Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-21 · Byla Nr. ATP-294-493/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
ATP-294-493/2013
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00037-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-294-493/2013Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00037-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.; 45.4.; 45.4.5.; 79.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio (toliau – Institucija) vyresnysis patrulis surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. sausio 18 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 17 ir 26 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimu J. S. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Šalies argumentai

J. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti bei įpareigoti Alytaus AVPK pateikti duomenis, kuriuose būtų užfiksuotas nuolatinis budėtojo informavimas apie transporto priemonės kryptį. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas neobjektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir vadovaujantis tik policijos pareigūno parodymais (tarnybiniu pranešimu ir protokolu), pakankamai nesiaiškinant automobilio stabdymo aplinkybių, neatsižvelgiant į administracinėn atsakomybė patraukto asmens parodymus bei į tai, kad policijos pareigūnai nesilaikė visų reikalavimų, kad automobilis būtų tinkamai sustabdytas. Skundo autorius akcentuoja, kad labai skubėjo, nespėjo apsivalyti nuo sniego automobilio galinio stiklo bei šoninių galinio vaizdo veidrodėlių, važiuojant automobilyje garsiai grojo radijas. Apeliantas teigia nepastebėjęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, nes nepastebėjo policijos švyturėlių bei negirdėjo garsinio signalo. Tik nuvažiavus keliu apie 10 km. ir bandant lenkti kitą automobilį pastebėjo tarnybinį policijos automobilį ir nedelsiant sustojo. Skunde pažymima, kad jokių signalų, leidžiančių suprasti, jog automobilis yra stabdomas, apeliantas nematė ir negirdėjo. Kaip vairuotojui jam niekas sustoti apskritai neliepė, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuprato ir negalėjo suprasti, jog yra stabdomas. Skundo autorius taip pat akcentuoja, kad tikslo nesustoti neturėjo, kadangi jokio pažeidimo nebuvo padaręs, buvo visiškai blaivus, transporto priemone negabeno jokių neleistinų daiktų. Be to, važiavo kartu su mažamečiu vaiku, ko pasekoje, būdamas rūpestingas tėvas, nebūtų rizikavęs savo mažamečio vaiko ir savo sveikata ir gyvybe nesustodamas. Skundo autorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad patrulio D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog patrulis kelis kartus per mikrofoną nurodė sustoti. Be to, policijos pareigūnų automobilis nė karto nebandė aplenkti ir neblokavo automobilio priekinės dalies. Pažymima, kad apelianto kaltė skundžiamame nutarime nepagrįstai buvo įrodinėjama tik administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pareigūno tarnybiniu pranešimu, tačiau visiškai nebuvo vertinta esminė aplinkybė, jog apeliantas, kaip stabdomo automobilio vairuotojas, nesuprato, kad yra stabdomas. Nurodoma, kad pagrindo abejoti teismo padarytomis teismo išvadomis, tuo pačiu ir pareigūnų parodymais, duoda ir tai, jog pareigūnai pirmos instancijos teismui nepateikė nei vaizdo, nei garso medžiagos, pagrindžiančios jų poziciją, nors jų tarnybiniame automobilyje vaizdą ir garsą fiksuojanti įranga buvo įmontuota. Yra tikimybė, kad persekiojant automobilį garso ir vaizdo įranga buvo įjungta, tačiau tokia medžiaga buvo nenaudinga policijos pareigūnams, todėl nurodyta, kad pareigūnai neturėjo galimybės įjungti minėtą įrangą. Be to, svarbu ir tai, kad teismui nebuvo pateikti ir įrašai, kuriuose būtų užfiksuotas nuolatinis budėtojo informavimas apie transporto priemonės kryptį. Įvertinus minėtas aplinkybes skundo autorius mano, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas tinkamai stabdomas nebuvo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimą palikti nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo išaiškintos visos būtinos aplinkybės teisingai išnagrinėti administracinę bylą, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR 130 straipsnio 1 dalį klausimas. J. S. nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, nutarimas yra nemotyvuotas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs J. S. apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga sprendžia, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimas naikinamas, J. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šioje byloje netinkamai ištirti bei įvertinti įrodymai, nutarime padarytos išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu.

LR ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.

Apeliacinės instancijos teismui patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuota, kad šioje byloje teismas visiškai nenagrinėjo LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, neištyrė bylos faktinių aplinkybių, o rėmėsi vien tik rašytiniais bylos duomenimis, tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią turi būti betarpiškai apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę. Nors apylinkės teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teismo posėdyje, tačiau liko neapklausti tarnybinį pranešimą surašęs policijos patrulis D. A. bei kartu su juo patruliavęs kolega L. B.. Aplinkybė, kad J. S. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę grindžiama išimtinai administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos patrulio D. A. tarnybiniu pranešimu. Pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų apsiribodamas tik formaliu jų išvardinimu skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje, nepasisakė, kodėl vienus įrodymus laiko patikimais ir jais remiasi spręsdamas asmens administracinės atsakomybės klausimą, o kitus atmeta kaip nepatikimus. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad savo kaltę dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo J. S. neigė nuo pat pradžių, tiek paaiškinime policijos patruliui, tiek apklausiamas teisme teigė, kad nematė, kaip jį stabdė policijos automobilis, o pamatęs – iš karto sustojo, jokio garsinio signalo ar reikalavimo per garsiakalbį sustoti jis negirdėjo, jo automobilis blokuojamas policijos automobilio nebuvo. Policijos patrulis D. A. tarnybiniame pranešime nurodė, kad stabdant J. S. buvo naudojamas garsinis signalas, kelis kartus per garsiakalbį buvo reikalaujama sustoti, bandoma užblokuoti pažeidėjo automobilį, tačiau nesėkmingai. Kartu patruliavusio L. B. tarnybinio pranešimo byloje iš viso nėra. Šie prieštaravimai teismo posėdžio metu nebuvo pašalinti, nebuvo imtasi priemonių išsiaiškinti, ar policijos patrulio tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės iš tikrųjų yra teisingos. Patikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių aukštesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi galimybės, kadangi nė vienas iš J. S. stabdžiusių policijos patrulių apklaustas teisme nebuvo, o jokių objektyvių duomenų, paneigiančių apelianto versiją, pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodė.

Apygardos teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė LR ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Arūnas Paštuolis