- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-19
- Bylos Nr.
- ATP-184-380/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00272-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. Ž. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK) vyriausiasis patrulis Ramūnas Jankauskas 2011 m. birželio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 202112 už tai, kad 2011-06-23, 3.40 val., (duomenys neskelbtini), N. Ž. vairavo automobilį „Rover 416“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo N. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. paskirta 2000 Lt bauda, atimant teises vairuoti transporto priemones 2 metams.
Šalies argumentai
N. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti, jeigu nutarimas nebūtų panaikintas, jį pakeisti – taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir N. Ž. skirti 500 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame konstatuotas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas „201 m. birželio 23 d., apie 3 val. 40 min.“. Nutarime neteisingai nurodyti metai, o tai suponuoja išvadą, kad nagrinėjant administracinę bylą, galėjo būti neteisingai nustatytas arba apskritai nenustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, o tai suponuoja teisėtumo principo pažeidimą, gali sukelti neigiamus teisinius padarinius susijusius su patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminais, administracinę atsakomybę nustatančio įstatymo galiojimu konkrečiam teisės pažeidimui laiko atžvilgiu ir su kitomis teisinėmis pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priiimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi netinkamai, t.y. pažeidžiant įstatymą, surinktais ir įtvirtintais, todėl niekiniais įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus, t.y. protokole nurodyta tik pirmoji pareigūno vardo raidė, kas neleidžia pareigūno tinkamai indentifikuoti. Policijos pareigūnų: vyresniojo patrulio Rolando Lukausko ir vyresniojo patrulio Ramūno Jankausko tarnybinių pranešimų turinys kelia abejonių jų tikrumu, nes abiejų tekstų turinys, skyrybos ženklai, sintaksės klaidos identiškos. Be to, neaišku, kas iš policijos pareigūnų ir kiek jų dalyvavo fiksuojant administracinį teisės pažeidimą. Byloje esantis pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo taip pat negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes jame nėra adreso, jis nėra registruotas. Kritiškai turėtų būti vertinamas ir N. Ž. prisipažinimo padarius administracinio teisės pažeidimą faktas, nes nesant įrodymų, kad blaivumą tikrino įstatymo tam įgaliotas pareigūnas, jos prisipažinimas negali būti vertinamas kaip būtent ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo visų sudėties elementų pripažinimas. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu konstatuotas administracinis teisės pažeidimas nėra įrodytas, todėl byla nutrauktina pagal ATPK 250 str. 1 p. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes, visiškai ignoravo N. Ž. šeimyninę ir turtinę padėtį. Be to, ignoravo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą išsiaiškinti prašyme nurodytas aplinkybes, kurios galėjo būti interpretuotos kaip psichologinis smurtas, įtakojęs pažeidimo padarymą, tai kaip dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK atsiliepimu į N. Ž. skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. priimtą nutarimą. Su skundo reikalavimais nesutinka, nes įrodymai, kad N. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d., surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarimu N. Ž. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d., kuri numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Kretingos rajono apylinkės teismas N. Ž. skyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vertinant N. Ž. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 7-8) ir kita byloje esančia medžiaga.
N. Ž. skundo argumentai, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame konstatuotas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas „201 m. birželio 23 d., apie 3 val. 40 min.“, teismas, nagrinėdamas bylą ir priiimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi netinkamai, t.y. pažeidžiant įstatymą, surinktais ir įtvirtintais, todėl niekiniais įrodymais yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo aprašomojoje dalyje, nurodant veikos padarymo metus klaidingai nurodyti metai, t.y. „201 m.“ yra padaryta rašymo apsirikimo klaida. Sutikti su apeliantės argumentu, kad nagrinėjant administracinę bylą, galėjo būti neteisingai nustatytas arba apskritai nenustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, nėra pagrindo, nes tiek 2011-06-23 administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3), tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 7-8), tiek pačios N. Ž. prašyme (b. l. 18) nurodyta, kad 2011 m. birželio 23 d. N. Ž. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo.
ATPK 260 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: <...> protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; <...>. 2011-06-23 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad „vyr. patrulis R. Jankauskas“ surašė protokolą, t.y. protokole nurodyta tik pareigūno vardo raidė, tačiau tai netrukdo jo indentifikuoti, nes protokole nurodytos pareigūno pareigos ir pavardė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 46 išaiškinta, kad tik įstatymų įgalioto asmens surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas yra pagrindas paskirti administracinę nuobaudą. ATPK 259 ¹ str. išvardinti asmenys, kurie turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tarp kurių yra vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. N. Ž. nepateikė tokių duomenų, kad protokolą surašė vyr. patrulis R. Jankauskas, kuriam tokia teisė nesuteikta arba tokio asmens iš viso nėra. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo yra aišku, kad protokolą surašė vyr. patrulis Ramūnas Jankauskas. Todėl apeliantės argumentas, kad surašant protokolą buvo pažeistos jo surašymo taisyklės, susijusios su protokolą surašančio pareigūno indentifikavimu, todėl jis laikytinas niekiniu yra nepagrįstas, nes vyr. patrulis R. Jankauskas turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o protokole nenurodytas pilnas vyr. patrulio Jankauskas vardas, įvykio aplinkybėms jokios įtakos neturi ir neduoda pagrindo pripažinti protokolą niekiniu ir naikinti teismo nutarimą.
N. Ž. būdama vairuotoja, negalėjo nežinoti (turėjo žinoti), kad policijos pareigūno reikalavimu ji privalėjo leistis būti patikrinama ar nėra neblaivi arba apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Atitinkamai ji turėjo žinoti, kad už šios pareigos neįvykdymą jai gali būti taikomos teisinės atsakomybės priemonės. Atsisakymas tikrintis neblaivumą, kaip administracinis teisės pažeidimas yra aiškiai nustatytas ATPK 126 str. 4 d. Be to, kaip minėta anksčiau vyr. patrulis R. Jankauskas yra policijos pareigūnas, kuris turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir turi teisę tikrinti neblaivumą. Todėl visiškai nepagrįstas N. Ž. argumentas, kad nesant įrodymų, kad blaivumą tikrino įstatymo tam įgaliotas pareigūnas, jos veika negali būti vertinama kaip ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas.
N. Ž. skundo motyvai, kad tarnybinių pranešimų turinys kelia abejonių jų tikrumu, nes abiejų tekstas, skyrybos ženklai, sintaksės klaidos identiškos, todėl, apeliantės nuomone, neaišku, kas iš policijos pareigūnų ir kiek jų dalyvavo fiksuojant administracinį teisės pažeidimą, yra formalūs. Nors tarnybiniai pranešimai yra panašūs, bet juose aiškiai nurodyta, kad N. Ž. vairavo automobilį ir atsisakė papūsti į alkotesterį. Nors vyr. patrulio Rolando Lukausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis dirbo su patruliu R. Jankausku, o vyr. patrulio Rolando Jankausko tarnybiniame pranešime – su R. Jankausku, tačiau tai vertinama kaip rašymo apsirikimo klaida. Todėl nekyla jokių abejonių, kad N. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d. N. Ž. 2011-07-06 prašyme ir pati pripažįsta, kad vairavo automobilį išgėrusi alaus (b. l. 18). Apeliantės nuomone, byloje esantis pranešimas apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo negali būti vertinamas kaip nušalinimo įrodymas, kadangi jame nėra nurodytas adresatas, pranešimas nėra registruotas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nurodyta, kad nušalinus asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, patrulis tarnybiniame pranešime nurodo nušalinimo nuo vairavimo priežastį, kur yra transporto priemonė. Vairuojančiam transporto priemonę asmeniui apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo surašomas pranešimas, kurio vienas egzempliorius jam įteikiamas pasirašytinai. Jei asmuo atsisako pasirašyti, apie tai pažymima pranešime. Antras pranešimo egzempliorius (nuorašas) pridedamas prie administracinio teisės pažeidimo bylos. Tarnybiniame pranešime pareigūnai nurodė, kad laikinas leidimas jai nebuvo išduotas, kadangi pilietė gyveno netoliese, jai priklausantis automobilis Rover 416 buvo pastatytas jos namo kieme. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašytas 2011-06-23 3.40 val., jis nėra užregistruotas, nėra nurodyta asmens, kuris yra nušalinamas nuo vairavimo, vardas, pavardė. Tačiau ir be šio dokumento byloje pakankamai įrodymų patvirtinančių N. Ž. kaltę. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek tarnybiniuose pranešimuose nurodytos tiksli administracinio teisės pažeidimo vieta, padarymo laikas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardas, pavardė ir kt. duomenys, reikalingi nagrinėti bylą.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog N. Ž. kaltė padarius administracinės teisė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. yra įrodyta.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.
N. Ž. apeliaciniu skundu prašo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir skirti 500 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Apylinkės teismas skirdamas N. Ž. ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą baudą ir nustatydamas jos dydį, pagrįstai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skyrė N. Ž. šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 2000 Lt baudą, atimant teises vairuoti transporto priemones 2 metams. Apeliantės nurodyta šeimyninė ir turtinė padėtis – viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos per mėnesį 1097,92 Lt, nėra laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančios neskirti N. Ž. įstatymo numatytos nuobaudos. Pažymėtina, kad N. Ž. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, jos pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
N. Ž. apylinkės teismas, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skyrė minimalią ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad N. Ž. šiuo metu neprisipažįsta padariusi administracinį teisės pažeidimą, o neigdama savo kaltę, negali ir nuoširdžiai gailėtis, kitų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30 ¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. Ž. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.