Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams P. M. ir B. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo M. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo.

6. R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės B. B. ir atsakovo P. M. sūnus ((duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriaus 2008 m. gegužės 28 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas siekia, kad atsakovams būtų neterminuotai apribotos tėvų teisės Vaiko atžvilgiu.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip minėta, prašo teismo apriboti atsakovų tėvų teises, todėl byloje turėjo būti įrodyta, kad atsakovai vengia vykdyti savo, kaip tėvų, pareigas.

8. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6878-723/2023 buvo leista paimti Vaiką iš atsakovų. 2023 m. gegužės 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M22-337 Vaikui buvo nustatyta laikinoji rūpyba. Vaiko laikinąja rūpintoja paskirta M. J. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad M. J. yra atsakovo P. M. motina (Vaiko senelė).

11. Atsakovas prašė kaip liudytoja apklausti jo sutuoktinę E. M. Teismas tokį prašymą tenkino. Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. kelis kartus nurodė, kad Vaikas yra „didžiausias manipuliatorius“ ir „tinginys“, šiuo metu nėra daromi jokie veiksmai, kad Vaikas grįžtų gyventi pas atsakovą, nes Vaikas ją ir atsakovą be galo įžeidė, nes jis tėvus keičia kaip kojines ar šuniuką, taip pat nurodė, kad močiutė M. J. yra „blogas žmogus“. Liudytoja nurodė, kad neprieštarauja, jog Vaikas gyventų kartu su jos šeima, tačiau nurodė, kad Vaikas gyventų pereinamame kambaryje, nes atskiruose kambariuose gyvena jos dukros. Liudytoja taip pat nurodė, kad Vaikas, jos nuomone, turi disleksiją, disgrafiją, lietuvių kalbos visiškai nemoka, vos ne „mauglis“ buvo. Liudytoja nurodė, kad ji stengiasi Vaiko nežlugdyti kaip asmenybės, nepravardžiuoti, nurodė, kad „aišku jis ne toks gabus kaip mano vyresnioji dukra, net nėra su kuo palyginti“, savaitgaliais jį pasiimdavo, tačiau Vaikui nepatiko, nes reikėjo namie dirbti. Liudytoja patvirtino, kad vieną kartą iš laikinosios rūpintojos (M. J.) pasiėmė Vaiką ir parsivežė savaitgalį namo, nors Vaikas verkė ir nenorėjo važiuoti. Liudytoja paaiškino, kad močiutė neinformavo jų, kad Vaikas turėjo tuo metu kažkur važiuoti (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 24–44 min.).

12. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu išsakytus proceso dalyvių ir jų atstovų paaiškinimus bei liudytojos duotus parodymus, sprendžia, kad atsakovai neatlieka savo kaip tėvų pareigų auklėti savo Vaiką doru žmogumi ir ištikimu Lietuvos Respublikos piliečiu, neprižiūri Vaiko, nesirūpina jo sveikata, atsižvelgiant į Vaiko fizinę ir protinę būklę nesudaro palankių sąlygų Vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad Vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nesirūpina Vaiko dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Atsakovai byloje neįrodė, kad yra susiklosčiusios nepalankios aplinkybės, dėl kurių jie negali gyventi su Vaiku ir juo rūpintis, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovai vengia rūpintis savo Vaiku. Tokią išvadą teismas daro dėl abiejų atsakovų, nepaisant to, kad atsakovas prisideda prie Vaiko išlaikymo. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad išlaikymą savo Vaikui atsakovas teikia pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje 2SP-13824-419/2022, pagal kurią jam priteista mokėti 150 Eur dydžio išlaikymą.

13. Teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei, Vaikas, paklaustas, kokia jo nuomonė dėl to, kad jo motinai būtų neterminuotai apribotos motinos teisės, atsakė „aš tiktai už“. Paklaustas, ar Vaikas žino, ką reiškia motinos teisių apribojimas, atsakė, kad žino ir nurodė, jog tai reiškia, kad motina negalės turėti jam jokios įtakos. Paklaustas, kodėl nori, kad taip būtų, atsakė, kad motina geria, o plačiau nenorėjo kalbėti. Paklaustas, ką jis mano apie tai, kad taip pat būtų padaryta ir tėvo atžvilgiu, atsakė, kad „taip pat – už“. Nurodė, kad mamą paskutinį kartą matė prieš 8 mėnesius, o tėvą paskutinį kartą matė dar seniau – prieš 9 ar 10 mėnesių. Paprašytas papasakoti, koks tada buvo jo susitikimas su tėvu, nurodė, kad tėvas atvažiavo į butą, kuriame jis tuo metu gyveno su mama ir jos sugyventiniu, tėvas ištraukė butelį degtinės, išgėrė su motinos sugyventiniu, o po kurio laiko jis su mama nuėjo tėvą palydėti iki autobuso. Savo iniciatyva Vaikas papasakojo, kad tėvas vieną kartą vasarą su E. atvažiavo paimti jį iš močiutės, nurodė, kad jis paprašė jį palikti, nes jam reikės važiuoti į ekskursiją, tada E. pasakė, kad jis „neišsivystęs mauglis“ ir, kad jam „grupę reikia skirti“, o tuo metu tėvas tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė. Vaikas taip pat nurodė, kad nenori gyventi su tėvu, nes tėvui jis nerūpi, paaiškino, kad tėvas pareidavo namo, išgerdavo, paklausdavo, ar jis pavalgęs ar ne, ir nepriklausomai nuo to, kaip jis atsakydavo, užlipdavo į antrą aukštą ir eidavo miegoti, o močiutė kasdien su juo bendrauja, neįžeidinėja. Paklaustas, ar bendrauja su tėčio dukra, Vaikas nurodė, kad ne. Paklaustas, kaip jautėsi dėl to, kad pas tėvą reikėjo miegoti praeinamame kambaryje, nurodė, kad buvo „ne visai jauku“, pas močiutę nurodė, kad yra jam atskiras kambarys. Paklaustas, ar pas tėvą namuose jo prašė dirbti, nurodė, kad taip, paklaustas, ar dirbo taip pat atsakė teigiamai. Paklaustas, ar tenka padėti močiutei, gyvenant su ja, atsakė, kad taip. Nurodė, kad nenori su tėčiu bendrauti ne tik dėl to įvykio, kai buvo įžeistas E., bet ir dėl to, kad tėvas geria, pažymėjo, kad tėvas „visiškai nesidomi juo“, pabrėžė, kad paskutinį kartą tėvas jam skambino gegužės 25 dieną. Tai sakant Vaiko tonas tapo net šiek tiek piktas (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 44 min. – 2 val. 8 min.).

14. Kaip minėta, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir nesant sąlygos, kad tėvai visiškai vaiku nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Šiuo atveju atsakovai neįrodė ir teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis realiai gali pakeisti, todėl prevencinės priemonės tėvams taikymas šiuo atveju nėra galimas. Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat ir į labai aiškiai išreikštą Vaiko nuomonę, teismas tenkina ieškovo prašymą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

15. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, jei tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

17. Ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą Vaikui po 300 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki Vaiko pilnametystės, t. y. ieškovo prašomas priteisti dydis nesiekia net pusės minimalios mėnesinės algos (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis yra 840 Eur), todėl teismas vertina, kad į atsakovės turtinę padėtį šiuo atveju yra atsižvelgta. Kaip minėta, priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas Vaiko poreikiams, turi užtikrinti būtinas sąlygas Vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). R. M. šiuo metu yra 15 metų amžiaus, byloje nėra duomenų apie Vaiko sveikatos problemas ar specialiuosius poreikius, žinoma tik tai, kad Vaikas nešioja akinius, ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis (300 Eur) yra reikalingas, kad būtų patenkinti Vaiko būtinieji poreikiai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas. Teismas sprendžia, kad tokiu atveju bus minimaliai patenkinti Vaiko būtinieji poreikiai. Atsakovai nusprendę susilaukti vaikų, turi pareigą juos ir išlaikyti, todėl atsakovės atstovės argumentai, kad atsakovė negali Vaikui skirti 300 Eur, nes šiuo metu nedirba, teismo yra atmetami.

18. Iš atsakovo, ieškovas, kaip minėta, Vaiko išlaikymui prašo priteisti mažesnę sumą, t. y. 250 Eur. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad tai yra susiję su tuo, jog R. M. yra ne vienintelis atsakovo išlaikytinis. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad turi dar vieną nepilnametį vaiką (su dabartine sutuoktine). Atsakovas yra 42 metų amžiaus, dirbantis. Akivaizdu, kad 150 Eur dydžio išlaikymas nebegali užtikrinti Vaiko poreikių tenkinimo. Nors Vaikas teismo posėdyje nurodė, kad jam nieko netrūksta, tačiau tai tik parodo, kad Vaiko laikinoji rūpintoja (Vaiko senelė) sugeba tinkamai pasirūpinti Vaiko būtinaisiais poreikiais, nepriklausomai nuo to, kokį išlaikymo dydį teikia Vaiko tėvai. Atsižvelgiant į visa tai, ieškovės prašymas tenkinamas ir iš atsakovo teismo priteistas išlaikymo dydis keičiamas, nustatant, kad atsakovas kas mėnesį iki Vaiko pilnametystės turi teikti savo Vaikui 250 Eur dydžio išlaikymą. Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Be to, keistinas ne tik išlaikymo dydis, bet ir asmuo, kuriam turi būti mokama išlaikymo suma, nes minėta teismo nutartimi buvo patvirtinta tokia Vaiko tėvų sudaryta sutartis, kurioje buvo susitarta, kad tėvas iki Vaiko pilnametystės kiekvieną mėnesį išlaikymo sumą mokės bankiniu pavedimu į Vaiko motinos B. B. sąskaitą. Priėmus šį teismo sprendimą, visi atsakovų susitarimai, patvirtinti teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13824-419/2022 (tiek dėl Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir dėl išlaikymo), netenka galios.

19. Vaiko nuomonės išklausymo metu Vaikas teismui nurodė, kad jis gerai jaučiasi gyvendamas pas senelę. Atsižvelgiant į tai, Vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl Vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją rūpintoją M. J. (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2023 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodė, kad byloje atsakovui P. M. buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už 211,67 Eur. 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodė, kad byloje atsakovei B. B. buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už 185 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas visiškai, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai už atsakovams suteiktas teisines paslaugas nepriteistinos.

22. Už reikalavimus ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleisti ir atsakovai. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi ir 496¹ straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko R. M. (R. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui P. M. (P. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Inicijuoti naują bylą ir pavesti ieškovui per 10 dienų pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus išnagrinėti bylai dėl nepilnamečio vaiko R. M. nuolatinės rūpybos nustatymo.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti R. M. gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymo sumą mokamą kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant M. J. ir kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant M. J. ir kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Atsakovų susitarimus, patvirtintus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13824-419/2022, laikyti negaliojančiais.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.