- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- N2-1519-792/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08526-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Vita Litinskienė, Stanislava Kazimiera Barvidytė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei V. S., ieškovės atstovei advokatei Vitai Litinskienei, atsakovui S. R., atsakovo atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui S. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės V. S. ieškinys atsakovui S. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškovė prašo nustatyti sūnaus J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 16000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, jog su atsakovu susituokę nebuvo, (duomenys neskelbtini) gimė bendras vaikas – J. R.. Nuo 2012 m. pradžios nebegyvena su atsakovu, nuo minėtos datos atsakovas nebeteikia išlaikymo vaikui. Teigia, jog materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, todėl kreipiasi į teismą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (b.l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, jog dėl sunkios turtinės padėties bei netekto darbingumo (darbingumo lygis – 40 proc.) sūnaus išlaikymui gali teikti tik po 300,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o išlaikymo įsiskolinimą gali sumokėti 6000,00 Lt dydžio. Taip pat atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį – penktadienį - pasiima vaiką J. R. iš darželio ir grąžina motinai V. S. į namus ne vėliau kaip 15.00 val. sekmadienį, iš anksto apie tai informuodamas telefonu vaiko motiną (b.l. 32-36, 84-85).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, su priešieškiniu sutiko iš dalies, atsakovas bei jo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė tenkinti priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys bei priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių – ieškovės V. S. ir atsakovo S. R. - vaikas yra J. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl vaiko J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog J. R. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove V. S.. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiu vaiku nėra gavę, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su mama prieštarautų vaikų interesams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti J. R. gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina V. S.. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jeigu teismas nustatys pasikeitusias aplinkybes.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. J. R. šiuo metu yra šešeri metai, jis lanko Klaipėdos „N.“ mokyklą-darželį, už kurį per mėnesį reikia mokėti apie 200,00 Lt (b.l. 26, 60-84). Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, ugdymo, lavinimo bei mokymo priemonės. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas kartais serga, turi silpną imuninę sistemą, nešioja akinius, tačiau sveikatos būklė yra gera (b.l. 57). Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 1000,00-1200,00 Lt, pateikė pirkimo kvitus, įrodančius išlaidas vaiko poreikių tenkinimui (b.l. 20-25, 58-59). Teismo nuomone, ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog vaiko J. R. išlaikymui per mėnesį reikia apie 300,00 Eur (1035,84 Lt Lt).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba, gaunamas darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis nei nustatytas minimalus darbo užmokestis (b.l. 11-13), ieškovės įgytas išsilavinimas – vidurinis, minėtą aplinkybę ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu. Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 10). Atsakovas teigia, jog nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei transporto priemonių neturi, tačiau jokių duomenų, įrodančių minėtus teiginius nepateikė. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog įgytas išsilavinimas – vidurinis. Atsakovas dirba, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 2000,00 Lt (b.l. 48-50). Atsakovas buvo iš dalies darbingas: nuo 2007-12-01 iki 2008-11-30 netektas darbingumas – 60 proc. (b.l. 44), nuo 2008-12-01 iki 2010-11-30 – 65 proc. (b.l. 45). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas šiuo metu nepateikta. Kartu pažymėtina, jog atsakovas turi ir kitų asmenų, kuriems reikalingas išlaikymas – dukrą G. R., gim. 2014-12-18 (b.l. 93). Pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ne tik pajamų, bet ir išlaidų – mokesčiai už būstą, komunalines paslaugas, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos (b.l. 94-95). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra vienoda. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22). Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, sveikatos būklę, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 145,00 Eur (500,66 Lt) kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2014-07-23, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo
CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu negyvena nuo 2012 m. pradžios, nuo to laiko atsakovas neteikia išlaikymo sūnui. Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškove kartu negyvena nuo 2012 m. vasario mėnesio. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog nutrūkus bendro gyvenimo su ieškove ryšiams nustojo teikti išlaikymą sūnui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui nuo 2012 m. pradžios, ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas už trisdešimt mėnesių ir 23 dienas, t.y. nuo 2012-01-01 iki 2014-07-23. Atsižvelgiant į buvusį vaiko amžių, tuometinius poreikius, sveikatos būklę, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, šalių sveikatos būklę bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo dydžio priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 3692,00 Eur (12747,74 Lt) išlaikymo sūnui įsiskolinimas (po 120,00 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2012-01-01 iki 2014-07-23, t.y. už 30 mėnesių ir 23 dienas).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Šalys nesutaria dėl atsakovo S. R. bendravimo su sūnumi J. R.. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog yra kilęs ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, todėl prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. CK 3.161 str. 3 d., apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 str. 2 d. nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 str. 1 d. nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 str. 3 d. nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 str. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog sutinka, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, jokių kliūčių tėvui bendrauti su sūnumi nedarė ir nedaro, atsakovas paaiškino, jog nori bendrauti su sūnumi, prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Teismo nuomone, J. R. nuo mažens prižiūrėjo mama. Tai, kad didžiąją laiko dalį praleisdavo su mama, lėmė didesnį vaiko suartėjimą su ja. Pažymėtina, jog tėvas (atsakovas) sūnų paskutinį kartą matė bei su juo bendravo 2012 m. pradžioje. Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas. Teismo nuomone, ne laiku ir netinkamai atnaujinus J. R. bendravimą su tėvu, sūnus gali patirti ilgalaikį psichoemocinį stresą dėl kurio gali atsirasti neigiamos pasekmės. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, ne ik teisė, bet ir pareiga yra bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Teismo pareiga yra nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri sudaro galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. O minimalų bendravimą teismas gali nustatyti tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, jog negalima visiškai uždrausti tėvui bendrauti su sūnumi. Todėl teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, jog staiga atnaujintas ir nereglamentuotas J. R. bendravimas su tėvu gali padaryti žalą berniuko psichinei sveikatai bei vadovaudamasis tėvų teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant principu nustato tokią J. R. bendravimo su tėvu S. R. tvarką: nustatomas 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo 2015-02-10 iki 2015-07-10. Šiuo laikotarpiu atsakovas kas antrą savaitgalį, t.y. šeštadienį arba sekmadienį, nuo 10 val. iki 18 val. gali paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo nedalyvaujant vaiko motinai. Nuo 2015-07-10 atsakovas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 15 val. gali paimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką leidžiama tik vaiko motinai sutikus. Atsakovas privalo vaiką grąžinti į vaiko motinos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą. Apie vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Teismas pažymi, jog pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, jog ieškovė turėjo 1200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 7,8) bei sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 5), o atsakovas turėjo 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 85) ir sumokėjo 149,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 86). Laikytina, jog ieškinys patenkintas 80 proc., o priešieškinis – 20 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 311,04 Eur (1075,20 Lt) bylinėjimosi išlaidų (278,04 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 33,36 Eur žyminis mokestis), o atsakovui iš ieškovės priteistini 92,44 Eur (319,18 Lt) bylinėjimosi išlaidų (57,92 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 34,52 Eur žyminis mokestis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo priteistini 162,96 Eur (562,67 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai ((145,00 Eur × 12 mėnesių = 1740,00 Eur) × 3% = 52,20 Eur (180,24 Lt) Lt; 3692,00 Eur × 3% = 110,76 Eur (382,43 Lt); 52,20 Eur + 110,76 Eur = 162,96 Eur (562,67 Lt) (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį bei priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove V. S..
Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur (500,66 Lt) mokamomis kas mėnesį nuo 2014-07-23 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko J. R. išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo S. R. 3692,00 Eur (12747,74 Lt) išlaikymo įsiskolinimą vaiko J. R. išlaikymui.
Nustatyti tokią J. R. bendravimo su atsakovu (tėvu) S. R. tvarką: nustatomas 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo 2015-02-10 iki 2015-07-10. Šiuo laikotarpiu atsakovas kas antrą savaitgalį, t.y. šeštadienį arba sekmadienį, nuo 10 val. iki 18 val. gali paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo nedalyvaujant vaiko motinai. Nuo 2015-07-10 atsakovas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 15 val. gali paimti sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką leidžiama tik vaiko motinai sutikus. Atsakovas privalo vaiką grąžinti į vaiko motinos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą. Apie vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai.
Priteisti iš atsakovo S. R. 311,04 Eur (1075,20 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. S. naudai.
Priteisti iš ieškovės V. S. 92,44 Eur (319,18 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. R. naudai.
Priteisti iš atsakovo S. R. 162,96 Eur (562,67 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą