, jog (duomenys neskelbtini), reikalinga policija, sūnus visiškai girtas, puola muštis, greitoji nereikalinga, mažų vaikų nėra (b. l. 104, 107).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. 15.06 val. D. J. nustatytas 1,33 promilių girtumo laipsnis (b. l. 165).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), kadangi jis dviejų konfliktų su tėvu A. J. metu prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. pirmą kartą tyčia abiem rankom sugriebė už kaklo, pastarajam pavykus išsilaisvinti, sudavė du kartus abiejų rankų kumščiais į kairįjį šoną, o antrą kartą – tyčia dešine ranka sugriebė už veido ir pirštais suspaudė žandikaulį ir taip sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą.
Įtariamajam D. J. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. J. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 173–174, 175). A. J. 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimu yra informuotas apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 176).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę – nedirba (b. l. 116), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 117), teistas, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką ir prieš tą patį nukentėjusįjį (b. l. 130–131, 133–134), baustas administracine tvarka (b. l. 123–128), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. 21.20 val. (b. l. 82) iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. 17.39 val. (b. l. 86), nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. 13.45 val. (b. l. 164) iki 2020 m. spalio 1 d. 12.05 val. (b. l. 168), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu D. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo (b. l. 73, 77, 156–158), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. (J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 21 d. veika), ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.
D. J. (J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 29 d. veika), ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir D. J. skirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. skirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. 21.20 val. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. 17.39 val., nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. 13.45 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 12.05 val. (tris dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
D. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34).
2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
3. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas