Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 180 str. 2 d. (dėl plėšimo iš Z. P. gyvenamojo namo) laisvės atėmimu šešeriems metams.

Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė G. R. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. J. ir E. V. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nėra paduota.

Iš G. R. , M. J. ir E. V. solidariai priteista 300,00 Lt nukentėjusiajai Z. P. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad 2004 m. vasario 16 d., apie 5 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susitaręs daryti nusikalstamą veiką – plėšimą, veikdamas bendrininkų grupėje su M. J. ir E. V. , mūvėdamas kauke, G. R. turint kirvuką, išdaužė langų stiklus, įsibrovė į patalpas – Z. P. priklausantį gyvenamąjį namą, kur, panaudojęs fizinį smurtą, reikalavo iš nukentėjusiųjų Z. P. ir P. J. atiduoti pinigus, ir tokiu būdu užvaldė nukentėjusiųjų turto už 2375 Lt, o būtent:

Nusikalstamos veikos metu E. V., įlipęs per išdaužtą langą, prispaudė besiginantį nuo užpuolikų P. J. prie stalo ir iš jo atėmė metalinį strypą, kuriuo pastarasis gynėsi, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautą paviršinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kakle. Tuo nežymiai sutrikdė P. J. sveikatą bei suvaržė galimybę nukentėjusiajam priešintis kitų nusikaltimo bendrininkų patekimui į patalpas. Užpuolimo metu nuteistieji pagrobė P. J. priklausantį turtą: 2000 Lt vertės motorolerį „Quinqi“ ir 50,00 Lt vertės mobilaus ryšio mokėjimo kortelių, viso turto už 2050,00 Lt. Be to Z. P. priklausančius pinigus – 300 Lt ir 5 audiokasetes, kurių vertė 25 Lt, viso turto už 325 Lt.

Nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir skirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi įvykdęs šį nusikaltimą. Skirdamas bausmę apygardos teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliantas pažymi, kad smurto prieš P. J. nevartojo ir neleido to daryti M. J. , be to padėjo pareigūnams išaiškinti nužudymo aplinkybes.

Byloje dalyvaujanti prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors apeliantas skunde tvirtina, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tačiau apygardos teismas, skirdamas G. R. bausmę vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

G. R. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. Jam paskirta tinkama bausmė, nepažeidžiant BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į G. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo asmenybę, ankstesnius teistumus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl G. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nenustatė ir G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškino, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad G. R. ir jo bendrininkai policijos pareigūnų buvo sulaikyti praėjus kelioms valandoms po įvykdyto plėšimo. Policijos pareigūnai persekiodami iš įvykio vietos pasišalinusius kaltininkus surado daiktus, neabejotinai patvirtinančius nusikaltimą įvykdžiusių asmenų kaltę. Be to, po įvykio sulaikyti G. R. bei kiti nusikaltimo dalyviai, tą pačią dieną policijos pareigūnų buvo pristatyti į įvykio vietą – nukentėjusiojo P. J. sodybą.

Aukščiau paminėtos aplinkybės G. R. neabejotinai davė pakankamą pagrindą suprasti byloje surinktų įrodymų svarbą, o tuo pačiu ir jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą neišvengiamumą. Taigi, G. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, teigė dėl to nuoširdžiai besigailintis ir padėjo išaiškinti šią veiką ne savo noru ir gera valia, bet suprasdamas atsakomybės neišvengiamumą, todėl šios aplinkybės skiriant bausmę negali būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Nuteistojo G. R. veiksmai neleidžiant M. J. naudoti smurto prieš nukentėjusį, kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat negali būti vertinami, kaip aplinkybė lengvinanti atsakomybę. Šios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Tuo tarpu iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad G. R. nors ir prašė M. J. nemušti nukentėjusio, tačiau toks elgesys negali būti vertinamas, kaip aktyvūs veiksmai siekiant, kad neatsirastų sunkių padarinių ar jų nepadaugėtu. Iš faktinių bylos aplinkybių, o būtent to, kad G. R. pats suieškojo laidą, kuriuo vėliau surišo jau sužalotam nukentėjusiam rankas, taip apribodamas jam galimybę judėti ir išsikviesti pagalbą, ne tik, kad nepadėjo išvengti sunkių pasekmių, bet atvirkščiai, pablogino nukentėjusiojo padėtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.