Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-20 · Administracinė byla Nr. I-1627-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
I-1627-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04518-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1627-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04518-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. gruodžio 14 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 1 500 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus (be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnį, Europos kalinimo įstaigų taisykles, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 6 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir PĮVTT)), nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Karantino patalpa buvo be langų, todėl buvo šalta, nes buvo kovo mėnuo ir snigo, taip pat neužteko vietos 2 asmenims, sanitariniame mazge kriauklė buvo perrūdijusi, vanduo bėgdavo ant žemės, dėl to buvo dar šalčiau; tualetas atitvertas labai maža sienele, nebuvo užuolaidos; neveikė iškvietimo mygtukas; sienos ir lubos buvo apipelijusios, tvyrojo dvokas.

2.2. Pareiškėją perkėlus į II korpusą, nebuvo vietos prasilenkti, buvo tik mažas staliukas, viena kėdė, todėl tekdavo valgyti sėdint ant lovos. Tualetas buvo atskirtas per maža sienele, kai vienas asmuo juo naudodavosi, kitas viską matydavo, o visa kamera dvokdavo, sienelė uždengdavo žmogų tik iki pusės. Ventiliacija neįrengta, kameroje buvo 1 langas, kuris neatsidarinėjo. Pareiškėjui dėl per mažo oro kiekio ir ventiliacijos nebuvimo dažnai skaudėjo galvą, jis prastai miegodavo, dėl to nebūdavo nuotaikos, kameroje tvyrojo įtampa, sukildavo emocijos, jautėsi nervinė įtampa, dirglumas, pareiškėjas nuolat buvo jaučiama trintis tarp kalinamųjų, be to, nebuvo jokio privatumo.

2.3. Pareiškėja perkėlus į III korpusą, kamera buvo visiškai kritinės būklės: grindyse – duobės, iš grindų kyšojo buvusių stalų ir lovų įtvirtinimai, už jų dažnai kliūdavo kojos, naktį einant į tualetą, nebuvo jokio apšvietimo, tad kildavo didelė rizika susižeisti; sienose – skylės, pro kurias lįsdavo įvairūs nariuotakojai ir graužikai, už sienos buvo medžio apdirbimo cechas, kasryt nuo 8.00 val. ūždavo staklės, pro pravirą langą į kamerą sklisdavo medžio dulkės. Tualetas dar buvo tupimas, atskirtas sienele, be užuolaidos, kampe buvo nuotekų vamzdis, kuris buvo kiauras; visą laiką buvo jaučiamas fekalijų kvapas. Elektros instaliacija buvo avarinės būklės, kabojo pliki, neizoliuoti laidai, buvo tik 1 rozetė, nors kamera skirta 4 asmenims. Lubos apaugusios voratinkliais, norint jas nuvalyti, reikėtų kopėčių, nes lubos labai aukštos. Taigi, pareiškėjas turėjo kęsti netvarką. Nuo neapsakomo tvaiko pastoviai skaudėdavo galvą, prie to prisidėjo ir drėgmė, už sienos dirbančių medžio apdirbimo staklių ūžesys.

2.4. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat pilni šiukšlių, visada buvo jaučiama šlapimo smarvė, daugybė nuorūkų, sienos – išpaišytos, ištepliotos fekalijomis. Kiemeliuose nepakanka vietos 4 asmenims.

2.5. Dušo patalpose sienos ir lubos apaugusios pelėsiais, grybeliu, daug visokių gyvių (vabalų). Duše tvyrojo tvaikas, nes ventiliacija arba veikė prastai, ar iš viso neveikė.

2.6. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, nurodo, kad dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jis prarado pasitikėjimą savimi, tapo labai dirglus, dėl to atsirado baimė žmonėms ir aplinkai, jis iki šiol jaučia tiesiogines kankinimo veiksmų pasekmes, pasityčiojimą, todėl jam priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas – 1 500 Eur.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–11).

1. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų

Vadovaudamiesi Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuleistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekdami aprūpinti kiekviena atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuleistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto, tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas, griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TIVVT), stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

2. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, HN 134:2015 taip pat nenustatyti tokie gyvenamojo ploto standartai; Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

3. Dėl asmenų stebėjimo kamerose

Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

4. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo

4.1. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų patalpose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta, be kita ko, Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus; HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų neįtvirtinta.

4.2. Vadovaujantis TIVVT 107 punktu, HN 134:2015 44 punktu, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad butų pažeistas EŽTK 3 straipsnis (byla Valašinas prieš Lietuvą). Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros, jis bendras aukštis – 1,6 m (iš jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

5. Dėl kamerų įrengimo

5.1. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

5.2. Kameros įrengtos, vadovaujantis TI taisyklėmis. Pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V 82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7. punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

6. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Taigi, visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.

7. Dėl vėdinimo

Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

8. Dėl pasivaikščiojimų

Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą reglamentuoja TI taisyklių 21–22 punktai, pagal kuriuos tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Remiantis HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.

9. Dėl neturtinės žalos

9.1. Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

9.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

9.3. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui ir CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 6–11)):

– 2017 m. kovo 22 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas kameroje Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2017 m. kovo 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 309 (plotas – 7,72 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2017 m. kovo 24 d. – 2017 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 309 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. balandžio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 404 (plotas – 17,02 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2017 m. balandžio 8 d. – 2017 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;

– 2017 m. balandžio 11 d. – 2017 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 404 buvo 3 asmenys;

– 2017 m. balandžio 14 d. – 2017 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 404 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;

– 2017 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 404 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. balandžio 22 d. – 2017 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;

– 2017 m balandžio 24 d. kameroje Nr. 404 buvo 3 asmenys;

– 2017 m. balandžio 25 d. – 2017 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;

– 2017 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 404 buvo 3 asmenys;

– 2017 m. balandžio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 5 asmenys;

– 2017 m. balandžio 30 d. kameroje Nr. 254 buvo 5 asmenys;

– 2017 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 254 buvo 4 asmenys;

– 2017 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 254 buvo 5 asmenys;

– 2017 m. gegužės 3 d. – 2017 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 254 buvo 4 asmenys;

– 2017 m. gegužės 5 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėn. pranešime „Dėl A. S. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 72–74):

2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

2.2. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma).

2.3. Vadovaujantis TI taisyklių 14.5 punktu ir PĮĮET 16 punktu, kamerose sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (jos matmenys – apie 0,7 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²), kamerose esanti santechninė įranga yra tvarkinga.

Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kameroje Nr. 254 dar 2013 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, o kamerose, kur įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, vadovaujantis TI taisyklėmis ir PĮĮET, nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. 2016 m. gruodžio mėn.–2017 m. kovo mėn. Kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos, jos visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. TI taisyklėse ir sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas neįtvirtintas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas, asmens privatumui užtikrinti jos buvo įrengtos. Kol nebuvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, suimtieji ir nuteistieji, kuriems reikėjo privatumo, užsikabindavo paklodes, taigi, tie, kuriems tikrai reikėjo privatumo, rasdavo išeitį.

Inventoriaus normoje įtvirtinta, kad kameros sanitariniame mazge klozetas gali būti ir tupiamas.

2.4. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lukiškių TI-K yra užtikrinamas 3,6 m² gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Kameroje esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.

2.5. Lukiškių TI-K kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos, suolai atitinka stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, kamerose buvo išmontuoti nenaudojami gultai.

Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip nustatyta HN 134:2015 14 punkte.

Kamerose įrengti skubaus iškvietimo mygtukai.

2.6. Kameros vėdinamos per langus, tai nustatyta HN 134:2015. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo.

2.7. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitinka HN 134:2015 44 punktą. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji dušu gali naudotis iki 15 minučių. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka TI taisyklių, PĮĮET, HN 134:2015 reikalavimus.

Lukiškių TI-K dušo patalpos įrengtos korpusų postuose. Dušo patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema (įrengti ventiliatoriai), privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėle, įrengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušo maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones.

Dušuose yra skystas muilas ir plaukų šampūnas, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi, laikydamiesi asmens higienos.

Karšto vandens tiekimas į kameras galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtintas. Vadovaujantis HN 134:2015 18 punktu, karštas vanduo tiekiamas, be kita ko, į dušo, skalbyklos patalpas.

2.8. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti, vadovaujantis TI taisyklėmis ir PĮĮET. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos. Pasivaikščiojimo kiemelius tvarko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbams ir paskirti į valytojo pareigas, bet švarą ir tvarką pasivaikščiojimo kiemeliuose turi palaikyti ir patys nuteistieji.

2.9. Dušus ir sporto salę tvarko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbams ir paskirti į valytojo pareigas. Kameras turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys, tai įtvirtinta BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, HN 134:2015 37 punkte. Vadovaujantis Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1-278, kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Kamerų langus taip pat valo jose apgyvendinti asmenys, visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra skaidraus stiklo langai. Visos kameros aprūpinamos valymo priemonėmis, į visas kameras išduodama: šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, kibirai, šluostė, valikliai.

2.10. Kamerose surūdijusių kriauklių nėra, santechninė įranga tvarkinga, elektros įrenginių instaliacija tvarkinga ir nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ir sveikatai.

2.11. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) ir teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.

2.12. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai 2016 m. gegužės 3 d. atliko maksimalaus garso slėgio lygio bei oro užterštumo patikrinimą ir pažeidimų nenustatė.

3. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento pareigūnai, atlikę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę Lukiškių TI-K, patikrinimo aktuose, be kita ko, konstatavo:

3.1 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-320(16.16.8.10.12): atlikus patikrinimą 2017 m. kovo 23 d., kameroje Nr. 309 buvo vizualiai švaru; Lukiškių TI-K sudaryta galimybė išvėdinti kameras per langus, langai atsidaro, tai atitinka HN 134:2015 17 punktą; kameroje Nr. 309 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dieninė dirbtinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 309 nariuotakokjų buvimo požymių vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, patikrinimo metu jį peržiūrėjus jį nustatyta, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami, nurodytos aplinkybės atitiko HN 134:2015 20 punktą; pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Pasiūlymų, prašymų, pareiškimų ir skundų pateikimo tvarką įstaigoje laikomi asmenys dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjimo naikinimo turi pateikti rašytinį prašymą Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkams (b. l. 36–38).

3.2. 2017 m. balandžio 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-398(16.17.7.10.12): kameroje Nr. 309 praustuvė ir unitazas buvo nesulūžę, techniškai tvarkingi, tai atitiko HN 134:2015 12 punktą; Lukiškių kameros skirtos įstaigoje laikomų asmenų apgyvendinimui, tai atitiko HN 134:2015 13 puntą; kamerose įrengtas natūralus apšvietimas, tai atitiko HN 134:2015 15 punktą; HN 134:2015 nereglamentuoja naktinio apšvietimo verčių, todėl NVSC nėra įgaliotas vertinti šias aplinkybes (b. l. 40–41).

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui A. S. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m² ploto.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 m² minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

4. Iš skundo matyti, kad neturtinė žala pareiškėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 4 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose Nr. 117, Nr. 309, Nr. 404 buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Pabrėžtina, kad kameroje Nr. 254 įrengta sanitarinio mazgo kabina (b. l. 72), todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 38 paras.

5. Pareiškėjas skundėsi nepakankama ventiliacija, drėgme, pelėsiu kamerose, nešvara. Teismas pabrėžia, kad kameroje Nr. 309 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dieninė dirbtinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; nariuotakokjų buvimo požymių vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, patikrinimo metu jį peržiūrėjus jį nustatyta, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami, nurodytos aplinkybės atitiko HN 134:2015 20 punktą; pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Pasiūlymų, prašymų, pareiškimų ir skundų pateikimo tvarką įstaigoje laikomi asmenys dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjimo naikinimo turi pateikti rašytinį prašymą Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkams; praustuvė ir unitazas buvo nesulūžę, techniškai tvarkingi, tai atitiko HN 134:2015 12 punktą; Lukiškių kameros skirtos įstaigoje laikomų asmenų apgyvendinimui, tai atitiko HN 134:2015 13 puntą; kamerose įrengtas natūralus apšvietimas, tai atitiko HN 134:2015 15 punktą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą).

Pareiškėjas itin skundėsi triukšmu dėl medžio apdirbimo staklių. Teismas nustatė, kad medžio drožybos dirbtuvė įrengta LTI-K III-ojo korpuso patalpoje Nr. 403, todėl buvo padaryti medžio drožybai naudojamos įrangos keliamo triukšmo ir dulkių koncentracijos bandymai (be kita ko, kameroje Nr. 404), jokių pažeidimų nenustatyta (b. l. 14-16, 17-19, 20).

Pabrėžtina, kad kameroje Nr. 117 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, bendra dirbtinė apšvieta atitiko higienos reikalavimus (b. l. 21-23).

Nors pareiškėjas skundėsi pelėsiu kamerose, tačiau tokių įrodymų nenustatyta (kameroje Nr. 268 nustatyta, tačiau ten pareiškėjas nebuvo laikomas (b. l. 43-45)). Be to, pareiškėjo nusiskundimai netvarka, nešvara, be kita ko, pasivaikščiojimo kiemeliuose, dušuose, nėra pagrįsti, nes tvarką privalo palaikyti ir patys nuteistieji (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.8-2.9 punktus).

6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 115 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. S. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 115 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 4 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis