Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2014-12-11 · Byla Nr. A2.2.-545-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
A2.2.-545-780/2014
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00383-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-545-780/2014;teisminio proceso Nr. 4-27-3-00383-2014-7;procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 41.4; 52.3.
(S)LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 11 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokie­nei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. B., išnagrinėjęs A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Res­pub­likos pi­liečio, A. B. (duomenys neskelbtini) savininko, gyve­nan­čio (duomenys neskelbtini), admi­nis­­traci­nio tei­sės pažei­di­­mo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respub­li­kos administracinių teisės pažeidimų kodek­­so (toliau – ATPK) 50⁶ straips­nio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014-11-21 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą iškėlė administracinę bylą A. B. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, už tai, jog jis, būdamas A. B. perso­na­li­nės įmonės (toliau – PĮ), į. k. (duomenys neskelbtini), registre įregistruota 1997-08-25, vadovu, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nesi­lai­ky­damas atsiskaitymų eiliškumo tvarkos vyk­dė atsiskaitymus su darbuotojais, tiekėjais, pasiimdavo grynuosius pini­gus iš banko, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovau­ja­mos VMI, kaip kre­­di­torės, teises. A. B., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straip­s­nyje numatytos atsi­s­kai­­tymų eiliškumo tvar­kos, pada­rė ATPK 50⁶ straips­nio 1 dalyje numa­tytą pažeidimą.

Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukia­mas A. B. neat­­vy­ko, nors apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai ir pasirašytinai (b. l. 55), pareiškimą dėl bylos iškėlimo jam įteiktas kartu su šaukimu į teismo posėdį. Šie duomenys patvirtina, kad A. B. žino apie jam iškeltą bylą, žino dėl kokio pažeidimo yra kaltinamas, prašymo atidėti bylos nagrinė­jimą nepateikė, todėl neatvykus į teismo posėdį byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnis).

VMĮ pareiškime nurodoma, kad VMI 2014 m. rugsėjo 18 d. pradėjo A. B. PĮ operatyvų patikrinimą. Tikrinamasis laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. A. B. PĮ tikrinamojo laikotarpio pradžiai – 2014 m. gegužės 1 d. turėjo 54 818,53 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 48 415,51 Lt pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 360,17 Lt šio mokesčio delspinigiai; 4 215 Lt gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir 18,65 Lt šio mokesčio delspinigiai; 16,20 Lt pelno mokesčio delspinigiai; 1 793 Lt pelno mokesčio avansas. Taip pat nurodoma, kad A. B. PĮ 2014 m. gegužės 26 d. PVM mokėjimo terminui deklaravo 4 6206 Lt PVM, kurį sumokėjo 2014 m. rugsėjo 1 d.; 2014 m. birželio 25 d. deklaravo 4 5188 Lt PVM, kurį sumokėjo 2014 m. spalio 2 d. Be to, PVM deklaruotas: 2014 m. liepos 25 d. terminui buvo 3 8727 Lt, 2014 m. rugpjūčio 25 d. terminui – 5 4330 Lt, 2014 m. rugsėjo 25 d. terminui – 39 290 Lt, iki operatyvaus patikrinimo pradžios, t. y. 2014 m. rugsėjo 18 d., nebuvo sumokėtas į valstybės biudžetą. A. B. PĮ deklaravo, bet nemokėjo PVM ir tuo pažeidė Lietuvos Res­pub­likos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straips­nyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodo, kad A. B. PĮ 2014 m. birželio 16 d. GPM mokėjimo terminui deklaravo 1 690 Lt, o operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dieną, t. y. 2014 m. spalio 8 d., buvo likę nesumokėta 874,19 Lt. 2014 m. birželio 30 d. mokėjimo terminui deklaravo ir nesumokėjo iki 2014 m. spalio 8 d. - 1 474 Lt GPM; 2014 m. liepos 31 d. mokėjimo terminui deklaravo ir nesumokėjo 1 779 Lt GPM; 2014 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo terminui deklaravo ir nesumokėjo iki 2014 m. spalio 8 d. 1 805 Lt GPM. A. B. PĮ nesumokėdama GPM pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straips­nio nuostatas.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog A. B. PĮ vykdė atsis­kai­ty­mus su darbuotojais, tiekėjais, pasiimdavo grynuosius pinigus iš banko, suteikė paskolą Avižienių kaimo bendrovei. Vykdydama šiuos mokėjimus įmonė tuo pačiu metu turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir įmonės skolos biudžetui buvo: 2014 m. gegužės 1 d. – 54 818,53 Lt; 2014 m. gegužės 26 d. – 865,06 Lt; 2014 m. birželio 1 d. – 45 949,75 Lt; 2014 m. liepos 1 d. – 74 145,15 Lt; 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 115 403,80 Lt; 2014 m. rugsėjo 1 d. – 132 003,05 Lt; 2014 m. spalio 1 d. – 121 491,57 Lt; 2014 m. spalio 8 d. – 79 461,57 Lt; 2014 m. spalio 30 d. – 98 386,60 Lt; 2014 m. lapkričio 1 d. – 34,27 Lt. Šiais savo veiksmais A. B., kaip įmonės vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos mokes­čių admi­nis­travimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, ir CK 6.930¹ straipsnyje nusta­tytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad patikrinimą mokesčių inspekcija atliko nustačiusi, kad įmonės nesumokėti mokesčiai kiekvieną mėnesį kaupėsi ir skolos suma nuolat augo. A. B. PĮ vadovas A. B. pažeidė CK 6.930¹ straipsnį, nes nusiiminėjo grynų pinigų sumas, mokėjo tiekėjams ir darbuotojams, tačiau tuo pažeidė nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, kadangi įmokos į biudžetą yra trečios eilės, o minėtos sumos yra penktos eilės. Atstovė patvirtino, kad patikrinimo pabaigoje A. B. nepriemoką valstybės biudžetui sumokėjo, tačiau ATPK 50⁶ straips­nio 1 dalyje numa­tytą pažeidimą jis padarė, todėl prašo jį nubausti.

CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakanka­mai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakan­­kamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokė­­jimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socia­li­nio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, o 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pagal kitus mokėjimo dokumentus atsiskaitoma penkta eile. Šiuo atveju pateikti įrodymai patvirtina, kad A. B. PĮ, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais pirmiau nei su valstybe ir taip pažeidė valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės, teises.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė yra įrodyta VMI pareiškimu (b. l. 2-4); mokestinės nepriemokos balansais (b. l. 8-18), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) 461-223 (b. l. 19-21), banko sąskaitų išrašais (b. l. 22-41), kasos knygos išrašu (b. l. 42-46), avanso apyskaitomis (b. l. 47-51).

Šie įrodymai patvirtina, kad A. B., kaip individualios įmonės vadovas (b. l. 5-6), nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, nes su kreditoriais CK 6.930¹ straipsnis numatyta penktąja eile atsiskaitinėjo tuo metu, kai nebuvo atsiskaitęs su kreditore – valstybe, trečiąja eile, todėl jo veiks­­mai ati­tin­ka ATPK 50⁶ straipsnio l dalies dispoziciją.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes operatyvaus patikrinimo akte nurodyta (b. l. 19-21) ir pareiškėjos atstovė patvirtino, kad iki operatyvaus patikrinimo pabaigos įmonė sumokėjo 96 360 Lt mokesčių, t. y. nepriemoką valstybės biudžetui sumokėjo ir taip pašalino kreditoriui padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalau­jan­čio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ straips­ny­je įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuo­bau­da, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

Šiuo atveju, parenkant A. B. nuobaudą, pažymėtina tai, kad ATPK 50⁶ straipsnio l dalies sank­cijoje numatyta griežta nuobauda - bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, o pažeidėjas yra individualios įmonės savininkas, t. y. smulkus verslininkas. Todėl didelės baudos paskyrimas smulkaus verslo atstovui sukelia nepalyginamai sunkesnes pasekmes nei stambesniems verslininkams. Be to, A. B. nepriemoką į valstybės biudžetą sumokėjo iš karto po patikrinimo ir dar prieš kreipiantis į teismą dėl bylos jam iškėlimo. Todėl skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pasekmes, taip pat pažeidėjo asmenybę ir, įvertinęs tai, kad duomenų apie A. B. teistumą ar administracines nuobaudas nėra, tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad šiuo metu mokestinė nepriemoka yra sumokėta ir žala pašalinta, pripažįsta, kad A. B. yra pagrin­das skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes dėl šių nurodytų aplinkybių pirmą kartą bau­džia­mam asmeniui, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį, sankcijoje numa­ty­ta nuobauda yra aki­vaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to netei­­singa.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2000 (dviejų tūkstančių) litų (579 EUR) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietu­­vos Respublikos finansų ministe­rijos į biu­džeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6020, o apskundus nu­ta­ri­mą – ne vėliau kaip per keturias­de­šimt dienų nuo pra­nešimo apie skundo nepa­ten­kinimą dienos. Pa­skirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ ter­minale. At­si­žvelgdamas į as­mens turtinę padė­tį, kitas reikš­min­­gas aplinkybes, asmens rašy­ti­niu prašymu or­ga­nas (pareigūnas) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nu­tarimo priėmimo dienos gali pa­skirtos baudos mo­kėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mo­kėjimas iš­dės­ty­tas per tam tikrą lai­kotarpį, jeigu pasunkėja jo ma­terialinė padėtis ar yra kitų reikš­mingų ap­lin­ky­bių, gali kreiptis į nu­tarimą priėmusį organą dėl ne­­sumokėtos baudos dalies, ne ma­žesnės kaip aš­tuo­ni šimtai litų, pa­kei­timo nemokamais viešaisiais dar­bais. Jeigu pažeidė­jas nesu­mo­ka baudos per nu­rodytą terminą, nuta­ri­mas skirti baudą siunčiamas ants­to­liui vykdyti. Baudą iš­ieš­kant ants­to­liui priverstiniu būdu, pa­žei­dė­jas taip pat turi atlyginti ir vyk­dy­mo išlaidas.

Teisėjas Ramūnas Šarka