Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-353-961/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-29
Bylos Nr.
T-353-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00319-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-353-961/2020
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00319-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.10.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos atstovui gydytojui psichiatrui V. V. S.,asmeniui, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicininė priemonė, A. K.,jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi A. K., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamas veikas), 181 straipsnio 2 dalyje (tris nusikalstamas veikas) uždraustas veikas nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi A. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimas dėl A. K. taikomos priverstinio pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo. Gydytojų komisijos išvadoje nurodoma, jog A. K. epizodiškai atsisako atvykti paskirtu laiku arba atvykęs atsisako bendrauti, teigia, kad jis į Rokiškio psichiatrijos ligoninę patekęs per klaidą, vaistus vartoti atsisako, teigia, kad vaistai ne gydo, bet žudo. Pravedant pokalbį neprieštarauja vaistų priėmimui, tačiau elgesys neadekvatus, tvirtina esantis sveikas, apsimetęs ligoniu. Mąstymas klampus, apimtas kliedesinių minčių ir samprotavimų. Rekomenduojama pratęsti priverčiamąjį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos gydytojas psichiatras V. V. S. teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu pacientas gydomas nuotoliniu būdu, psichozinių sutrikimų nėra, faktų, kad jis būtų pavojingas sau ar aplinkiniams, nenustatyta, atsakinėja į klausimus logiškai, tačiau kai jam būna paūmėjimai, pacientas nieko nebesupranta ir nutraukia gydymą.

Šalies argumentai

Asmuo, kuriam prašoma toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. K. su teikimu sutiko, nurodė, kad skiriami vaistai jam nepadeda, jis naktimis girdi balsus, mato haliucinacijas, mano, kad reikėtų stipresnių vaistų.

Prokuroras bei gynėjas taip pat palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Taigi teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, įvertina du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą. BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė.

A. K. yra diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Šiuo metu yra stebimas ir gydomas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre, jam reguliariai išrašomi vaistai, dėl paskelbto karantino su pacientu bendraujama telefonu. Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y., VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojų komisijos išvadą, teismo posėdžio metu gydytojo psichiatro pateiktus paaiškinimus, paties A. K. paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad A. K. sveikatos būklė per tą laiką, kai jis stebimas ambulatoriškai, iš esmės nepasikeitė. Pagrindų nutraukti jam taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją pakeisti kita nenustatyta. A. K. mąstymas apimtas kliedesinių minčių ir samprotavimų, teismo posėdžio metu jis taip pat teigė girdintis balsus, manantis, kad jam reikia stipresnių vaistų. Todėl, teismo įsitikinimu, išlieka rizika, kad netaikant priverstinio gydymo ir nesilaikant jo režimo, A. K. psichinė būklė gali pablogėti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pratęsti A. K. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,

nutaria:

pratęsti A. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė