- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- Ik-1321-244/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00492-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Vingriai“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Vingriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vingriai“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas AB „Vingriai“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (14.5)-160-22; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Inspekcija ir AB „Vingriai“ sudarė 2003 m. balandžio 8 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarta dėl 5 170 713,11 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo pagal sudarytą grafiką iki 2009 m. balandžio 30 d.. Inspekcija 2009 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (14.5)-160-87 pakeitė 2003 m. balandžio 8 d. mokestinės paskolos sutartį – pratęsė išdėstymo laikotarpį, pakeitė mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas pratęstas iki 2009 m. spalio 15 d.. Tai nustatyta 2009 m. birželio 12 d. mokestinės paskolos pakeitimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sąžiningai mokėjo įmokas pagal minėtose mokestinės paskolos sutartyse nustatytus grafikus. Pagal AB „Vingriai“ balanso duomenis 2010 m. sausio 1 d. jis buvo sumokėjęs 4 229 241,11 Lt, o likusi suma sudarė 941 472 Lt. Pareiškėjas, susidūręs su finansiniais sunkumais, nebegalėjo reguliariai mokėti įmokų, tačiau bendradarbiavo su Inspekcija, nuolat siuntė jai raštus dėl įmonės finansinės padėties, informavo apie ketinimą ją restruktūrizuoti, tačiau Inspekcija skundžiamu sprendimu nutraukė mokestinės paskolos sutartį su pareiškėju. Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, nors joje nebuvo aptartos sutarties nutraukimo sąlygos. Priimdama skundžiamą sprendimą, Inspekcija neatsižvelgė į pareiškėjo prašymus, argumentus ir norą bendradarbiauti. 2010 m. vasario 1 d. raštu AB „Vingriai“ informavo Inspekciją, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat pranešė apie 2010 m. vasario 5 d. ketinamą sušaukti kreditorių susirinkimą ir prašė palaikyti įmonės restruktūrizavimą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas labai apsunkino jo veiklą, šis sprendimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, juo bloginama pareiškėjo padėtis.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, jog jis 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (18.1)-46-10291, 2008 m. liepos 18 d. raštu Nr. (14.3)-46-19378, 2008 m. spalio 15 d. raštu Nr. (14.3)-46-25911, 2009 m. sausio 21 d. raštu Nr. (14.3)-46-2113 ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (14.3)-46-25428 pareiškėjui nurodė, kad šis nemoka mokestinės paskolos sutartyje nustatytų įmokų, ir informavo, jog ketina nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei minėti jos pažeidimai nebus pašalinti. Pareiškėjas nesilaikė sutarties sąlygų, kadangi iki 2009 m. spalio 15 d. nesumokėjo 949 317,33 Lt įmokų, 27 163,53 Lt palūkanų, 65 904,21 Lt padidintų palūkanų ir 1 593,18 Lt netesybų, todėl Inspekcija 2010 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (14.5)-160-22 nutraukė 2003 m. balandžio 8 d. mokestinės paskolos sutartį su jos 2009 m. birželio 12 d. pakeitimu ir apie tai informavo pareiškėją 2010 m. vasario 9 d. raštu Nr. (14.3)-46-4449. Atsakovo teigimu, nagrinėjamiems teisiniams santykiams tarp Inspekcijos ir pareiškėjo taikytinas Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai, o ne Civilinis kodeksas (toliau – ir CK). 2003 m. balandžio 8 d. mokestinės paskolos sutartyje buvo nustatyta jos nutraukimo tvarka, t. y. kad Inspekcija turi teisę ją nutraukti, jei pareiškėjas nevykdo sutarties sąlygų. Nors buvo ne kartą įspėtas, pareiškėjas sutarties vykdymo trūkumų nepašalino, todėl Inspekcija pagrįstai nutraukė mokestinės paskolos sutartį. Atsakovas akcentavo, jog Inspekcija siuntė pareiškėjui pranešimus apie sutarties nevykdymą ir iš karto jos nenutraukė, sutiko ją pakeisti ir atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Inspekcijos nenoro bendradarbiauti yra nepagrįsti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo AB „Vingriai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo skundų matyti, kad jis kelia ginčą dėl atsakovo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (14.5)-160-22 nutraukti mokestinės paskolos sutartį panaikinimo. Teismas pabrėžė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo veiksmai, kuriais buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis su pareiškėju, atitiko Taisyklių 41 ir 43 punkto nuostatas, nes 2010 m. vasario 8 d. sprendimas dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo buvo priimtas tik įsitikinus, kad AB „Vingriai“ nevykdė sutarties sąlygų, nemokėjo mokestinės paskolos sutartyje nurodytų sumų į biudžetą pagal sutarties priede nurodytą grafiką (šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas). Be to, prieš priimant sprendimą dėl sutarties nutraukimo, mokesčių mokėtojas buvo nustatyta tvarka raštu apie tai įspėtas. Teismas akcentavo, jog Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarką, ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1K-182 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos, nustato tik vieną sąlygą mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti – mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo atsakovas turėjo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis, yra nepagrįsti. Teismas taip pat nurodė, jog faktinės bylos aplinkybės, t. y. rašytiniai įrodymai, atsakovo atstovo paaiškinimas teisme, akivaizdžiai patvirtina tai, kad pareiškėjas nevykdė sutarties sąlygų, nemokėjo mokestinės paskolos sutarties priede nurodytų įmokų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nemokėjo pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus susidariusio įsiskolinimo, kuris 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarė 949 317,33 Lt.
Teismo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas vienašališkai nutraukė mokestinės paskolos sutartį ir nesilaikė CK 6.217 straipsnyje nustatytų sutarties nutraukimo pagrindų. Kaip nurodė teismas, mokestinės paskolos sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnyje ir Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse, šiems santykiams Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2003 m. balandžio 8 d. mokestinės paskolos sutarties 7, 8 punktuose buvo nustatyta mokestinės paskolos sutarties nutraukimo tvarka. Pagal minėtos sutarties 7 punktą, Inspekcija turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu pareiškėjas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Teismo nuomone, atsižvelgdamas į tai, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą nutraukti 2003 m. balandžio 8 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
III.
Pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pakeisti jį kitu, objektyviai teisingu, atitinkančiu galiojančius įstatymus ir pagrindinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus sprendimu.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišnagrinėjo visų 2010 m. vasario 22 d. skunde pateiktų argumentų. Buvo neatsižvelgta į tai kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu informuota apie susidariusią sunkią finansinę situaciją AB „Vingriai" ir apie tai, kad bus keliama restruktūrizavimo byla. Kaip pabrėžia pareiškėjas, pati restruktūrizavimo byla Nr. B2-4072-661/2010 AB „Vingriai" buvo iškelta 2010 m. kovo 3 d. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija, norėdama pakeisti kreditorinių reikalavimų dydį, turėjo kreiptis dėl to į teismą, kur buvo nagrinėjama restruktūrizavimo byla, tačiau to nedarė. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir neanalizavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo restruktūrizavimo byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, t. y. specialaus įstatymo, nustatyta tvarka. Tačiau, anot atsakovo, tarp Inspekcijos ir pareiškėjo yra susiklostę mokestiniai teisiniai santykiai. Atsakovas pabrėžia, jog Inspekcijai vykdant savo, kaip mokesčių administratoriaus, funkcijas, nustatytas Mokesčių administravimo įstatyme, turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo bei jį detalizuojančių poįstatyminių aktų, o ne Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 41 punktas numato, jog mokestinės paskolos sutartis nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla. Tačiau, kaip teigia atsakovas, šiuo konkrečiu atveju Inspekcija priėmė sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį dėl to, kad pareiškėjas nevykdė sutarties sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal sutarties priede nurodytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, Inspekcija nepažeidė jokių teisės normų reikalavimų, nutraukdama mokestinės paskolos sutartį. Atsakovas akcentuoja, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas ginčija atsakovo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (14.5)-160-22 nutraukti su juo sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112) 88 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1K-182 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41 punktas numato, kad vietos mokesčių administratorius gali priimti sprendimą nutraukti su mokesčių mokėtoju sudarytą mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Minėtų Taisyklių 43 punkte nurodyta, kad vietos mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui laisvos formos įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog atsakovo veiksmai, kuriais buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis su pareiškėju, atitiko Taisyklių 41 ir 43 punkto nuostatas, nes 2010 m. vasario 8 d. sprendimas dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo buvo priimtas tik įsitikinus, kad AB „Vingriai“ nevykdė sutarties sąlygų, nemokėjo mokestinės paskolos sutartyje nurodytų sumų į biudžetą pagal sutarties priede nurodytą grafiką (šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas). Be to, prieš priimant sprendimą dėl sutarties nutraukimo, mokesčių mokėtojas buvo nustatyta tvarka raštu apie tai įspėtas (b. l. 56).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimo nutraukti su juo mokestinės paskolos sutartį teisėtumą, pateikia argumentus, jog nei atsakovas, nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad mokestinės paskolos sutartis negalėjo būti nutraukta dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos AB „Vingriai" ir dėl to, kad pareiškėjui 2010 m. kovo 3 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-4072-661/2010. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Visų pirma, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracinę bylą Nr. A8 – 871/2005) laikomasi nuostatos, jog, prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, atsakovas neprivalo atsižvelgti į priežastis dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis (esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas). Be to, nei Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarką, nei Taisyklės neįtvirtina jokių mokesčių administratoriaus atžvilgiu taikomų apribojimų nutraukti mokestinės paskolos sutartį, atsižvelgiant į sunkią mokesčių mokėtojo finansinę būklę. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovas, nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį būtent dėl to, kad pareiškėjas nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė - sunki finansinė būklė ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu - negali būti pripažinta tinkamu šio sprendimo panaikinimo pagrindu.
Antra, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės priimti sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį dėl to, jog pareiškėjui 2010 m. kovo 3 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-4072-661/2010. Kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovo sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį buvo priimtas 2010 m. vasario 8 d., tuo tarpu restruktūrizavimo byla buvo iškelta tik po mėnesio, t. y. 2010 m. kovo 3 d., todėl šis juridinis faktas apskirtai neegzistavo ginčijamo sprendimo priėmimo metu bei nebuvo ir negalėjo būti vertinamas šiame sprendime. Be to, vadovaujantis Taisyklių 41 punkto nuostatomis, restruktūrizavimo bylos iškėlimas mokesčių mokėtojui bet kuriuo atveju taip pat neapriboja mokesčių administratoriaus teisės nutraukti mokestinės paskolos sutartį, priešingai, jis kaip tik sudaro imperatyvų pagrindą šią sutartį nutraukti (Taisyklių 41 punkte nustatyta, jog „mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla“). Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, jog nutraukus mokestinės paskolos sutartį, keičiasi restruktūrizavimo byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų pareiškėjui dydis, nors tokia galimybė, anot pareiškėjo, nėra numatyta įstatymuose, vertintini kaip nesusiję su šios administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Akcentuotina, jog klausimai dėl restruktūrizavimo byloje pareiškėjo atžvilgiu pareikštų kreditorių reikalavimų dydžio ir jo tvirtinimo yra spręstini nagrinėjant šią bylą bendrosios kompetencijos teisme specialaus įstatymo, t. y. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-560 redakcija), nustatyta tvarka (šio įstatymo 7, 19 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo AB „Vingriai“ skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo akcinės bendrovės „Vingriai“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.