Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-2341-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
2S-2341-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00422-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Kreditorius
AB DNB bankui
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2341-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00422-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 128.11; 129.19.; 121.21; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) S. D. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-611-418/2014 pagal pareiškėjo (skolininko) S. D. atstovo advokato D. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. J., išieškotojai AB DNB bankui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjo (skolininko) S. D. atstovas advokatas D. K. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės J. J. 2014-03-26 patvarkymą Nr. S-14005803 dėl areštuoto turto įvertinimo. Antstolė J. J., išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą, 2014-04-24 patvarkymu Nr. S-14007839 nusprendė skundo netenkinti, sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0052/13/00682, Nr. 0052/13/00687 iki skundas bus išnagrinėtas teisme ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog skolininko atstovo pateikti prieštaravimai dėl ekspertizės metu nustatytos skolininko turto vertės nėra pakankami (pakankamai motyvuoti) skirti pakartotinę ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) S. D. atstovo advokato D. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, o nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0052/13/00682 ir Nr. 0052/13/00687 nutarė grąžinti antstolės J. J. kontorai (b. l. 32–34). Teismas darė išvadą, kad skundas paduotas praleidus CPK 681 str. 3 d. numatytą terminą. Skolininko atstovo veiksmus, kai praleidus įstatymo nustatytus terminus kvestionuojamas turto įkainojimas, teismas laikė neteisėtais ir nepagrįstais, be to skolininko atstovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad turtas buvo įkainotas netinkamai. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie kitokią turto vertę, nepateikė jokių argumentų, kodėl UAB „ideArt“ ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga, neatspindinčia rinkos vertės, ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, sprendė, jog antstolės atlikti procesiniai veiksmai atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. D., atstovaujamas advokato D. K. prašo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės, t .y. panaikinti 2014-04-24 antstolės J. J. patvarkymą dėl skundo Nr. S-14007839 ir 2014-03-26 antstolės J. J. patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-14005803 (b. l. 41–44). Nurodomi šie atskirojo skundo argumentai:

Teismas nepagrįstai mano, kad netaikomas antstolio patvarkyme nurodomas jo apskundimo terminas, o turi būti taikomas trijų dienų terminas prieštaravimams dėl turto vertės pareikšti pagal LR CPK 681 str. 3 d. CPK 681 str. 3 d. numato, jog skolininkas ar išieškotojas nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainavimo gali pareikšti be vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Įstatymo leidėjas šį terminą sieja ne su patvarkymu ir ne su ekspertizės išvados atlikimu, o su antstolio atliktu įkainavimu, kuris atliekamas jam areštuojant turtą.

Teismas nutartyje pažymi LAT praktiką, kuria remiasi nutarties dėstomojoje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 412/2006), tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės yra akivaizdžiai skirtingos, kadangi nurodytoje byloje argumentu dėl neteisingos vertės buvo ginčijamas faktiškai paskutinis vykdymo veiksmas - turto perleidimas, tuo tarpu klausimai dėl turto vertės nagrinėtini ankstesnėse vykdymo proceso stadijose. Šioje gi byloje skundo esmė yra - neteisingai nustatyta turto vertė, taigi įvertinimas yra ginčijamas kaip paskutinis atliktas veiksmas vykdomojoje byloje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ekspertei nebuvo reiškiamas nušalinimas, tačiau nušalinimo ir vertės ginčijimo pagrindai yra netapatūs, tad šios bylos kontekste tokia teismo išvada yra teisiškai nereikšminga. Kitas teisiškai nereikšmingas teismo argumentas yra tas, kad vertintoja yra kvalifikuota, vertinimą atliko pagal galiojančias metodikas, todėl nėra pagrindo abejoti jos kompetencija ar darbo kokybe. Tokius teismo argumentus būtų galima taikyti visose bylose kur atliekamas vertinimas, tad jie yra neapibrėžti, bei paremti prielaida.

Nepagrįsta teismo išvada, kad skunde nenurodoma, kuo gi atliktas vertinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kadangi skunde buvo nurodyta jog susipažinus su turto vertinimo ekspertize, kyla pagrįstų abejonių dėl šia ekspertize nustatytos turto vertės, kadangi pirma, juridinių asmenų registre yra pateikiama dvigubai mažesnė sklypo vertė - 31.800,00 Lt., o ši institucija disponuoja gausiausia duomenų baze bei yra valstybės įgaliota nustatyti jos duomenų bazėje įregistruotų nekilnojamojo turto objektų vertę. Vertės individualumą tam tikrais atvejais įtakoja daikto savybės, kurios nebūtinai gali būti žinomos minėtai įstaigai, dėl ko būtinas individualus vertinimas. Turto vertinimas žemės sklypo atveju negali skirtis daugiau nei 2 kartus, kadangi tai visiškai neadekvatus ir nepagrįstas skirtumas. Be to, kodėl skirtumas ir atotrūkis yra tokie dideli, vertinimo ataskaitoje nebuvo pagrįsta. Tokios aplinkybės iš esmės verčia abejoti vertinimo ataskaitos teisėtumu ir pagrįstumu. Juolab, kad vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, jog turto vertintoja vadovavosi ir VĮ „Registro centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, tačiau, dėl kokios priežasties iš esmės pasikeitė to paties registro nustatyta turto vertė, vertintoja nenurodė.

Ekspertizės aktas paremtas vien vertintojo turimais jo paties šaltiniais, nepateikiant kitų reikšmingų ir autoritetingų autorių ir šaltinių pozicijų areštuoto turto rinkos vertės nustatymo tematika. Tuo tarpu areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga, todėl akivaizdu, kad teisingai ir pagrįstai objekto rinkos kainai nustatyti turi būti pasitelkta kuo daugiau įmanomų argumentų ir pagrindų. Turto vertintojas, atlikęs vertinimo ataskaitą, vadovavosi tik lyginamuoju metodu, tačiau netaikė kitų metodų. Manytina, jog lyginamasis metodas vertinant šį objektą negalėjo būti laikytinas tinkamu, kadangi vertinamas žemės sklypas yra skirtas daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai, iš vertinimo ekspertizės galima spręsti, jog sandorių dėl būtent tokių sklypų sudaryta išvis nebuvo, todėl lyginamasis metodas apskritai negalėjo būti taikomas dėl palyginamųjų pavyzdžių trūkumo. Turto vertintojai, atlikdami turto vertinimą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo” (2012 m. balandžio 27 d. Nr. Ik—159) (toliau vadinama - Metodika). Remiantis Metodika, palyginimui imami sandoriai turi būti ne senesni nei vienerių metų. Sandoriai dėl palyginamų žemės sklypų sudaryti daugiau nei prieš 5 mėnesius, dauguma jų sudaryta netgi 2013 m. pradžioje. Taigi, vertinimo metodikos reikalavimai buvo iš esmės pažeisti. Tuo tarpu turto vertintojas taikė 1.00 laiko pataisos koeficientą laikydamas, kad laiko pataisa nereikalinga, nors manytina, kad žemės sklypų rinkos kaina per vienerius metus laiko gali iš esmės pasikeisti. Į 3 vertinimo ataskaitos lentelę objekto vertės skaičiavimas yra įtraukti ne patys naujausi sandoriai rodantys aktualiausią informaciją, bet sandoriai, kurių sandorio suma buvo didžiausia, to niekaip nepagrindžiant ir nepagrįstai eliminuojant sandorius, kurių vertė buvo gerokai mažesnė, t. y. taip nepagrįstai padidinant parduodamo žemės sklypo vertę (vieno aro kainą) ir pažeidžiant skolininko teises. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad vertinimo ekspertize nustatyta turto vertė nėra teisinga ir objektyvi, juolab, kad kaip minėta, turto vertei nustatyti buvo panaudotas tik vienas metodas - lyginamasis. Vertinimo ataskaitos teiginiai, jog buvo remtasi teisiniais ir metodologiniais dokumentais, yra visiškai deklaratyvūs, kaip ir kiti vertinimo ataskaitos duomenys. Nors antstolė nurodė, jog buvo vadovaujamasi vertintojos nuomone apie nekilnojamojo turto privalumus ir trūkumus palyginamųjų objektų atžvilgiu, tačiau šie objektai apskritai negalėjo būti lyginami.

Taip pat nei antstolės patvarkyme nei nutartyje nebuvo išnagrinėtas argumentas, jog vertinimo ataskaitoje yra nurodoma, kad: „<....> vertintojas priima artimiausias pirkimo- pardavimo vertes pagal žemės sklypo dydį, vietą ir datą, palyginimui su vertinamu turtu ", tačiau sandoriai buvo pasirinkti ne pagal jų sudarymo datą bet pagal jų kainą (t. y. pasirinkti brangiausiai parduoti žemės sklypai). Atsižvelgiant į tai, vertinimo ekspertizės aktu nustatyta sklypo rinkos vertė nustatyta netinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB BNB bankas, atstovaujamas advokato L. P., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b. l. 49–50). Nurodo, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nėra pagrindo abejoti UAB „ideArt“ atlikta ekspertize, t. y. turto vertinimo ataskaita nebuvo ir nėra nuginčyta teisme, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „ideArt“ atliktos turto vertinimo ataskaitos patikimumu.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie turto vertę nelaikytinos tinkamu įrodymu, kadangi masinio vertinimo būdu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o tik nustatomos verčių ribos, be to, turto vertės nustatomos jų net neapžiūrėjus, tuo tarpu turto vertintojas turtą įkainojo individualiai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nebuvo pateikęs prieštaravimų dėl turto vertės, o tai, pagal kasacinio teismo praktiką, laikytina, jog paryškėjas sutiko su turto įkainojimu.

Aplinkybės, kad nėra pateikta jokių įrodymų apie kitokią turto vertę, yra atlikta ekspertizė, antstolei nesudarė pagrindo abejoti dėl vertinimo ataskaitos bei vertintojų nustatytos kainos. Skunde išdėstyti deklaratyvūs pasisakymai, kad turto vertė yra nustatyta netinkamai, yra dėstomi prielaidomis, ir negali būti vertinami kaip įrodymai (CPK 178 str.).

Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Pareiškėjas nepateikdamas jokių įrodymų apie turto vertę, pateikdamas nepagrįstą skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir taip vilkina vykdymo procesą, tuo pažeisdamas banko, kaip išieškotojo, teises.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė J. J., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo S. D. atskirojo skundo netenkinti (b. l. 53). Nurodo, kad atskirasis skundas paduotas formaliu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas (skolininkas) per nustatytą terminą - tris darbo dienas (CPK 681 str. 3 d.) - nepateikė pretenzijų dėl netinkamo areštuoto turto vertės nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektas yra Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio patvarkymo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl areštuoto turto įvertinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje vykdomos vykdomoji byla Nr. 0052/13/00682 pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-04-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-221-308/2013 ir vykdomoji byla Nr. 0052/13/00687 pagal Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro 2013-04-23 vykdomąjį įrašą Nr. 1318 dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. D. išieškotojos AB DNB banko naudai. Antstolė 2014-02-05 patvarkymu Nr. S-14002648 (vykdomoji byla Nr. 0052/13/00687, b. l. 51) nutarė skirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti S. D. nuosavybės teise priklausančiam turtui. Antstolė 2014-03-26 priėmė patvarkymą Nr. S-14005803 dėl areštuoto turto įvertinimo (vykdomoji byla Nr. 0052/13/00687, b. l. 53). Apeliantas, nesutikdamas su antstolės nustatytu areštuoto turto įvertinimu, 2014 m. balandžio 16 d. antstolei pateikė skundą dėl 2014-03-26 patvarkymo Nr. S-14005803 (b. l. 4–7). Antstolė J. J. 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. S-14007839 nusprendė skundo netenkinti, sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0052/13/00682, Nr. 0052/13/00687 iki skundas bus išnagrinėtas teisme ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui (b. l. 2-3).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apelianto teigimu, antstolė netinkamai nustatė areštuoto turto vertę ir nepagrįstai neatliko pakartotinio turto įvertinimo.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, remiantis analizuotomis teisės normos, darytina išvada, jog įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jam pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo, iš esmės sutinka su teismo motyvais, kad antstolio veiksmai buvo teisėti, visiškai atitiko CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o turto rinkos vertė nustatyta laikantis visų įstatymo reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė J. J., atsižvelgdama į eksperto UAB „ideArt“ nustatytą turto vertę, 2014 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-14005803 nusprendė skolininkui S. D. nuosavybės teise priklausantį 0,1608 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 46,44 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini),, ir 21 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus. (duomenys neskelbtini), įvertinti 65000 Lt. Antstolė taip pat išaiškino, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyti du savarankiški pagrindai skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti: skolininko ar išieškotojo prieštaravimas antstolio atliktam vertinimui; antstolio abejonės dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju antstolei kilus abejonėms dėl turto vertės, antstolė 2014-02-05 patvarkymu Nr. S-14002648 (vykdomoji byla Nr. 0052/13/00687, b. l. 51) ji nutarė skirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti. UAB „ideArt“, atsižvelgęs į vertę įtakojančius faktorius bei rinkos konjunktūros sąlygas, 2014-03-24 ekspertizės aktu Nr. 2014-022 nustatė, kad vertinamo nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2014-02-28) yra 65 000 Lt. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad antstolė, siekdama šalims padėti ginti teises, siekdama šalių interesų pusiausvyros, elgėsi tinkamai paskirdama ekspertizę turto vertei nustatyti.

Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolė eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Todėl laikytina, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 681 str. 4 d. pagrįstai areštuoto turto rinkos vertę laikė eksperto nustatytą vertę. Apeliantas iš esmės ginčydamas ekspertų nustatytą turto vertę, savo argumentams pagrįsti pateikė tik vienintelę informaciją iš VĮ Regitrų centro viešos paieškos nustatytą turto ((duomenys neskelbtini),) vertę - 31 800 Lt (b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad masinio vertinimo būdu turto vertės nustatomos jų net neapžiūrėjus, o tuo tarpu turto vertintojas turtą įkainojo individualiai, naudojant lyginamąjį (pardavimo kainos analogų) metodą, vadovaujantis nekilnojamojo turto rinkos duomenimis. Antstolė, įvertinusi nepakankamus prieštaravimų motyvus, laikė, kad nėra pagrindo pagrįstai suabejoti dėl ekspertizės nustatytos turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir su atskiruoju skundu apeliantas taip pat nepateikia jokių kitų duomenų apie galimą kitokią turto vertę nei nustatė ekspertai. Be to, nustatyta, kad skolininkas pateikdamas prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, kad paneigti abejones dėl nustatytos turto vertės.

Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad paskyrus ekspertizę, atliktas turto įkainojimas atitiko visus įstatymo numatytus reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad vertinimo ekspertize nustatyta turto vertė nėra teisinga ir objektyvi.

Teismas pažymi, kad vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Kaip minėta, įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Kadangi CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka atlikta ekspertizė, o apeliantas neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, antstolės veiksmai, atliekant areštuoto turto įvertinimą, nelaikytini pažeidžiančiais įstatymų nustatytus reikalavimus.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su atliktos ekspertizės tinkamumu, nes teismo vertinimu, jie neturi įtakos teismo priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą ir ekspertizės atlikimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Kukalis