Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

kaltinamajai V. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teismo neteista,

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. S. buvo kaltinama tuo, jog ji 2009 m. spalio 20 d. nuo 19.40 val. per LNK parodytoje laidoje „Paskutinė instancija“ apšmeižė J. V. S. ir įžeidė neva šis padarė nusikaltimą, nurodydama, kad „...paėmė seniūnas žemę...“, „...atėmė seniūnas žemę...“.

Kaltinamoji V. S. kaltės nepripažino bei parodė, jog atvykusiems televizijos darbuotojams pasakė, jog seniūnas paėmė žemę, tačiau įžeisti ar apšmeižti privatų kaltintoją ji nenorėjo, apie tai, kad J. V. S. gali būti susijęs su žeme, apie kurią laidoje buvo kalba, ji sužinojo iš žemėtvarkos darbuotojos M. B.. M. B. jai, kai paklausė, kodėl jos tėvų žemė nėra grąžinama natūra, pasakė, kad dėl tos žemės ji turėtų dėkoti savo kaimynui. Ji tai suprato, kad turėtų dėkoti savo kaimynui seniūnui J. V. S., todėl laidoje ir pasakė, kad seniūnas, tai yra J. V. S. paėmė, atėmė iš jos žemę. Paaiškino, jog ta žemė, apie kurią kalbėjo laidoje, priklausė jos tėvams ir jai buvo negrąžinta. Kad ši žemė buvo paimta visuomeniniams poreikiams, nesuprato. Parodė, kad J. V. S. jai buvo priekaištavęs, kad jį neganytų gyvulių ant tos žemės, ji tai ir darė. Matė, kad Kupiškio seniūnijos technika prižiūrėjo tą žemę.

Privatus kaltintojas J. V. S. parodė, jog pas jį į namus buvo atvykę iš televizijos, su jais buvo atvykę ir V. S. su D. M. Savo namuose jis davė interviu televizijai, o žiūrėdamas laidą „Paskutinė instancija“, kuriai buvo filmuojamas siužetas, išgirdo, kaip V. S. pasakė, kad jis yra paėmęs, atėmęs iš jos žemę. Jis pasijuto įžeistas ir apšmeižtas, nes jokios žemės iš V. S. nei atiminėjo, nei paiminėjo, mano, jog tokiais žodžiais V. S. jį kaip valstybės tarnautoją, apkaltino sunkių nusikaltimų padarymu, šie jos žodžiai jį įžeidė ir pažemino, po šios laidos jam pradėjo skambinti draugai, ar jis iš tikrųjų nėra atėmęs žemės. Apie tai, kad V. S. kalbėjo ne apie jo namų valdą, o apie šalia namų esančią rekreacinę zoną, suprato vėliau. Parodė, jog yra Kupiškio seniūnijos seniūnas, patvirtino, kad rekreacinę teritoriją tvarko Kupiškio seniūnijos technika.

Liudytoja M. B., Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, paliudijo, jog V. S. dar 1991 metais, kartu su kitais pretendentais kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų ar senelių turėtą žemę, nuosavybės atkūrimo procesas buvo baigtas kažkur 2002 metais. Patvirtino, kad dalis atkuriamos žemės pateko į 1994-04-01 patvirtintą visuomenės poreikiams skirtą žemę, todėl dalis nuosavybės nebuvo atkurta natūra toje vietoje, kur buvo, o kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Neneigia, kad V. S. yra lankiusis žemėtvarkos skyriuje, su ja yra bendravusi, ji pati yra tyrusi V. S. skundą dėl grąžinamos žemės, tačiau kad būtų sakiusi, jog už tai, kad žemė jai negrąžinta, turėtų dėkoti savo kaimynui, nepamena, nes skyriuje buvo 14 000 pretendentų ir ką ji kiekvienam sakiusi, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Kaip V. S. kaltę patvirtinančius įrodymus V. S. pateikė: 1992-12-24 sutartį (b.l. 6), pagal kurią J. V. S. iš A. K. už 128 734 talonus įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini); namų valdos žemės sklypo ribų planą (b.l. 7-8); 1998-04-30 Kupiškio rajono tarybos sprendimą (b.l. 9), kuriuo patvirtinti Kupiškio rajono visuomenės poreikiams naudojamų paplūdimių teritorijų ir kitų bendro naudojimo teritorijų plotai ir ribos; Kupiškio rajono ribose esančių rekreacinių teritorijų sąrašą (b.l. 10-11), kuriame nurodyta, kad Paketurių k. teritorijoje yra 3.3 ha ploto rekreacinė teritorija; Kupiškio sen. Paketurių kadastrinės vietovės ištrauką (b.l. 12-13), kuriame apibrėžta Paketurių k. esanti 3.3 ha ploto rekreacinė teritorija; 1998-08-13 Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymą (b.l. 14), kuriuo buvo įsakyta rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus pagal apskrities viršininko suderintais Kupiškio rajono valdybos sprendimu priimtus ir patvirtintus sąrašus; pažymėjimą (b.l. 17-18), kuriame nurodyta, jog J. V. S. nuosavybės teise valdo 0,653 ha žemės sklypo plotą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Paketurių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žurnalo „TV Antena“ 2009-10-31 – 11-06 titulinį lapą (b.l. 20) ir lapą (b.l. 21), kuriame nurodyta, jog pagal „TNS Gallup“ TV metrų duomenis laidą „Paskutinė instancija“ žiūri 11,2 % televizijos auditorijos.

V. S. pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 22, 52, 91), kuriuose nurodė, jog ji laidoje išsakė savo nuomonę dėl prarastos žemės remdamasi žemėtvarkininkės M. B. teiginiais (b.l. 22), papildomai paaiškino, jog J. V. S. pateikti įrodymai nepatvirtina jos kaltės apšmeižus, J. V. S. pats nesuprato, dėl kurio sklypo laidoje ji kalbėjusi, teikdamas įrodymus, jog teisėtai yra įgijęs anksčiau A. K. priklausiusią valdą, be to, mano, jog J. V. S., būdamas seniūnu, galėjo daryti įtaką perkeliant jos žemę į kitą vietą, mano, jog J. V. S., dėl savo įtakos, pirmas susitvarkė savo valdas, o jos nuosavybių teisių atkūrimas vyko vėliau (b.l. 52,91).

Peržiūrėjus privataus kaltintojo J. V. S. pateiktą kompaktinė plokštelę su vaizdo įrašu matyti, jog į kompaktinę plokštelę įrašyta laida „Paskutinė instancija“, jos laidos vedėja pradžioje pristato laidos temą informuodama žiūrovus, jog bus rodomas siužetas apie Kupiškio rajono žmones ir jų turimą nuosavybę; po to rodomas Kupiškio tvenkinys, fone skamba muzika (linksma ironiška melodija), balsas už kadro informuoja, jog čia buvo Kupiškio marios, kažkada priklausiusios „visiems žmonėms“, o „dabar labai konkretiems vietos valdžiažmogiams“. Pirmi kadrai susiję su (duomenys neskelbtini) turima nuosavybe, informuojama, jog N. J. yra Kupiškio rajono savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja; parodomas J. V. S., informuojama, kad jis yra Kupiškio seniūnijos seniūnas; pirmoje laidos dalyje žurnalistė pristato, jog N. J. vyras yra ūkininkas, augina sliekus ir sraiges, N. J. informuoja, jog ji nežino, kad vyras užsiima sliekų auginimu, J. V. S. komentuoja sliekų auginimo privalumus, praneša, kad apie sraigių auginimą jam nieko nežinoma; D. M., Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, komentuoja situaciją dėl (duomenys neskelbtini) ūkio; netrukus balsas už kadro tuo metu komentuoja, jog kaimai mažinami, žemės įgyjamos už dyką, tuo metu žurnalistė kalbina neįvardintą moterį ir klausinėja dėl rekreacinių plotų sumažėjimų, ši teigia nežinanti, kaip rekreacinių zonų plotai mažėja; 4 min. 17 sek. nuo laidos pradžios ekrane pasirodo šviesiaplaukis jaunuolis, kurio žurnalistė, klausia „O kaip čia seniūnas, pasistatė seniai?“, jaunuolis atsako: „Na, seniai, čia žemę kažkaip atėmė, iš mano babos, čia buvo žemė ir kažkaip atėmė, pusę žemės“; tuo metu kadre rodoma moteris, artėjanti prie žurnalistės, ir sakanti „paėmė ir viskas, ką aš padarysiu?“, žurnalistė perklausia moters „ką paėmė?“, moteris atsako „žemę mano, seniūnas, buvo man žemė neatmatuota (atsiranda užrašas, kad moteris yra V. S., nurodoma, jog ji pamario senbuvė), paskui jisai atsivedė kažkokį ponulį, aš gi nežinau, jis norėjo toliau paimti man žemės, aš nebedaviau, sakau, lygiai su tvoru, supranti, nuėjau pas ponią (duomenys neskelbtini), žemėtvarkininkę, sakau, kaip čia yr, sakau, man žemę atėmė, sako, padėkavok savo kaimynui S., seniūnui, va“, tuo metu rodomas dviaukštis namas, į kelią, vedantį į namą, įvažiuojantis automobilis, žurnalistė klausia V. S., kiek jos čia žemės buvo, moteris atsako „man priklausė, supranti, kokie dar penki arai ar aštuoni arai, aš gi nematavau, bet man neatidavė“, žurnalistė klausia: „o čia jūsų tėvų žemė?“, V. S. atsako „tėvų“, ir tuo metu balsas iš už kadro sako „Buvo tėvų, tapo seniūno“; vaizdas persikelia į patalpą, kur žurnalistė J.V. S. klausia, ar jis ūkininkas, J. V. S. patvirtina teigiamai, į klausimą, kokį ūkį turi, J. V. S. atsako, jog jo ūkis yra sodas, kiemas darželis, į klausimą, kas sudaro jo ūkį, J. V. S. atsako, kad turi sodą, žuvų, pakomentuoja, jog nebūtina knisti žemę ir auginti bulves, kad būtų ūkininku; iškart po to kamera vaizdą tolina nuo dviaukščio namo, aptverto tvora, tuo metu balsas iš už kadro komentuoja „visiškai teisingai, tam, kad turėti namą ten, kur viskas dar neseniai priklausė visuomenei, reikia knisti ne žemę, o protą, ar ne taip, ponia žemėtvarkininke?“, ir pradedama rodyti kabineto patalpa, joje esanti moteris, pristatyta kaip Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkė M. B., sako, jog jokių pažeidimų dėl projektų nerasta, projektai buvo tiriami ir kitų institucijų, ne tik žurnalistų; vėliau balsas iš už kadro komentuoja, jog aplinkinių kaimo gyventojai neteko galimybės prieiti prie tvenkinio ir dėkoja specialiųjų tyrimų tarnybai, taip pat teigia, jog „šitie, mūsų galva, vietos sukčiai, užgrobę vietos valdžią, savavališkai pakeitė čia žemės paskirtį iš rekreacinės, tai yra poilsinės, į štai tokią, kurioje galima sliekus auginti, o šitos močiutės žemėje (rodoma V. S., einanti su žurnaliste) padarė rekreacinį plotą, tai yra iš jos atėmė ir atidavė visuomenei“, žurnalistė klausia V. S. „Kur jūsų atimta?“, V. S. ranka rodo ranka link vandens telkinio ir sako „atimtas kur žalias, va.. (kamera pasisuka į kairę) va, ir tionoj (kamera toliau sukasi į kairę, V. S. ranka veda ir rodo), lyg stulpo, skaityk, va (vaizdą užstoja medis), va, matai, koks buvo šmotas, ... (pauzė), pasakė jis, jog norėjo atmatuoti lyg šių medžių (V. S. ranka rodo į medį), aš pradėjau rėkti, tai sakau, tada pasiimk ir visą, jeigu jums dar maža, sakau, pasiimk ir visą“ (tuo metu rodomi V. S. purvini guminiai batai), žurnalistė klausia V. S. „čia jums ganyti neleidžia?“, V. S. atsako „ne, ne, neleidžia..“ (kadras užbaigiamas (nuo laidos pradžios praėjo 7.56 min.); toliau vaizdas grįžta į kabinetą, kur žurnalistė klausia M. B.: „jinai sako, jog jai negrąžino tiesiog šios žemės?“, M. B. atsako „jog ji žino, kodėl jai negrąžina“, žurnalistė: „O kaip jūs šitą komentuojate?“, M. B.: „Todėl, kad valstybės išperkama žemė yra, kiek buvo įmanoma, tiek buvo ir grąžinta“, žurnalistė: „O sakė jai buvo pasiūlyta kompensacija vietoj to, kažkur už dvidešimt kilometrų?“, M. B.: „Kur buvo laisvo žemės fondo, ten ir buvo siūloma“; kadre rodomas J. V. S., žurnalistė jo klausia „Pažįstate kaimynę?“, J. V. S. atsako teigiamai, į klausimą atsako, jog susitinka labai dažnai, žurnalistė J. V. S.: „Jinai sako, kad ji per jūs neteko žemės savo, tėvų?“, J. V. S. patyli akimirką, sako: „aš nesupratau, kaip ji gali netekti?“, žurnalistė: „tai dabar ten žalioji zona padaryta“, J. V. S.: „tai negi aš padariau tą zoną?“; balsas iš už kadro: „Įžūlus, ar ne? Ponia žemėtvarkininkė irgi, ji čia turi bene daugiausiai...“ (8.47 min. nuo laidos pradžios). Laidoje toliau rodomi siužetai, susiję su prie marių esančiais pastatais (valčių elingu, gyvenamaisiais namais), užtvertais keliais, kalbinami pamario gyventojai, savivaldybės specialistai, namų ir sklypų, esančių prie Kupiškio tvenkinio, savininkai, žurnalistė teiraujasi jų nuomonės, rodomi vaizdai prie tvenkinio, laidos pabaigoje vėl rodoma V. S., kuri sako, jog dabar gyvena „iš pensijos ir iš karvių“, nurodo, jog iš jo pensijos gyvena trise, dukra bedarbė, anūkas mokosi, siužetas baigiamas V. S. žodžiais, jog „išeis negraži, purvina“, yra „gyvas, kaimo žmogus“. Vaizdo trukmė 28.47 min.

Teismas savo iniciatyva iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos išreikalavo duomenis, jog 3.3 ha dydžio žemės plotas, esantis Paketurių k., 1998-04-30 Kupiškio rajono tarybos sprendimu Nr. 153 patvirtintas kaip rajono visuomenės poreikiams naudojamas paplūdimių teritorija (b.l. 53-57), taip pat išreikalavo duomenis iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus duomenis apie V. S. paveldėtą žemę. Minėta institucija pateikė pažymą (b.l. 58-59), jog V. S. 1991-10-23 pateiktame tuometiniame Kupiškio apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašyme dėl 19,78 ha ploto žemės, esančios Paketurių k., Kupiškio r., priklaususios A. S., grąžinimo įvardinta kaip pretendentė. V. S. 1995-11-09 Panevėžio apskrities valdytojo sprendimu Nr. 57-4851 atstatyta nuosavybės teisė į 1,29 ha plotą, buvusį Paketurių k., kompensuojant mišku; 2002-02-20 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 5,10 ha, grąžinant natūra du žemės sklypus: 4.62 ha ir 0.48 ha. Pažymoje nurodoma, jog atsižvelgus į tai, kad pagal Paketurių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinę medžiagą ir Panevėžio apskrities Kupiškio valsčiau Paketurių kaimo dalies žemės išskirstymo vienkiemiais planą, padarytą ir patvirtintą 1931 m., buvusių žemės savininkų A. S. ir V. S. žemės grafiniu paskaičiavimu apie 2 ha pateko į Kupiškio rajono tarybos 1998 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 153 patvirtintą Kupiškio rajono visuomenės poreikiams naudojimo paplūdimių teritorijų ir kitų bendro naudojimo teritorijų plotą, ši žemė, remiantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str., priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius pridėjo pažymoje nurodytus faktus patvirtinančius dokumentus (b.l. 60-82).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Dėl LR BK 154 str. 2 d. numatytos veikos. LR BK 154 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neattinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir tai padarė teigdamas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. J. V. S. kaltina, kad V. S. per visuomeninę informacijos priemonę – televizijos kanalą LNK, 2009 m. spalio 20 d. transliavusį laidą „Paskutinė instancija“, teigdama jog „seniūnas paėmė žemę... atėmė“, jį apšmeižė. Iš pateikto privataus kaltintojo pareiškimo matyti, jog jis V. S. kaltina paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo jį paniekindama ir pažemindama, be to, nurodo, kad jis buvo apkaltintas ir sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl traktavo V. S. veiką kaip LR BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamosios teisės teoriją, LR BK 154 str. 2 d. numatyta veika turi būti padaroma tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d.): kaltininkas suvokia savo pavojingos veikos pobūdį ir to nori, supranta, kad skleidžia melagingas, tikrovę neatitinkančias žinias, supranta, kad skleidžiamos žinios yra žeminančios ir niekinančios kitą žmogų, galinčios pakirsti pasitikėjimą kitu žmogumi, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai taip daro. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, išgirdus klausimus, kurie buvo užduodami laidos metu V. S., jos atsakymus, taip pat laidos vedėjos komentarus, negalima daryti išvados, kad V. S. sąmoningai, suvokdama, kokią informaciją ji skleidžia, norėjo pažeminti ir paniekinti privatų kaltintoją J. V. S.. Ji nei viename savo teiginyje nėra nurodžiusi, kad žemė, kuri priklausė nuosavybės teise jos tėvams, nusikalstamu būdu užvaldė J. V. S., į žurnalistės klausimus apie tai, kas atsitiko, ji nurodė, kad seniūnas „paėmė“, „atėmė“, tačiau šių savo žodžių ji nedetalizavo, nekonkretizavo, labiau akcentavo į tai, kad ta žemė, apie kurią ji kalbėjo ir ant kurios ji stovi, yra priklausiusi jos tėvams ir jai nebepriklauso. Iš vaizdo įrašo, jo metu išgirstų V. S., M. B. paaiškinimų, teisiamajame posėdyje išklausytų J. V. S., V. S. parodymų, liudytojos M. B. parodymų, pateiktų ir išreikalautų įrodymų nustatyta, kad žemės sklypo dalis, apie kurią laidoje kalba V. S. ir kuri iš jos, pasak V. S., buvo paimta ar atimta, nuosavybės teise priklausė jos tėvams ir nuosavybės teisės į tą pačią sklypo dalį nebuvo atkurtos, nes ši žemės sklypo dalis buvo įtraukta į neprivatizuojamų ir riboto ūkinio naudojimo rekreacinių zonų plotą. Tai, kad J. V. S. pateikė įrodymus, susijusius su jam nuosavybės teise priklausančių sklypų įsigijimu, kurie, kaip privatus kaltintojas pareiškime nurodė, paneigia V. S. laidoje mestus jam kaltinimus dėl turto užvaldymo, tik patvirtina, jog pats J. V. S. nesuprato, kad V. S. laidos metu kalbėjo ne apie jo namų valdą, o apie šalia jo namų valdos esančią rekreacinę teritoriją, kuri nepriklauso nei V. S., nei J. V. S.. Tai, kad žurnalistė, klausdama J. V. S., ar šis žino, jog kaimynė per jį praradusi savo tėvų žemę, savaip interpretavo V. S. teiginius ir klausimą J. V. S. uždavė neatsižvelgusi į kitas aplinkybes ir nesiaiškinusi faktų, V. S. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 154 str. 2 d. Antra vertus, J. V. S. teismo posėdžio metu pats pripažino, jog V. S. ir teismo posėdžio metu nesupranta, kad ta žemės sklypo dalis, kuri yra priklausiusi tėvams ir natūra negrąžinta dėl to, kad yra paimta visuomenės poreikiams, nepriklauso jam, J. V. S.. Tai tik patvirtina, kad V. S. klysta suvokdama tam tikras faktines aplinkybes, o ne sąmoningai skleidžia tikrovę neatitinkančias žinias. Liudytoja M. B., apklausta teisiamajame posėdyje, kategoriškai nepaneigė V. S. teiginių, jog M. B. į V. S. klausimą, kodėl jai nėra grąžinama žemė prie namų, jai pasakė, kad V. S. turėtų dėkoti kaimynui. Apie M. B. teiginius V. S. kalbėjo tiek laidoje, tiek savo paaiškinimuose, tiek teisiamojo posėdžio metu. Liudytojos M. B. paaiškinimai teismo posėdyje, kad ji nepamena, ką yra sakiusi V. S., nes Kupiškio rajone yra 14000 pretendentų į žemę, nepateisinami, kadangi liudytoja M. B., būdama Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja ir atsakinga už žemės reformą, negali pagal savo užimamas pareigas ir atliekamas funkcijas teigti, jog žemė negrąžinta dėl to, kad su tuo yra susijęs kaimynystėje gyvenantis kaimynas, to nekonkretizuodama, nepaaiškindama priežasčių, dėl ko ji taip sako, tuo labiau - neprisiminti. Liudytojos M. B. teiginiai, kad ji to neprisimena, nes rajone yra 14 000 pretendentų, sukelia teismui abejones, ar ji to iš tikrųjų nėra pasakiusi, ir vertina tas abejones kaltinamosios naudai. Tai pasakiusi, M. B. sukėlė abejones pretendentės sąmonėje, ir sudarė prielaidą jai manyti, kad J. V. S., kaip Kupiškio seniūnijos seniūnas, gali būti susijęs su tuo, kad žemė yra perkelta į kitą vietą ir su jo žinia. Tuo labiau, jog J. V. S. yra Kupiškio seniūnijos, tai yra teritorijos, į kurią įeina ir Paketurių kaimas, seniūnas, vadovas, juo buvo ir 2002 metais, kai buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tą teritoriją, kurioje anksčiau buvo V. S. tėvų žemė ir kuri yra paimta visuomenės poreikiams, tvarko Kupiškio seniūnijos darbuotojai. V. S., iš M. B. išgirdusi tokią informaciją, galėjo susiformuoti klaidingą nuomonę, jog tos žemės savininkas yra J. V. S., ir pagal jo nurodymą žemę tvarko Kupiškio seniūnijos darbuotojai. Nors tokia situacija sunkiai įsivaizduojama ir logiškai paaiškinama, atsižvelgus į V. S. asmenybę, jos elgesį teisiamojo proceso metu, teiginius, emocijas, daroma išvada, jog tą situaciją ji taip ir suprato. Tuo labiau, J. V. S. nepaneigė tų V. S. faktų, kad jai yra sakęs pastabų dėl šios netinkamos ūkinės veiklos, tuo sustiprindamas V. S. įspūdį dėl neva iš jos nepagrįstai paimtos žemės. Tai, kad nesąmoningai V. S. galėjo klysti, patvirtina ir tai, kad prasidėjus bylos nagrinėjimui, ji atsiprašė privataus kaltintojo J. V. S., savo iniciatyva patalpino ir skelbimą į vietos laikraštį (b.l. 87), kuriame, kaip ji sugebėjo, pareiškė, kad laidoje neminėjo privataus kaltintojo pavardės. Ištyrus visus šiuos pateiktus įrodymus daroma išvada, kad V. S. veikoje nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., ir ji yra išteisinama (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl LR BK 155 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymo. Privatus kaltintojas J. V. S. kaltina V. S., kad tais pačiais žodžiais, tai yra teigdama jog „seniūnas paėmė žemę... atėmė“, jį ne tik apšmeižė, bet ir įžeidė. LR BK 155 str. 1 d. numatyta, jog pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra neigiamas, užgaulus, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Tačiau įžeidimas taip pat yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Nustatyta, kad V. S. laidos metu privataus kaltintojo J. V. S. neužgauliojo, jo neįžeidinėjo, nežemino, neatsiliepė užgauliai apie J. V. S. asmenybę, tik išsakė savo suformuotą nuomonę dėl jai negrąžinamos žemės, neturėjo tyčios jį pažeminti ar paniekinti, todėl jos veikoje nėra ir šios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d., požymių, ir V. S. taip pat yra išteisinama, kadangi nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Privatus kaltintojas J. V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 1-4), baigiamosiose kalbose ieškinį sumažino iki 5000 Lt ir prašė šią sumą priteisti iš kaltinamosios V. S.. Kadangi V. S. išteisinama, nes nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

n usprendžia:

V. S., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieškinį V. S., pareikštą J. V. S., palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.