- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- ATP-406-366/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- P. A.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. J. Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-406-366/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto P. A. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Biržų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nutarimu P. A. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir jam skirta 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams už tai, kad jis 2013-05-09 apie 16 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini) g. vairavo autobusą „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 promilės girtumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad P. A. administracinis teisės pažeidimas įrodytas asmens blaivumo testo šaknele, susisiekimo bilietų kontrolės lapu, 2013-05-09 aktu, policijos pareigūnų J. J. ir K. V. parodymais ir jų tarnybiniais pranešimais, liudytojo A. L. parodymais bei kitais bylos įrodymais. Teismas atmetė paties P. A. bei liudytojų A. B. ir A. B. parodymus kaip prieštaringus ir neobjektyvius. Be to, teismo nuomone, minėti liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi P. A. naudai. Skirdamas P. A. administracinę nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidėjas per kalendorinius metus už analogiškus teisės pažeidimus baustas nebuvo, tačiau praeityje vieną kartą baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teismas P. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. A. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teises normas, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog jis autobusą vairavo būdamas neblaivus. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog jis nuosekliai laikėsi versijos, kad alkoholį vartojo tik po to, kai autobuso nebevairavo, t. y. vienas ir su kitu asmeniu alkoholį vartojo sėdėdamas autobuse, pastatytame darbovietės teritorijoje, tačiau jo nevairavo. Teigia, kad jo versija teismas paneigė policijos pareigūnų parodymais. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai apskritai nematė, kad autobusas būtų judėjęs valdomas jo. Pareigūnai nurodo, kad tuo metu, kai jie atvyko į autobusų parką, rado jį sėdintį prie automobilio vairo ir pildantį dokumentus, tačiau autobusas nejudėjo. Tai, kad jis autobusą vairavo neblaivus, pareigūnai sprendė iš to, jog autobuse ir šalia jo nerado alaus taros. Tačiau tokia pareigūnų išvada yra tik prielaida, kad jis autobusą vairavo neblaivus. Mano, kad tuščios taros buvimas ar nebuvimas autobuse ar aplink jį negali nei paneigti, nei patvirtinti esminės aplinkybės, jog autobusas judėjo jo valdomas esant jam neblaiviam. Teismas nutarime nurodė, kad A. B. parodė, jog pas jį autobuse išbuvo 8-10, o gal ir 15 min., tuo metu jis alaus negėrė, ir, kaip nurodo liudytojas, matė nugertą alaus butelį, ir padarė išvadą, kad jis alkoholį buvo vartojęs anksčiau. Tačiau tai vėl yra tik prielaida apie bylos aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog liudytojas A. B. į jo autobusą įlipo ne iš karto jam sugrįžus į autobusų parko teritoriją, o praėjus kuriam laikui po jo sugrįžimo. Todėl jo parodymai, kad nematė jo geriant alų yra visiškai teisingi, nes jis alaus atsigėrė iš karto, kai tik grįžo į autobusų parką, o A. B. įlipo į autobusą vėliau. Apelianto nuomone, prielaidomis grįsta ir kita teismo daroma išvada, kad neįtikėtina, jog karštą dieną nusipirktą alų laikytų įkaitusiame autobuse, vežtų į Biržus ir čia atšilusį gertų, juo labiau pačioje autobuso parko teritorijoje, šalia dispečerinės. Būtent dėl to, jog buvo karšta, atsivežtą alų jis išgėrė iš karto pastatęs sugedusį autobusą. Liudytojas A. L. savo parodymuose teigia, kad vairuotojas buvo neblaivus - tai jo nuomonė. Vadinasi, ir šis liudytojas daro prielaidą apie jo tariamą neblaivumą. Taip pat atkreipia dėmesį, jog šis liudytojas savo parodymuose daro išvadą, kad jei autobusas būtų techniškai netvarkingas, būtų buvę įjungti avariniai signalai. Šio liudytojo išvados taip pat yra tik jo nuomonė apie avarinių signalų jungimo būtinumą, kurios visiškai neatitinka KET keliamų reikalavimų. Sugedus jo vairuojamo autobuso kardano pakabinam guoliui, jis turėjo teisę su šiuo gedimu grįžti į stovėjimo ir remonto vietą (KET 15 p., 246 p.), o avarinių signalų esant tokiam gedimui įjungti nereikėjo (KET 97 p.). Todėl nutarime padaryta išvada, kad teismas pritaria liudytojo A. L. pozicijai, jog jei autobusas būtų buvęs techniškai netvarkingas, turėjo būti įjungti avariniai signalai, yra tik prielaida ir neturi teisinio pagrindo. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tiek jis, tiek ir liudytojai A. B. ir A. B. yra autobusų parko darbuotojai ir savo darbo profesionalai, t. y. visi jie turi specialių žinių apie autobusų gedimus, jų pobūdį ir pasekmes. Visi jie nurodė, jog sugedus autobuso kardano pakabinam guoliui būtina važiuoti itin atsargiai, vengti bet kokių duobių, nes su jomis susidūrus, autobusas gali tapti nevaldomas. Todėl jis vairavo autobusą per visą Biržų miestą itin atsargiai ir atitinkamai manevruodamas, t. y. vengdamas bet kokių duobių. Netikėti tokiais parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl aplinkybė dėl būtinumo jam atitinkamai manevruoti grįžtant į autobusų parką sugedus autobuso kardano pakabinamam guoliui byloje nepaneigta. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada yra ir ta, kad liudytojai A. B. ir A. B. yra suinteresuoti bylos baigtimi jo naudai, nes jie yra jo bendradarbiai. Mano, jog ta aplinkybė, kad liudytojai yra jo bendradarbiai, negali nulemti tokio asmens neobjektyvumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Nesutinka su tuo, kad teismas nesivadovavo Biržų r. PK pateikta informacija apie Operatyvaus valdymo poskyryje gautą pranešimą apie J. B. gatve įtartinai važiuojantį autobusą, kadangi pateiktoje informacijoje nurodytas pranešimo gavimo laikas - 16.30 val. prieštarauja bylos medžiagai. Pastebi, kad minėta informacija yra oficialus rašytinis įrodymas byloje, pasirašytas policijos pareigūnų, todėl paneigti tokią informaciją galėtų tik kitas tokio pat pobūdžio rašytinis įrodymas. Pažymi, kad šioje byloje liudytojai pareigūnai savo parodymuose teigia, jog iš operatyvaus valdymo poskyrio pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją gavo apie 16 val. Taigi policijos pareigūnai negali nurodyti tikslaus laiko apie pranešimo gavimą ir jų išvykimą į iškvietimą, nes vartoja sąvoką „apie 16 val.“. Dėl to, mano, kad byloje būtina vadovautis oficialiais rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad alkotesteryje užfiksuotas laikas 16.16 val. Teismas, darydamas išvadą, kad jis alkoholį vartojo anksčiau negu atvyko į autobusų parką, remiasi tik prielaida, kad jis negalėjo per trumpą laiką nuo grįžimo į autobusų parką iki atvyko policijos pareigūnai, spėti pavartoti alkoholio. Tačiau oficialiuose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas skirtingas laikas apie policijos pareigūnų galimybę būti Biržų autobusų parke 2013 m. gegužės 9 d. po 16 val. Todėl, mano, kad byloje esantys prieštaravimai ir neaiškumai turi būti traktuojami jo naudai. Nurodo, kad byloje yra keliamos dvi prieštaringos dėl jo vairavimo autobusą esant neblaiviam susijusių dalyvių versijos, tačiau jokių tiesioginių bei objektyvių įrodymų, neabejotinai įrodančių jo vairavimo neblaiviam faktą, byloje nėra. Policijos pareigūnai niekaip nefiksavo pagal juos esminės aplinkybės, jog autobuse ir šalia jo nėra kokios nors taros nuo alaus. Tuo tarpu būtent ši aplinkybė nulėmė pareigūnų apsisprendimą surašyti jam protokolą, konstatuojant, jog vairavo būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą rado ir liudytoją A. B., tačiau jo neapklausė, neįrašė jo į protokolą kaip liudytojo, nors pagal ATPK 260 str. nuostatas jie privalėjo tai padaryti. Kokios aplinkybės įrodo, kad būtent jis apie 16 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo nurodytą autobusą, protokole taip pat nenurodyta. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas akivaizdžiai neatitinka ATPK 260 str. keliamų reikalavimų. Atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl, mano, kad jo kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nėra įrodyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK laikinai einanti viršininko pareigas Nida Garjonienė prašo P. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad P. A. KET pažeidė labai grubiai. Kaltę padarius šį pažeidimą įrodo dviejų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo A. L. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Mano, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė P. A. atžvilgiu ATPK normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu P. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir jam administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. A. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą. Apeliantas pakartoja savo pirminiame paaiškinime ir pirmosios instancijos teisme dėstytą versiją, kad jis automobilio neblaivus nevairavo, o alkoholį vartojo jau stovinčiame autobuse. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog P. A. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis.
ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, P. A. keliamą versiją, kad jis automobilio neblaivus nevairavo, o alkoholį vartojo jau stovinčiame autobuse, vertina kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Aukštesnysis teismas negali sutikti su apeliacinį skundą pateikusio asmens argumentais, kuriais jis iš esmės tvirtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas tik prielaidomis, o byloje esantys įrodymai nepavirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą ir daro išvadą, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, pakankamai argumentuotos, priimtos išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apylinkės teismas savo nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl P. A. kaltės pažeidus KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, su jomis visiškai sutinka.
Nagrinėjamu atveju esminę šiame ginče įrodinėtiną aplinkybę – kad P. A., būdamas neblaivus, vairavo autobusą, įrodo šių byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų J. J. ir K. V. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, asmens blaivumo testo šaknelė, liudytojo A. L. paaiškinimas ir teisme duoti jo parodymai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei kita rašytinė bylos medžiaga. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai apeliantą kaltinančiais įrodymais laikė policijos pareigūnų parodymus. Liudytojai policijos pareigūnai J. J. ir K. V. teisme parodė, kad 2013 m. gegužės 9 d. apie 16 val. gavo iš operatyvaus valdymo poskyrio pranešimą apie (duomenys neskelbtini) g. važiuojantį galimai neblaivų autobuso vairuotoją. (duomenys neskelbtini) g. autobuso nesutiko, tačiau nurodytą autobusą pamatė stovintį ties įvažiavimu į autobusų parką. Autobuse rado P. A., kuris pildė dokumentus, ir dar vieną vyriškį. P. A. nustatė lengvą girtumo laipsnį. P. A. nurodė, kad išgėrė alaus jau sustojęs, tačiau jo geriančio alų niekas nematė, nes tuo metu jis buvo vienas. Paprašius parodyti tarą, jis pasakė, jog ją išmetė pro langą. Liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad jie ieškojo tuščios taros tiek lauke, tiek ir autobuso viduje, tačiau jos nerado. Tuo tarpu P. A. negalėjo paaiškinti, kur dingo tara. Autobuse buvęs žmogus sakė, kad nieko nematė, kad ką tik užėjo paklausti dėl remonto darbų. Nuo pranešimo apie važiuojantį galimai neblaivų autobuso vairuotoją gavimo iki atvykimo į vietą galėjo praeiti apie 5-10 min. Pirmiausia apklausė P. A., apžiūrėjo teritoriją, o tik po to nustatinėjo jo girtumą. Kadangi niekur nerado išmestos taros, remdamiesi dar ir liudytojo (A. L.) parodymais, padarė išvadą, jog P. A. jau anksčiau buvo išgėręs ir neblaivus vairavo autobusą, todėl jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už vairavimą esant neblaiviam. Šie policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, tokių duomenų nei teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nei savo apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, juolab kad jų paaiškinimus patvirtina ir byloje apklausto liudytojo A. L. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymų nepaneigia ir P. A. atsakomybės nešalina apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai apskritai nematė, jog autobusas būtų judėjęs valdomas jo (apelianto), nes, kaip akcentuota, konstatuodamas tam tikro fakto buvimą, aukštesnės instancijos teismas remiasi ne vienu kuriuo nors įrodymu, o byloje surinktų įrodymų visuma ir nuodugniu jos tyrimu. Tai, kad minimas autobusas tą dieną buvo valdomas apelianto, patvirtina tiek paties P. A. pirminiai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek ir kiti įrodymai – 2013-05-09 susisiekimo bilietų kontrolės lapas, tos pačios dienos aktas ir kt.
Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, P. A. vairavimas pagrįstai sukėlė įtarimą dėl vairuotojo neblaivumo ir liudytojui A. L.. Minėtas liudytojas teisme parodė, kad jis autobusui, kurį, kaip nustatyta, vairavo P. A., iš paskos važiavo gal kokias 5 min. Atkreipė dėmesį, kad autobusas pasitraukė į kelkraštį, nors tam nebuvo jokios priežasties, o įsukdamas į Pasvalio g. sankryžą, kirto ištisinę liniją. Važiuodamas Kęstučio g. kelis kartus pasuko į kairę ir į dešinę, vinguriavo po kelią. Prieš Kęstučio g. sumažino greitį iki 20-30 km/h. Vytauto g. pasuko į kelkraštį link stotelės, nors autobuse žmonių nebuvo ir jokie keleiviai neįlipo bei neišlipo. Autobusas persirikiuodamas ar sukdamas nerodė posūkio. A. L. teigimu, toks autobuso važiavimas jam sukėlė įtarimą, kad jo vairuotojas gali būti neblaivus, todėl, kai autobusas buvo įvažiavęs į Kęstučio gatvę, paskambino policijai ir apie tai pranešė. Pats taip pat važiavo automobiliu, gatvė nebuvo duobėta, todėl, mano, kad autobusui nebuvo jokių priežasčių manevruoti gatve. Netikėti šiais liudytojo A. L. teisme duotais parodymais aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo, nes jo parodymai atitinka pirminiame paaiškinime nurodytas aplinkybes, be to, jie sutampa su kitais jau pirmiau aptartais įrodymais, kurių visiškai pakanka išvadoms, kurias padarė apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą.
Tuo tarpu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. A. ir kitų liudytojų A. B. bei A. B. parodymai yra prieštaringi, ką pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas. P. A. pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad sustojęs prie autobuso parko vartų išgėrė 1 litrą alaus, o tarą išmetė pro langą. Iš karto atvažiavo policijos pareigūnai. Liudytojų, kurie matė, kaip jis gėrė alų, nebuvo. Tuo tarpu teisme P. A. jau nurodė, kad protokolo surašymo metu policijos pareigūnams melavo, kad plastmasinį butelį nuo alaus išmetė pro langą, nes bijojo, kad valdžia, sužinojusi, jog geria, išmes iš darbo. Iš tiesų jis tarą buvo paslėpęs po sėdyne, nes dar truputį buvo likę alaus, tačiau taros policijos pareigūnai neieškojo. Po to dar su draugu A. B. išgėrė mažą buteliuką degtinės. Apelianto teigimu, jam grįžus policijos pareigūnai atvažiavo po kokių 8-10 min., tada draugas išėjo. Kaip matyti, šie P. A. teisme duoti parodymai prieštarauja jau pirmiau aptartiems policijos pareigūnų parodymams, kur jie nurodė, kad ieškojo tuščios taros, kurią P. A. jiems nurodė išmetęs pro langą, tačiau niekur, įskaitant ir autobuso vidų, jos nerado. Be to, kaip jau minėta, įvykio metu A. B. policijos pareigūnams pasakė, kad alkoholio jis su P. A. nevartojo, o čia trumpam užsukęs dėl remonto darbų. Tuo tarpu teismo posėdžio metu jis (A. B.) jau tvirtino kartu su P. A. autobuse gėręs, tačiau vien degtinę, o tamsų alaus butelį matė stovintį prie vairuotojo. Liudytojas A. B. taip pat parodė, kad autobuse jis užtruko 8-10, o gal ir 15 min., kad dar buvo užėjęs vienas bendradarbis A. B., bet jis kartu su jais negėrė, nes buvo su automobiliu ir skubėjo išvažiuoti. Tuo tarpu teisme kaip liudytojas apklaustas A. B. parodė, kad jis eidamas namo iš darbo pamatė stovintį P. A. autobusą ir užėjo paklausti, ar P. A. parveš jį namo, kadangi dažnai parveždavo. P. A. jam atsakė, kad nevažiuos, nes sugedo. Autobuse buvo dar ir A. B.. Matė mažą degtinės gertuvę, kurią laikė P. A. ir alaus butelį, kuris stovėjo prie išlipimo iš autobuso durų šalia A. B.. Taigi, kaip matyti, A. B. parodymai dėl alaus butelio stovėjimo vietos autobuse bei liudytojo apsilankymo autobuse tikslo iš esmės skiriasi nuo jau aptartų A. B. parodymų.
Kaip jau minėta, policijos pareigūnai parodė, kad jie pranešimą apie autobusą vairuojantį galimai neblaivų vairuotoją gavo apie 16 val., o į vietą (autobusų parką) nuo pranešimo gavimo atvyko per 5-10 min. Pats P. A. parodė, kad po jo grįžimo į autobusų parką iki pareigūnų atvykimo praėjo 8-10 min. A. B. nurodė, kad pas P. A. autobuse išbuvo 8-10, o gal ir 15 min., tuo metu P. A. alaus negėrė, nugertą butelį matė prie vairuotojo. A. B. parodė, kad jis prie „E.“ parduotuvės pamatė skubiai pravažiuojantį policijos autobusiuką. Buvo praėję gal 15 min. nuo to laiko, kai buvo užėjęs į autobusą, kuriame prie išlipimo iš autobuso durų šalia A. B. matė stovintį alaus butelį. P. A. parodė, kad jis alų gėrė jau sustojusiame autobuse. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad pirmiausia jie apklausė P. A., apžiūrėjo teritoriją ir tik tada apeliantui nustatinėjo girtumą. Iš asmens blaivumo testo šaknelės matyti, kad P. A. nustatytas 1,15 promilės girtumas, testas atliktas – 2013-05-09 16.16 val. Susisiekimo bilietų kontrolės lape nurodyta, kad P. A. darbo pabaiga 16.15 val. Iš 2013-05-09 akto matyti, kad 2013-05-09 apie 16 val. autobusas sugrįžo su kardano pakabinamo guolio gedimu. Taigi iš aptartų liudytojų A. B. ir A. B. parodymų matyti, kad alaus butelis turėjo stovėti matomoje vietoje, todėl, kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, policijos pareigūnai, būdami autobuso viduje, būtų alaus butelį pamatę, jei jis būtų ten buvęs, nes ir P. A. teisme tvirtino, kad alaus butelį buvo paslėpęs po sėdyne, nes jame dar buvo likę alaus, tačiau policijos pareigūnai alaus butelio neieškojo, o tai prieštarauja jau pirmiau aptartiems policijos pareigūnų parodymams. Taip pat policijos pareigūnai alaus butelį būtų radę lauke, jeigu jį P. A., kaip jis pats nurodė savo pirminiame paaiškinime, būtų išmetęs pro langą. Tačiau, kaip jau aptarta, policijos pareigūnai atvykę į vietą jokios tuščios taros (nei alaus, nei degtinės) nerado. A. B. parodė, kad jis tuščią gertuvę išsinešė su savimi. Tačiau minėtas liudytojas nenurodė, kad jis su savimi būtų išsinešęs alaus butelį. Pažymėtina, kad ir pats P. A. teisme parodė, jog parvykstant iš reiso vairuotojai dėl neblaivumo nėra tikrinami, o valdžia sužinojusi, jog geria, išmestų iš darbo, todėl atsižvelgiant į tai, kad tiek P. A., tiek ir A. B. dar nebuvo pasibaigęs darbo laikas, būtų nelogiška, kad jie darbo teritorijoje darbo metu būtų vartoję alkoholį, tačiau tai sudaro prielaidą, kad nesibaiminant alkoholį galima vartoti reiso metu, ką pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė ir apylinkės teismas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir savo išvadų negrindė liudytojų A. B. ir A. B. parodymais, nes jie yra prieštaringi, neobjektyvūs, dalimi neatitinka ir paties P. A. parodymų (minėti liudytojai nurodė, kad alaus butelis stovėjo autobuse matomoje vietoje, kai tuo tarpu iš paties P. A. teisme duotų parodymų matyti, kad jis alaus butelį buvo paslėpęs po sėdyne), kas, dar ir atsižvelgiant į tai, jog minėti liudytojai yra apelianto bendradarbiai, o A. B. dar ir draugas, rodo jų suinteresuotumą bylos baigtimi apelianto naudai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek skundžiamame teismo nutarime, tiek ir šioje nutartyje aptarti įrodymai neabejotinai paneigia P. A. versiją ir kartu patvirtina, kad jis alkoholį vartojo dar prieš sugrįždamas į autobusų parko teritoriją ir todėl autobusą vairavo būdamas neblaivus, t. y. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą, ATPK 126 str. 1 d.
Savo skunde apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant jam keliamus reikalavimus – jame nenurodyti duomenys, įrodantys, kad būtent jis apie 16 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo nurodytą autobusą bei neįrašytas liudytojas A. B..
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (LVAT nutartis byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra suformavęs praktiką, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT nutartis bylose Nr. N3-802/2007, Nr. N444-3214/2008). Tam tikras proceso ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.
Susipažinęs su byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo protokolu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad P. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas jokių esminių trūkumų neturi. Protokole nurodytos visos esminės ATPK 260 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės ir duomenys – protokolo surašymo data ir vieta, jį surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie pažeidėją, pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė bei už tai atsakomybę nustatantis ATPK straipsnis ir jo dalis. Manytina, jog pažeidimo esmė P. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo išdėstyta pakankamai aiškiai, jis galėjo pagrįstai suvokti, kuo yra kaltinamas ir planuoti savo gynybos strategiją. Be to, tai, kad jam nebuvo suprantamas kaltinimas ar kad jam surašytas protokolas turi esminių trūkumų, kurie jam sutrukdė tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, P. A. nenurodė teismo posėdžio metu. Neteisus P. A. teigdamas, kad protokole nenurodyti duomenys, pagrindžiantys jam pareikštą kaltinimą, nes šie duomenys buvo detalizuoti pridedamuose dokumentuose, kurie išsamiai išvardyti protokole. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyto liudytojo A. B., nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, nes ir pats apeliantas savo skunde nurodė, kad šis liudytojas aptariamo įvykio metu apklaustas nebuvo, todėl ir negalėjo būti įrašytas į protokolą kaip liudytojas. Be to, ir pats A. B. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė tik tai, kad jis pas P. A. užėjo dėl remonto darbų, o pats P. A. nenurodė A. B. kaip asmens, galinčio patvirtinti arba paneigti kokią nors bylai reikšmingą aplinkybę. Priešingai, P. A. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jokių liudytojų, mačiusių kaip jis gėrė alų, nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš protokolo turinio, jame turi būti nurodomi pažeidimo faktą liudijančių asmenų duomenys, kai tuo tarpu A. B. byloje davė parodymus ne prieš apeliantą, o jo naudai, t. y. jis nebuvo tas liudytojas, kuris liudijo pažeidimo faktą. Taigi jokių aplinkybių, kurios būtų pažeidusios apelianto procesines teises ir sutrukdžiusios jam tinkamai gintis dėl protokole aiškiai suformuluoto kaltinimo padarius aptariamą pažeidimą, aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir skundžiamą nutarimą skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad P. A. vairavo autobusą neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. patrauktas pagrįstai, o administracinė nuobauda jam paskirta atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p. teismas
nutaria:
P. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nutarimą nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.