- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- A2.2.-545-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00383-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. B., išnagrinėjęs A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, A. B. (duomenys neskelbtini) savininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014-11-21 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą iškėlė administracinę bylą A. B. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, už tai, jog jis, būdamas A. B. personalinės įmonės (toliau – PĮ), į. k. (duomenys neskelbtini), registre įregistruota 1997-08-25, vadovu, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nesilaikydamas atsiskaitymų eiliškumo tvarkos vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, tiekėjais, pasiimdavo grynuosius pinigus iš banko, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės, teises. A. B., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. neatvyko, nors apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai ir pasirašytinai (b. l. 55), pareiškimą dėl bylos iškėlimo jam įteiktas kartu su šaukimu į teismo posėdį. Šie duomenys patvirtina, kad A. B. žino apie jam iškeltą bylą, žino dėl kokio pažeidimo yra kaltinamas, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl neatvykus į teismo posėdį byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnis).
VMĮ pareiškime nurodoma, kad VMI 2014 m. rugsėjo 18 d. pradėjo A. B. PĮ operatyvų patikrinimą. Tikrinamasis laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. A. B. PĮ tikrinamojo laikotarpio pradžiai – 2014 m. gegužės 1 d. turėjo 54 818,53 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 48 415,51 Lt pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 360,17 Lt šio mokesčio delspinigiai; 4 215 Lt gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir 18,65 Lt šio mokesčio delspinigiai; 16,20 Lt pelno mokesčio delspinigiai; 1 793 Lt pelno mokesčio avansas. Taip pat nurodoma, kad A. B. PĮ 2014 m. gegužės 26 d. PVM mokėjimo terminui deklaravo 4 6206 Lt PVM, kurį sumokėjo 2014 m. rugsėjo 1 d.; 2014 m. birželio 25 d. deklaravo 4 5188 Lt PVM, kurį sumokėjo 2014 m. spalio 2 d. Be to, PVM deklaruotas: 2014 m. liepos 25 d. terminui buvo 3 8727 Lt, 2014 m. rugpjūčio 25 d. terminui – 5 4330 Lt, 2014 m. rugsėjo 25 d. terminui – 39 290 Lt, iki operatyvaus patikrinimo pradžios, t. y. 2014 m. rugsėjo 18 d., nebuvo sumokėtas į valstybės biudžetą. A. B. PĮ deklaravo, bet nemokėjo PVM ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad A. B. PĮ 2014 m. birželio 16 d. GPM mokėjimo terminui deklaravo 1 690 Lt, o operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dieną, t. y. 2014 m. spalio 8 d., buvo likę nesumokėta 874,19 Lt. 2014 m. birželio 30 d. mokėjimo terminui deklaravo ir nesumokėjo iki 2014 m. spalio 8 d. - 1 474 Lt GPM; 2014 m. liepos 31 d. mokėjimo terminui deklaravo ir nesumokėjo 1 779 Lt GPM; 2014 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo terminui deklaravo ir nesumokėjo iki 2014 m. spalio 8 d. 1 805 Lt GPM. A. B. PĮ nesumokėdama GPM pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio nuostatas.
Pareiškime taip pat nurodoma, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog A. B. PĮ vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, tiekėjais, pasiimdavo grynuosius pinigus iš banko, suteikė paskolą Avižienių kaimo bendrovei. Vykdydama šiuos mokėjimus įmonė tuo pačiu metu turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir įmonės skolos biudžetui buvo: 2014 m. gegužės 1 d. – 54 818,53 Lt; 2014 m. gegužės 26 d. – 865,06 Lt; 2014 m. birželio 1 d. – 45 949,75 Lt; 2014 m. liepos 1 d. – 74 145,15 Lt; 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 115 403,80 Lt; 2014 m. rugsėjo 1 d. – 132 003,05 Lt; 2014 m. spalio 1 d. – 121 491,57 Lt; 2014 m. spalio 8 d. – 79 461,57 Lt; 2014 m. spalio 30 d. – 98 386,60 Lt; 2014 m. lapkričio 1 d. – 34,27 Lt. Šiais savo veiksmais A. B., kaip įmonės vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad patikrinimą mokesčių inspekcija atliko nustačiusi, kad įmonės nesumokėti mokesčiai kiekvieną mėnesį kaupėsi ir skolos suma nuolat augo. A. B. PĮ vadovas A. B. pažeidė CK 6.930¹ straipsnį, nes nusiiminėjo grynų pinigų sumas, mokėjo tiekėjams ir darbuotojams, tačiau tuo pažeidė nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, kadangi įmokos į biudžetą yra trečios eilės, o minėtos sumos yra penktos eilės. Atstovė patvirtino, kad patikrinimo pabaigoje A. B. nepriemoką valstybės biudžetui sumokėjo, tačiau ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jis padarė, todėl prašo jį nubausti.
CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, o 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pagal kitus mokėjimo dokumentus atsiskaitoma penkta eile. Šiuo atveju pateikti įrodymai patvirtina, kad A. B. PĮ, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais pirmiau nei su valstybe ir taip pažeidė valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės, teises.
Motyvuojamoji dalis
A. B. kaltė yra įrodyta VMI pareiškimu (b. l. 2-4); mokestinės nepriemokos balansais (b. l. 8-18), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) 461-223 (b. l. 19-21), banko sąskaitų išrašais (b. l. 22-41), kasos knygos išrašu (b. l. 42-46), avanso apyskaitomis (b. l. 47-51).
Šie įrodymai patvirtina, kad A. B., kaip individualios įmonės vadovas (b. l. 5-6), nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, nes su kreditoriais CK 6.930¹ straipsnis numatyta penktąja eile atsiskaitinėjo tuo metu, kai nebuvo atsiskaitęs su kreditore – valstybe, trečiąja eile, todėl jo veiksmai atitinka ATPK 50⁶ straipsnio l dalies dispoziciją.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes operatyvaus patikrinimo akte nurodyta (b. l. 19-21) ir pareiškėjos atstovė patvirtino, kad iki operatyvaus patikrinimo pabaigos įmonė sumokėjo 96 360 Lt mokesčių, t. y. nepriemoką valstybės biudžetui sumokėjo ir taip pašalino kreditoriui padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.
Šiuo atveju, parenkant A. B. nuobaudą, pažymėtina tai, kad ATPK 50⁶ straipsnio l dalies sankcijoje numatyta griežta nuobauda - bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, o pažeidėjas yra individualios įmonės savininkas, t. y. smulkus verslininkas. Todėl didelės baudos paskyrimas smulkaus verslo atstovui sukelia nepalyginamai sunkesnes pasekmes nei stambesniems verslininkams. Be to, A. B. nepriemoką į valstybės biudžetą sumokėjo iš karto po patikrinimo ir dar prieš kreipiantis į teismą dėl bylos jam iškėlimo. Todėl skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pasekmes, taip pat pažeidėjo asmenybę ir, įvertinęs tai, kad duomenų apie A. B. teistumą ar administracines nuobaudas nėra, tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad šiuo metu mokestinė nepriemoka yra sumokėta ir žala pašalinta, pripažįsta, kad A. B. yra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes dėl šių nurodytų aplinkybių pirmą kartą baudžiamam asmeniui, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatyta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2000 (dviejų tūkstančių) litų (579 EUR) baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6020, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale. Atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą priėmusį organą dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nurodytą terminą, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.