Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2015-07-17 · Byla Nr. A2.6.-1693-914/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
A2.6.-1693-914/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01292-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Pažeidėjas
G. G.
Nukentėjusysis
D. S.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis
Administracinė byla Nr. A2.6.-1693-914/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01292-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, Linai Deržinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G.,jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,nukentėjusiajam D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G., a.k.(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2015 m. balandžio 5 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbula kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 114, 219 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. parodė, kad savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažįsta. Jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku buvo, pripažino, kad tą dieną jo automobilis kontaktavo dešinės pusės galiniu sparnu, buferio dalimi su kitu automobiliu, tačiau jokio apgadinimo tam automobiliui nepadarė, tik šiek tiek nubraukė purvo. Kadangi tą dieną buvo šlapia, purvas ant automobilių nebuvo nudžiuvęs. Iškart po kontakto su kitu automobiliu buvo išlipęs ir apžiūrėjo abu automobilius, vizualiai buvo įsitikinęs, kad jokios žalos nėra, įbrėžimų jokių nesimatė. Jeigu būtų padaręs kitam automobiliui žalos, iš įvykio vietos pasišalinęs nebūtų. Jo paties automobilis apgadintas nebuvo, tą patvirtino ir jo automobilį apžiūrėję policijos pareigūnai. Jo mašina buvo apdrausta, todėl bėgti tikrai nebuvo dėl ko, draudimas nukentėjusiajam žalą atlygins.

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad atvažiavo į parduotuvę, apsipirko, užtruko gal 10-15 min., išėjo prie automobilio ir jam žmogus pasakė, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilį. Tuomet jis apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad nežymiai nubrėžta jo plastmasė. Apgadinimai yra ant dviejų detalių. Kadangi minėtas žmogus jam buvo nurodęs mašinos numerius, kuri nubrėžė jo automobilį, jis iškvietė policiją. Nuplovus automobilį nubraižymai liko, tačiau kai ta vieta murzina, nubraižymai nelabai matosi. Paaiškino, kad jo automobilis yra apdraustas, į draudimą kreipėsi, tačiau žalos jam neatlygino, kadangi nenustatytas tikslus kaltininkas. Pats žalos neskaičiavo.

Liudytoja D. P. parodė, kad dirba kelių policijoje. 2015-04-05 įvykį atsimena. Nežymiai buvo apgadinti du automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kokie apgadinimai tiksliai buvo padaryti, nepamena.

Liudytojas M. T. parodė, kad 2015-04-05 gavo medžiagą, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis. Nežymiai buvo apgadintas to automobilio galinis dešinės pusės bamperis. Nubrėžimas matėsi. Liudytojas nurodė, kad kitas automobilis pasišalino iš įvykio vietos, kad G. G. po įvykio buvo išlipęs ir apžiūrėjo automobilį. Liudytojas nurodė automobilio numerius, pagal jo nurodytus numerius išsiaiškino, kad nurodyto automobilio savininkė gyvena (duomenys neskelbtini). Po to nustatė tikrąjį automobilį, kuris dalyvavo eismo įvykyje. G. G. automobilį jis apžiūrėjo ne tą pačią dieną, kadangi liudytojas juos buvo suklaidinęs dėl automobilių. Ant G. G. automobilio buvo nežymus apgadinimas. G. G. gailėjosi, sakė, kad šlapia mašina, todėl jam atrodė, kad apgadinimo nebuvo.

Liudytojas L. M. parodė, kad jis stovėjo parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje, matė, kaip automobilis važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į kitą automobilį, žmogus išlipo, apžiūrėjo ir nuvažiavo. Nurodė, kad pirma išgirdo garsą, tada atsisuko, nuo jo iki automobilių buvo apie 10 m atstumas. Paaiškino, kad po įvykio priėjęs pamatė, kad tam automobiliui į kurį įvažiavo, buvo nubrėžtas dešinės pusės galinis bamperis, kitam – taip pat dešinės pusės galinis bamperis. Apklaustas nurodė kito automobilio markę, nes tie automobiliai panašūs, todėl galėjo suklysti. Tą dieną automobilio, kuris atsitrenkė, daugiau nematė. Po to matė, kad jis stovėjo aikštelėje, buvo nubrėžtas jo bamperis, sparnas. Sugadinimas ant jo buvo ryškus, įbrėžimas baltas.

Iš 2015-04-05 eismo įvykio vietos plano matyti, kad užfiksuotas 2015-04-05, apie 12.55 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje įvykęs įvykis, kurio metu apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5-6 b. l.).

Iš 2015-04-05 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai – užpakalinis bamperis (13 b. l.).

Iš fotonuotraukų matyti, kad užfiksuoti ant automobilio(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti pažeidimai (14 b. l.).

Iš kompaktiniame diske esančių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio dešinės pusės bamperio pažeidimų nematyti (32 b. l.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. G. surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. nuo pat administracinės teisenos pradžios (9 b. 1.) neneigė ir neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, manevravo savo automobiliu, pripažino, kad kontaktavo su kitu automobiliu, išlipęs iš savo automobilio apžiūrėjo abu automobilius, tačiau teigia, kad automobiliai nebuvo apgadinti, tik nubrauktas purvas, todėl iš eismo įvykio vietos ir nuvažiavo. Jis buvo įsitikinęs, kad niekam žalos nepadarė. Tačiau kiti įrodymai (eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas, foto nuotraukos) byloje patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo kontaktavo G. G. vairuojamas automobilis, buvo apgadintas.

KET 9 p. reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 p. numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Be to, KET 114 p. nurodyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Nustačius, kad, vairuodamas automobilį, G. G. kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, seka (KET 219.1 p. p.), kad eismo įvykis buvo, todėl jis nedelsdamas privalėjo sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 p. p. ir 92 p. nustatyta tvarka, taip pat eismo įvykį sukėlęs G. G. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 222 p.). Taigi G. G. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-l872/2007).

G. G. iš karto pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad automobiliai nebuvo apgadinti, tik nubrauktas purvas, todėl nekvietė policijos ir neliko įvykio vietoje. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Priešingai, jis pajutęs kontaktą su kitu automobiliu, sustojo, išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo abu automobilius, vizualiai matydamas, kad automobiliai nebuvo apgadinti, o tik nubrauktas purvas, nuvažiavo iš įvykio vietos. Iš rašytinių bylos duomenų, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros akto, fotonuotraukų (13, 14 b. l.), eismo įvykio schemos (5 b. l.) matyti, jog užfiksuoti automobilio apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, tik nežymiai nubrėžtas dešinės pusės galinis bamperis. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į pareiškėjo elgesį po eismo įvykio. Nors jis manė, kad nepadarė žalos kitam automobiliui ir nuvažiavo, tačiau tik sužinojęs, jog galimai padarė pažeidimą, bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė. Taip pat pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos pareiškėjui nebuvo jokio tikslo, kadangi jo vairuojamas automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir savanoriškas transporto priemonių draudimu, todėl jo padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginę draudimo bendrovės.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, kaltė, jo padarymo metu, pasireikšti turi tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį, sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai ir taip elgtis norėjo. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, pripažindamas asmenį kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino.

Pažymėtina ir tai, kad šios kategorijos bylose, jei vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir tiek ant vairuoto automobilio, tiek ir ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra nustatyta, toks asmuo, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, nesuvokė, kad jis tapo eismo įvykio dalyviu ir iš įvykio nepasišalino tyčia (Vyriausiojo administracinio tesimo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, įpareigoja visas abejones bei neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl G. G. suvokimo sukėlus eismo įvykį, kad jis būtų vengęs atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigęs buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, G. G. kviečiamas nuvyko į policiją, nupasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. G., išvažiuodamas iš aikštelės, nemanė kažką sugadinęs, t. y. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

G. G. kaltė dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei prie jo esančiais įrodymais: eismo įvykio vietos schema, jo paties paaiškinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, foto nuotraukomis. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis teisės pažeidimas kelių eismo srityje. G. G. administracine tvarka nebaustas (30 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, minimali bauda – tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20, 24, 30² straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

nutaria:

G. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur dydžio baudą,

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, G. G. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis