Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-237-492/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-25
Bylos Nr.
2A-237-492/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
Atsakovas
G. K., G.
Trečiasis asmuo
N. P., Vilniaus

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-237-492/2008

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Procesinio sprendimo kategorija:

29.; 30.5.; 34.4.; 34.6.; 99.7.;

121.15.; 121.18.;121.21.;(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Henricho Jaglinskio, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant apelianto atsakovo G. K. atstovui adv. Edmundui Rusinui,trečiajam asmeniui N. P. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-52-731/2007 pagal M. K. ieškinį atsakovui G. K. , tretieji asmenys Vilniaus m. 32 notarų biuro notarė A. K. , VĮ Registrų centro Utenos filialas, N. P. , dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą pagal 1998-07-14 testamentą po A. K. mirties – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 16 ha, faktiškai pradėjęs jį valdyti, pripažinti negaliojančiu 2006-05-23 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovui G. K. ir panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją G. K. vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, priteisti iš atsakovo G. K. sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad jo teta, A. K. 1998 m. liepos 14 d. Zarasų rajono notarų biure sudarė testamentą, kuriuo paliko jam 16,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . A. K. mirė 2005 m. kovo 20 d. 2005 m. birželio 17 d. ieškovas kreipėsi į palikimo vietos Vilniaus m. 32-ą notarų biurą palikimui pagal testamentą priimti. Šiame notarų biure 2005 m. birželio 17 d. ieškovui nurodė pristatyti pažymą iš testamentą sudariusio notaro. 2005 m. birželio 21 d. ieškovas pakarotinai kreipėsi į Vilniaus m. 32-ą notarų biurą, kur jam buvo pasakyta, jog jis praleido terminą palikimui priimti, todėl privalo kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Ieškovas kreipėsi į teismą. 2006-11-10 gavęs G. K. atsiliepimą į pareiškimą sužinojo, kad jo pusbrolis G. K. priėmė ieškovui testamentu paliktą žemės sklypą kaip įpėdinis pagal įstatymą dar 2006 m. gegužės 23 d. (2006-05-23 Paveldėjimo teisės liudijimas). Nuosavybės teisė į žemės sklypą G. K. vardu įregistruota nuo 2006-05-23. Nurodė, kad G. K. yra nesąžiningas įstatyminis įpėdinis ir žemės sklypą pagal įstatymą priėmė neteisėtai, žinodamas, kad yra sudarytas testamentas. Faktą, kad yra sudarytas testamentas, žinojo visi giminės, tame tarpe ir G. K. . Nurodė, kad tiek prieš A. K. mirtį, tiek po jos mirties, ieškovas ginčo žemės sklypą valdė ir naudojo kaip savą, rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo žemės sklypui tenkančius mokesčius. Po A. K. mirties tęsė egzistuojantį ir nenutrūkusį faktišką valdymą. Valdė visus žemės sklype esančius statinius ir juose esančius namų apyvokos daiktus, dirbo ariamą žemės dalį specialiai tam įsigyta žemės ūkio technika, prižiūrėjo sodą ir vandens telkinius, o taip pat mišką, esantį žemės sklype. Apie tai žinojo ir atsakovas G. K. .

Atsiliepimas

Atsakovas G. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp A. K. ir ieškovo M. K. buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai. Po A. K. mirties tokie faktiniai panaudos santykiai tęsėsi. Atsakovas po palikimo priėmimo niekada neprieštaravo tokiam žemės sklypo dalies naudojimui. Ieškovo pozicija, kad jis priėmėm palikimą faktiškai jį valdydamas yra nepagrįsta. Ieškovas nepriėmė palikimo, faktiškai pradėdamas jį valdyti, o tik tęsė faktinės panaudos santykius į dalį žemės sklypo. Dėl tokios priežasties ieškovo reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant jį valdyti yra nepagrįstas. Apie M. K. naudai sudarytą testamentą atsakovas niekada nežinojo, motina šio fakto niekada neminėjo. Nei po motinos mirties, nei vėliau M. K. neturėjo jokių pretenzijų į šią žemę, niekada neužsiminė apie tai, kad jo vardu sudarytas testamentas. Atsakovas žinojo, kad jis vienintelis įstatyminis turto paveldėtojas. M. K. neišreiškus valios dėl palikimo priėmimo, palikimo dalis – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) – teisėtai perėjo G. K. nuosavybėn. Pareiškėjui buvo žinomas faktas apie palikėjos A. K. mirtį, todėl palikimo atsiradimo momentu nebuvo jokių objektyvių kliūčių kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ieškovas nesikreipdamas į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą (tokio kreipimosi nebuvo iki šios dienos), elgėsi kaip nerūpestingas ir aplaidus įpėdinis, todėl jam tenka tokio elgesio pasekmės – palikimo pagal testamentą netekimas ir turto perėjimas įpėdiniui pagal įstatymą.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Utenos filialas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo Vilniaus m. 32 notarų biuro notarė A. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2005-03-20 mirus A. K. Vilniaus 32 notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr.72/2005. Suėjus įstatyme numatytam trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo, palikimą priėmusiems įpėdiniams pageidaujant buvo patikrinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, remiantis kuriais paaiškėjo, kad palikėjai A. K. nuosavybės teise priklausė ne tik butas Vilniaus mieste bet ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ., kuris registro duomenimis testamentu paliktas niekam nebuvo. Kadangi palikimą priėmęs G. K. yra palikėjos A. K. įpėdinis pagal testamentą bei pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, pateikus visus reikiamus dokumentus G. K. pageidavimu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Vilniaus m. 32 notarų biuras jokių kitų duomenų apie tai, kad palikėja buvo sudariusi kitą testamentą neturėjo (palikimą priėmę įpėdiniai neatskleidė paveldėjimo bylą vedančiai notarei informacijos apie ankstesnį A. K. sudarytą testamentą). Jokių duomenų apie tai, kad palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, notarų biuras neturėjo.

Tretysis asmuo N. P. paaiškino, kad ji nuo 1988 metų gyvena sodyboje netoli G. K. žemės sklypo. G. K. ji pažįsta gerai, o su M. tik pasisveikindavo. Pas K. į sodybą buvo atvažiuojama tik vasarai. G. K. gyveno V. kaime, tėvo sodyboje, atvažiuodavo pas motiną ir tuo pačiu padėdavo jiems sodyboje. Po A. K. mirties ji padėjo G. K. sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Tvarkė dokumentus dėl buto, ir tik vėliau sužinojo apie žemės sklypą, kurio paveldėjimo dokumentus taip pat sutvarkė, t.y. gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Apie A. K. testamentą M. K. ji nežinojo. G. viską darė ką jam sakė notarė. 2006 m. ji su G. K. sudarė 1 ha žemės sklypo nuomos sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – panaikino 2006-05-23 Vilniaus 32 notarų biuro notarės A. K. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą G. K. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. K. , po A. K. , mirusios 2005 m. kovo 20 d., palikimą - 16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Panaikino 2006-12-18 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą 16 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) , priklausančiam G. K. . Priteisė iš G. K. 300,00 Lt žyminio mokesčio ir 4 200,00 Lt advokato pagalbai apmokėti M. K. naudai. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi per įstatyme nustatytą terminą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas atsisakė savo palikimo dalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tik 2006-11-10 sužinojo, jog G. K. palikimą priėmė, todėl nėra praleistas terminas ginčyti palikimo priėmimą, o ieškovas nėra praradęs teisės į palikimą. Teismas nurodė, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog visi giminės, Ramoniškio kaime gyvenantys kaimynai, žinojo apie tai, kad A. K. surašė du testamentus ir ieškovui M. K. paliko 16 ha žemės sklypą. Liudytojai patvirtino tą faktą, kad G. K. žinojo apie motinos surašytus testamentus jam ir jo pusbroliui M. K. . Be to, visi liudytojai patvirtino, kad Ramoniškio kaime esančiame žemės sklype yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kurie nuosavybės teise priklausė ieškovo tėvui B. K. . Patvirtino, kad M. K. prižiūrėjo žemės sklypą, jį tvarkė dar esant gyvai A. K. ir prižiūri, tvarko žemės sklypą iki šiol. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo pateiktos teismui Žemės mokesčio deklaracijos, leidimai miškui kirsti, 2004-09-07 sudaryta Elektros energijos tiekimo –vartojimo sutartis su buitiniu vartotoju (M. K. ) Nr. 508252-6. Mokėjimus už elektrą įrodo Atsiskaitomoji knygelė (abonento Nr. 5082526, b.l. 21-35). G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis žinojo, jog ginčo sklype yra pastatai, priklausantys ieškovo tėvui, kad M. K. valdo žemės sklypą, jame tvarkosi ir jį prižiūri. Teismas konstatavo, kad atsakovas nelaikytinas sąžiningu ginčo žemės sklypo įgijėju, nes žinodamas, kad žemės sklypas testamentu paliktas jo pusbroliui M. K. ir kad šiame sklype yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, priklausantys M. K. tėvui ir Mindaugas šiuos namus bei žemės sklypą prižiūri, tvarko, juo naudojasi, elgėsi nesąžiningai priimdamas palikimą ir apie esantį nepanaikintą testamentą nepranešdamas notarui. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas ieškinį patenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas G. K. apeliaciniu skundu prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš teismo motyvų nėra aišku, koks teismo sprendimu nustatytas paveldėjimo pagrindas – įstatyminis ar testamentinis, nes pagal įstatymą paveldima tiek, kiek tai nėra pakeista testamentu. Nurodė, kad teismas peržengė ieškinio ribas konstatuodamas, jog ieškovas nėra praleidęs 3 mėnesių termino palikimui pagal testamentą priimti, nors pats ieškovas nurodė, kad terminą praleido dėl didelio užimtumo ir kt. aplinkybių, be to, neprašė šio termino atnaujinti. Pažymėjo, kad palikimo pagal testamentą nepriėmimas per įstatyme nurodytą terminą, reiškia ir atsisakymą nuo palikimo (CK 5.60 straipsnis), todėl ieškovas savo reikalavimą grindė vienu iš paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu – faktiniu palikimo valdymu. Ieškovas pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnį) yra tik penktos eilės įpėdinis, o atsakovas – pirmos. Todėl atsisakęs palikimo pagal testamentą, t.y. praleidęs terminą jį priimti, ieškovas neturi teisės paveldėti pagal įstatymą, nes turtą paveldi atsakovas kaip pirmos eilės įpėdinis. Atsakovas palikimą priėmė tada, kai ieškovas jau buvo praleidęs įstatyme nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas išvadas, jog apie testamento buvimą buvo žinoma visiems giminės nariams, taip pat atsakovui, grindžia prielaidomis, nepagrįsdamas šių išvadų jokiais įrodymais. Apeliantas nurodė, kad paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas gali būti panaikintas tik nustačius šio dokumento išdavimo formos, turinio ar subjektų trūkumus. Teismas nenurodė nei vieno iš aukščiau išvardintų trūkumų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas apie palikimą sužinojo tik notarei informavus, t.y. nustačius, jog per įstatymuose numatytus terminus palikimo niekas nepriėmė. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį iš jo, socialiai remtino asmens.

Atsiliepimas

Ieškovas M. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad teismas motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog ieškovas yra testamentinis paveldėtojas ir nėra praleidęs termino priimti palikimą pagal testamentą. Pažymėjo, jog CK 5.50 straipsnyje yra nurodyti palikimo priėmimo būdai. Tiek paveldėjimas pagal įstatymą, tiek pagal testamentą gali būti priimtas kreipiantis į notarą arba faktiškai valdant palikimą. Ieškovas niekada nebuvo praleidęs termino palikimui pagal testamentą priimti, nes visą laiką faktiškai valdė paveldimą turtą. Ieškovas niekada palikimo neatsisakė, o faktinis palikimo valdymas nebuvo nutrūkęs. Liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovas faktiškai valdė palikimą, atsakovas apie testamentą žinojo, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas yra nesąžiningas ginčo sklypo įgijėjas.

Atsakovo G. K. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

A. K. , mirusi 2005-03-20, buvo sudariusi Zarasų rajono notarų biure 1998-07-14 testamentą, kuriuo ieškovui, M. K. , paliko 16,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Zarasų rajono notarų biuras 2005-06-20 išdavė įpėdiniui pagal testamentą M. K. pažymą Nr. 272, adresuotą palikimo priėmimo vietos – Vilniaus m. 32-am notarų biurui, kurioje nurodyta, kad A. K. testamentas nepakeistas, nepanaikintas, naujas nesudarytas (l. 10-12). Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas yra įpėdinis pagal testamentą, ir dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo jis kreipėsi kaip įpėdinis pagal testamentą, tai sudaro ieškinio pagrindą. Apelianto nurodoma skunde aplinkybė, kad iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, įstatymo ar testamento pagrindu paveldi ieškovas, niekuo nepagrįsta, nes bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėja ieškinyje nurodytu pagrindu ir sprendė apie palikimo priėmimą pagal testamentą.

Apeliantas ydingai interpretuoja ieškovo ketinimus priimti palikimą pagal testamentą pateikiant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui ir neteisingai tokius veiksmus vertina kaip palikimo atsisakymą. Civilinėje byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis po tetos mirties 2005-06-17, t.y. nepasibaigus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui, kreipėsi į Vilniaus 32 notarų biurą, kad notarų biuro darbuotojos nurodė pateikti pažymą iš notarų biuro, kuriame buvo sudarytas testamentas, tokia pažyma buvo išduota, gi ją pateikus 2005-06-21, buvo nurodyta, kad praleistas terminas palikimui priimti. Šie ir po to sekę ieškovo valiniai veiksmai yra nukreipti į palikimo priėmimą ir negali būti vertinami kaip palikimo atsisakymas. Apelianto dėstomas perdėtai formalus faktų interpretavimas sau palankia linkme neatitinka tikrovės, prieštarauja CK 5.51 str. 2 d., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertinęs ieškovo valinius veiksmus siekiant priimti palikimą teisingai nustatė, kad iš esmės ieškovas neturėtų būti laikomas praleidęs terminą palikimui priimti pateikiant pareiškimą notarui, tačiau, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindus, tyrė kitą, teisės aktų prasme lygiavertį palikimo priėmimo būdą – kai potencialus įpėdinis palikimą pradeda faktiškai valdyti (CK 5.51 str.). Pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su ieškovo veiksmų, kuriais jis siekė priimti palikimą paduodamas pareiškimą notarei, vertinimu, nėra ieškinio ribų peržengimas, jie reikšmingi ne kaip ieškovo reikalavimų tenkinimas kitu pagrindo, bet kaip jo nuoseklios valios realizuoti įpėdinio teises nustatymas. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nenumatė kriterijų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad faktiškai pradedant valdyti galima priimti palikimą tik pagal įstatymą, ir nėra galima tokiu būdu priimti palikimą pagal testamentą. Apeliacinio skundo argumentai, kad sisteminis paveldėjimo teisės normų aiškinimas neva nurodo tik paveldėjimo pagal įstatymą atveju galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant jį valdyti yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes byloje, kurios patvirtina, kad ieškovas po tetos mirties, žinodamas apie jo naudai sudarytą testamentą, paveldimą turtą faktiškai pradėjo valdyti. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su teismo pateiktu faktinių aplinkybių įvertinimu bei padarytomis išvadomis, ir plačiau dėl to nepasisako. Apeliacinio skundo argumentas, kad po A. K. mirties tęsėsi faktiniai panaudos santykiai, yra atmestinas, nes ieškovas žinojo apie jo naudai sudarytą testamentą, aktyviais valiniais veiksmais siekė priimti palikimą, todėl po testatorės – turto savininkės – mirties faktiniai panaudos santykiai nutrūko, jos teisės pagal testamentą atiteko ieškovui, todėl prasidėjęs turto valdymas turi būti vertinamas tik kaip faktinis palikimo priėmimas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po A. K. mirties priėmė palikimą – 16 ha žemės sklypą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, pagrįstai panaikino atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą, nes galiojančiu testamentu kitam asmeniui paliktas turtas negali būti paveldėjimo pagal įstatymą objektu, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad iš jo nepagrįstai priteistas žyminis mokestis. Ieškinio reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo yra turtinio pobūdžio, o įrodymų, kad jis yra socialiai remtinas asmuo, ir dėl to turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi apeliacinis skundas nėra tenkinamas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 600 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovo M. K. naudai iš atsakovo G. K. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Henrichas JaglinskisEgidijus Žironas