Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respubli­kos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Kauno apylinkės teismo: 1) 2014-07-31 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respub­li­kos baudžia­­mojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1040 Lt) bauda (baudą sumokė­ju­si); 2) 2014-11-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt/225 eurų) bauda (baudą sumokėjusi),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji T. N. pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valsty­bės sieną du nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – patikėti socialinei įstaigai prižiūrėti, apgyven­di­nant Pabėgėlių priėmimo centre, – Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius: H. P. D. ir S. V. T., o būtent 2015 m. rugpjūčio 25 d. apie 20–21 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kauno rajone, tiksliau nenustatytoje vietoje, paėmė du nurodytus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respub­li­ko­je neturinčius užsieniečius, tikslu juos nugebanti į Lenkijos Respubliką, ir juos gabeno Lietu­vos Respublikos teritorija automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu IĮ „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamu A. C., kuriam apie daromą nusikalstamą veiką nebu­­vo žinoma, tikslu nurodytus užsieniečius neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valsty­­bės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepri­klau­­sančių aplinkybių, kadangi 2015 m. rugpjūčio 25 d. apie 21.55 val. Kalvarijos užkardos veiki­mo teritori­jo­je, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaime buvo sulai­ky­ta Valstybės sienos apsau­gos tarny­bos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­ri­jos (toliau – VSAT) Lazdijų rinktinės pareigūnų.

Kaltinamosios T. N. parodymais (b. l. 125-133, 136-138), kuriuo­­se savo kaltę ji pripa­žino visiškai. Paaiš­ki­no, jog neturi darbo, todėl užsiima automobilių pirkimu parda­vi­mu. Dirba kartu su Moldovos piliečiu A. C., kuris turi Lietuvoje įkūręs įmonę. A. perka Lietuvoje automobilius, o ji jam padeda juos nuvairuoti į Moldaviją ir ten parduoti. Taip buvo ir šį kartą. A. atvykęs į Lietuvą nupirko automobilį „H.nda Civic“, kuriuo vykstant buvo sulaikyti. Šį automobilį pirko tikslu nuvairuoti į Moldaviją ir parduoti. Ji norėjo vykti kartu su A., nes vienas iš matymo pažįstamas Kirgizijos pilietis, kurį žino Dima vardu, paprašė nuvež­­ti iki Lenkijos vieną žmogų. Kur gyvena Dima, kuo jis užsiima ir kaip jį suras­ti, nežino. Gali būti, kad buvo jam sakiusi, kad vyks į Moldaviją rugpjūčio mėn. pabai­goje. 2015-08-24 jai paskam­bi­no Dima, naktį, ir pasakė, kad turi didelių problemų. Paprašė nuvykti adre­su, Karaliaus Mindaugo g. 18, Rukla, ir iš ten paimti jo draugo giminę. Ką konkrečiai nesakė, tik pasa­kė, kad tai vaikinas. Kadan­gi buvo naktis, ji buvo šiek tiek išgėrusi, pasa­kė, kad vykti negali. Tada Dima pasakė, kad bus gerai ir 8 ryte. Ji pasakė, kad irgi negalės, nes planuo­ja vykti į Vilnių pirkti auto­mobilio. Gali būti, kad pasakė, jog vakare išvyksta į Moldovą. 2015-08-25 ryte su A. išvy­ko į Vilnių, nupirko „VW Golf“ automobilį. Po to vyko į Mari­jam­polę, irgi automo­bi­lių reika­lais. Važiuojant iš Marijampolės vėl skambino Dima, klausė kada planuoja išvykti iš Lietu­vos. Atsa­kė, kad apie 17 val. Tada jis paprašė paimti iki Lenkijos vieną vaiki­ną. Ji sutiko, nes plana­vo vykti per Lenkiją. Jis nesa­kė, koks tai asmuo, nei koks jo statusas Lietu­voje. Kai susiruošė su A. vykti iš Lietu­vos, nepamena kokiu laiku, jai paskambino Dima ir pasakė, kur tas vaiki­nas lauks ir iš kur jį reikia paimti. Tik vykstant iš Kauno pasakė A., kad pakeliui paims dar vieną žmogų. Iki to jis nieko nežinojo. Nepamena kokį adresą nuro­dė, bet tai buvo kelyje nuo Kauno link Marijampolės. Atvy­kus su A. iki Dimos nuro­dy­tos vietos, ten laukė vaiki­nas ir mergina. Pamačiusi juos, iš išvaizdos suprato, kad jie yra ne euro­pie­čiai. Jie abu laukė nuoša­lioje vietoje, palikti vieni. Iš to suprato, kad jie gali būti nelegalūs migrantai, nes normalius kelei­vius būtų normaliai ir perdavę, o ne Kauno pakraštyje paleidę ir likimo valiai palikę. Be to Dima pasa­­kė, kad juos reikia nuvežti tik iki Varšuvos, jis pats juos prie Varšuvos pasitiks. Kai abu asme­nys įsėdo į A. automobilį, tada pasakė Dimai, kad jau vyksta su keleiviais link Lenkijos, link pasienio. Tada jis pasakė, kad būtų atsargi, kad nesustab­dy­tų. Tada galutinai ir supra­to, kad jie nega­li vykti per valstybės sieną ir kad jie nelegalūs migrantai. Bet pas keleivius neprašė paro­dyti pasų ir neatsi­sa­kė jų vežti, nes buvo pažadėjusi Dimai pagelbėti. Keleiviai važiavo šiek tiek prigu­lę, mergina kartais užsimesdavo ant savęs striukę, kad būtų nepastebėta, kai apšviesdavo kitų automo­bilių šviesos. Atvy­kus į pasienį pama­tė, kad stabdo pareigūnai. Jie iš karto sustojo, nes A. nieko neži­no­jo, tai kam jam bėgti. Tuo metu vežama mergina bandė suvaidinti, kad miega, nors realiai ji nemie­go­jo, o vaikinas normaliai sėdėjo. Mergina, kiek pamena, buvo kaip ir prigulusi. Pareigūnams paprašius dokumentų, ji ir A. juos pateikė. Tada pareigūnas pašvie­tė į automobilio galą, pamatė keleivius, papra­šė ir jų doku­men­tų. Keleiviai jokių dokumentų nepa­tei­kė ir buvo sulaikyti. Visą laiką vyko su auto­mo­biliu „H.nda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. Labai gailisi padariusi nusi­kalstamą veiką, pasižada ateityje nenusikalsti. Labai gailisi ir dėl to, kad per ją yra sulaikytas nekal­tas žmogus, A. C., kuris nieko neži­nojo, ir nėra susijęs su vežtais keleiviais – vietna­­miečiais, nes ji jam nieko nesakė.

VSAT Laz­­­­­dijų rinktinės pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 3, 52-53), iš kurių matyti, kad 2015-08-25 apie 20.55 val., tarnybos metu, patruliuodamas valsty­­bės sienos ženklo Nr. 140 rajone, pasienio ruože, Kalvarijos sav. Salaperaugio k., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų kontrolei sustabdė automobilį „H.nda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas iš karto sustojo. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad tamsinti jo galiniai stiklai. Paprašė dokumentų, pagal kuriuos nustatė, kad automobilį vairavo Moldovos pilietis A. C., gim. (duomenys neskelbtini). Prieki­nėje keleivio sėdynėje sėdėjo keleivė, Lietuvos Respublikos pilietė T. N., gim. (duomenys neskelbtini). Abu šie asmenys pateikė tvarkingus kelionės dokumentus. Dokumentų tikrinimą atliko atsistojęs prie automobilio, iš vairuotojo pusės. Kai priėjo prie automobilio, vairuotojas atsi­da­rė savo durelių langą ir tada pastebėjo, kad du asmenys yra ir ant galinės sėdynės. Atlikęs vairuo­to­jo ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusio asmens dokumentų tikrinimą, atsidarė galines automo­bi­lio dureles, kur matė kelei­vius. Jų išvaizda kėlė įtarimą, kaip dažniausiai būna nelegalai. Kai atidarė dureles, keleiviai imita­­vo, kad miega, vienas buvo nusviręs į šoną, o kitas atsirėmęs į jį. Kai pradėjo kalbinti kelei­vius, jie atsisėdo, ir akivaizdžiai matėsi, kad neužsimiegoję. Bandė keleivius kalbinti įvairiomis kalbomis, bet jie nepratarė nė žodžio, nepateikė jokio dokumento. Vairuotojas ir keleivė moteris, lietuvė, sakė, kad vyksta į Varšuvą apsipirkti, o šiuos keleivius paėmė Marijam­po­lės mieste, prie „Kaprato“ kolonėlės, nes jie stabdė. Kilus įtarimui, kad šie asmenys neteisėtai gabe­na­mi, nes nepa­tei­kė kelionės dokumentų, visi asmenys aplinkybių išsiaiškinimui buvo pristatyti į Kalva­­rijos užkar­dą, kur keleiviai ant lapo parašė savo anketinius duomenis, t. y. prisistatė Vietnamo Socialistinės Res­publikos piliečiais: H. P. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. V. T., gim. (duomenys neskelbtini). Kalvarijos užkardoje kalbėjo su vairuotoju A. C. ir su keleive lietuvaite T. N.. A. C. sakė, kad jis nebūtų šių keleivių ėmęs, juos prašė paimti T., su kuria jis vyko.

Liudytojo A. C. parodymais (b. l. 100-101), iš kurių matyti, kad jam priklausan­čiu automobiliu „Honda“ vykstant kartu su T. N., jos prašymu, sustojo kely­je prie stovin­čių dviejų tamsaus gymio asmenų ir juos toliau vežė iki sulaikymo. Kad jie neturi teisės lega­liai vykti per valstybės sieną, jis nežinojo, taip pat nežinojo, kad jie yra pasišalinę iš kažkokio centro, kur buvo patalpinti. Jis nėra susijęs su neteisėtu gabenimu per valstybės sieną tų asme­nų, su kuriais kartu buvo sulaikytas pasienyje 2015-08-25 vakare. Tiesiog pasitikėjo Tatjana, todėl ir pate­ko į tokią situaciją, nesuprasdamas kas vyksta.

Liudytojos S. V. T. parodymais (b. l. 31-33), iš kurių matyti, kad iš Vietnamo išvyko 2015 m. kovo mėnesį. Atvyko į Rusiją. Turėjo dokumentus, juos pametė, kai važiavo iš Rusijos. Dirbo Rusijoje siuvykloje, ten labai sunkus darbas. Jai pasiūlė vykti į Europą dirbti. Nesakė į kokią valstybę vyks, sakė, kad į Europą. Ją neteisėtai atgabeno į Estiją, dokumentų tada jau neturėjo. Tiems žmonėms pinigų nemokėjo, sakė, kad turės atidirbti, kai nuvyks į Europą. Estijoje sulaikė pasieniečiai ir apgyvendino centre „Kela SOS“, tai vaikų globos namai. Tame centre gyveno nuo balan­­džio mėnesio. Ten gyvenantys vaikai nenorėjo su ja gyventi, sakė, kad ji turi grįžti į Vietnamą, sakė, kad pasodins į kalėjimą. Todėl ji pabėgo iš ten. Lietuvoje pasieniečių buvo sulaikyta du kartus. Pirmą kartą liepos mėnesį. Tada ją grąžino į Estiją. Antrą kartą 2015 m. rugpjūčio 24 d. Po šio sulaikymo buvo patalpinta į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą. Teisme pasakė, kad ji turės grįžti atgal į Estiją. Ji nenorėjo grįžti į Estiją, norėjo likti čia. D. H. P. apgyvendino kambaryje šalia jos. Ji prieš pabėgdama susisiekė su draugu ir pasakė, kad yra Lietuvoje. Jos draugas H. gyvena Rusijoje. Tai ne tas žmogus, kuris padėjo išvyk­ti iš Rusijos. Draugas paklausė kaip sekasi, atsa­­kė, kad nežino, greičiausiai grįš į Estiją. Ji pasakė H., kad nuspręs ar grįžti į Estiją, ar pabėgti ir toliau važiuoti į Europą. Ji susisiekė su juo per „facebook“ centre. Jai telefoną paskolino, tai greičiau­­­siai buvo gyventojas, jis buvo ne europie­tis. Savo telefono neturi. Jie išlipo per langą iš centro apie 3–4 val. nakties, išėjo kartu su D.. D. atėjo į jos kambarį, tada jie nusprendė pabėgti. Daugiau vietnamiečių centre nebuvo, tik jie dviese. Išlipo per skalbyklos, kuri yra antrame aukšte, langą. Jiems niekas nepadėjo, išlipo patys. Šalia centro buvo autobusų stotelė, ten laukė apie 2–3 val. Atvažiavo autobusas. Pinigų autobuso bilietui turėjo D.. Jie nekalbėjo su vairuotoju, įlipo ir padavė pinigus. Nežino, kur važiavo. Važiavo maždaug valandą. Išlipo kažkokiame mieste, negali pasakyti kokiame. Tada ėjo abu kartu. D. turėjo telefoną. Negali pasakyti kokia tai vietovė buvo, aplinkui buvo namai. Ėjo ilgai, turbūt pusę dienos. Einant keliu prie jų sustojo automobilis, atidarė duris ir leido įlipti. Tai tas pats automobilis, kuriuo važiuojančius juos ir sulaikė. Kitais auto­mo­bi­liais nevažiavo. Tuo automobiliu važiavo vyras ir moteris, vairavo vyras. Moteris kažką sakė, ji kalbė­jo ne rusų kalba. Šitų žmonių anksčiau nebuvo mačiusi. Su jais važiavo apie 3–4 valandas. Neprisimena, ar automobilis važiavo ta pačia kryptimi, kuria jie ėjo, ar atvažiavo priešais ir apsisuko. Į automobilį jie įsėdo apie 16–17 val., buvo dar šviesu. Tiems žmonėms už pave­žimą nemokėjo.

Liudytojo D. H. P. parodymais (b. l. 38-40), iš kurių matyti, kad iš Vietnamo išvyko 2015 m. rugpjūčio 16 d. Atvyko į Rusiją, į Maskvą. Į Rusiją atvyko teisėtai. Norėjo nuvykti į Lenki­ją. Rusijoje pasiūlė nuvežti į Lenkiją. Neturėjo pažįstamų Lenkijoje, ten būtų ieškojęs darbo. Buvo girdėjęs, kad Lenkijoje galima daugiau uždirbti. Jam nesakė, kad už nuvežimą į Lenkiją turės mokėti, taip pat nesakė, kad reikės atidirbti. Tarp tų žmonių, su kuriais vežė, pažįstamų nebu­vo. Iš Rusijos ėjo pėsčiomis, važiavo automobiliu, negali pasakyti per kokias valstybes. Juos sulaikė Lenkijoje 2015 m. rugpjūčio 22 d., kitą dieną perdavė į Lietuvą, dar kitą dieną 2015-08-24 apgy­ven­dino Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Su S. V. T. susipažino Lietuvoje, kai perda­vė, ji irgi buvo sulaikyta, bet juos sulaikė ne kartu. Juos kartu nuvežė į tą centrą. Jį apgyvendino vieną kamba­ryje. Bijojo, kad išsiųs į Vietnamą. Song pasiūlė bėgti iš centro. Apie tai susitarė centre. Negal­­vojo, kur bėgs. Išlipo per langą iš centro apie 3–4 val. nakties ir išėjo kartu su S.. Išėjo į kelią. Kalbėjo gestais, prašėsi valgyti, būti pavežami. Neprisimena, kurią valandą įsėdo į auto­­­mo­bilį, kuriuo vykstant buvo sulaikyti. Nemokėjo už pavežimą, nesitarė dėl atlygio.

Apžiūros protokolu (b. l. 9-14), kuriuo VSAT Lazdijų rinkti­nės Kal­va­rijos užkardos auto­mo­­­bilių saugojimo aikštelėje apžiūrėtas automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifika­ci­nis numeris (toliau – VIN) (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, su penkiomis sėdimomis vieto­mis, tamsintais galiniais ir šoniniais stiklais. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. F 344586 (b. l. 17) ir informacijos iš duomenų bazės (b. l. 19-20) matyti, kad šio automobilio savininkas–valdytojas nuo 2015-08-25 yra IĮ „A. C.“, adr. (duomenys neskelbtini).

Kauno teritorinės muitinės raštu (b. l. 16), iš kurio matyti, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – 1996, vertė – 980 Eur.

Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimais (b. l. 35-36, 42), kuriais nelydimiems nepilna­me­čiams Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiams S. V. T. ir H. P. D. taikytos alter­na­tyvios sulaikymui priemonės, jie patikėti atitinkamai socialinei įstaigai, apgyvendinant Pabė­gė­lių priėmimo centre, kadangi jie neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumen­tų, ir dokumentų, su kuriais galėtų teisėtai būti šalyje ir išvykti iš šalies.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. N. kaltė pa­da­­rius jai in­­kri­­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamoji pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną du nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – patikėti socialinei įstaigai prižiūrė­ti, apgyven­di­nant Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, todėl jos pada­ry­ta nu­si­­kal­stama vei­ka teisingai kva­li­­­fi­kuota pagal BK 22 straips­nio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį.

Už BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki šeše­rių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajai skirti baudą. Kaltina­moji sutin­ka, kad pro­cesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsaky­mu, sutin­ka su siūlo­ma bausmės rūši­mi ir dydžiu ir su 980 Eur išieškojimu (b. l. 177-178).

Kaltinamoji pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straip­s­nio 4 dalis). Jos atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laiky­tina tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunki­nančių aplin­­­ky­bių nėra.

Kaltinamoji bausta už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 140-141, 142-143, 145-148), baudas sumokėjusi (b. l. 152, 154), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 168).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­­na­mosios as­me­­nybę, atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplin­ky­bių nebu­vi­mą, kaltina­ma­jai skirtina švelniausia iš BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alter­­na­­ty­vių baus­­mių, kurią siūlo ir prokurorė, – bauda, žymiai ma­žesnė nei nu­ma­tyta BK 47 straips­nio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusi­­kaltimą, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pa­kan­kama pa­siek­­ti baus­mės tikslus – su­lai­kyti ją nuo nusikals­ta­mų veikų da­ry­mo, nubausti bei už­tik­rinti tei­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­­ven­­­di­ni­mą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisi­pa­­­žino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, T. N. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas T. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2015-08-25 iki 2015-08-27 (dvi paros) (b. l. 114-115) (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – įparei­go­jimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Vado­vaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kalti­na­mosios T. N. išieškoti­na automobilio vertę nusikaltimo padarymo metu atitin­kan­ti pinigų suma – 980 eurų.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), bei jo registracijos liudijimas, saugomi VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardoje (b. l. 7, 18), – grąžintinas savininkei IĮ „A. C.“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­­ceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamajai išaiškintina paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarka, sąlygos, jos teisės ir pareigos (BPK 352 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 33 MGL (1242,78 eurų) baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 22 MGL (828,52 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, dviejų MGL dy­džio bau­dą pri­­ly­­ginus vienai sulaikymo parai ir į baus­mės laiką įskaičius T. N. lai­ki­na­ja­me sulai­ky­me išbūtą laiką – nuo 2015-08-25 iki 2015-08-27 (dvi paras) – galutinę bausmę nu­sta­­tyti 18 MGL (677,88 eurų) baudą.

Baudą nustatyti sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsitei­sė­ji­mo die­nos.

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis polici­jos įstaigoje ir dokumento paėmimą – panai­kin­ti bau­džia­ma­jam įsaky­mui įsiteisė­jus, Lietuvos Respub­likos piliečio pasą Nr. 22731796 grąžinti T. N..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. N. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), bei jo registracijos liudijimą – grąžinti savi­nin­kei IĮ „A. C.“.

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reika­lau­­da­ma surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.