Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui G. Š., neatvykus pareiškėjai N. N., gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠAVMI) atstovui, irgi gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Š. ir N. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo ŠAVMI.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai N. N. ir G. Š. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po velionio testatoriaus S. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusį turtą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog testatorius S. R. 1995-05-11 ir 1995-06-02 surašė testamentus, kuriais visą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą paliko dviem testamentiniams įpėdiniams, tai yra pareiškėjams. Pareiškėjai teigė, kad po testatoriaus mirties dėl subjektyvių priežasčių jie negalėjo asmeniškai kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui priimti, kadangi manė, jog būdami šio turto valdytojais jie neprivalo to daryti. Vėliau po testatoriaus mirties jie pradėję tvarkyti dokumentus viešo registro įmonėje suprato, kad turi kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Teigė, kad tiek esant gyvam testatoriui, tiek po jo mirties, įpėdiniai rūpinosi testatoriaus turtu ir palikimu. Tuo pačiu pareiškėjai nurodė, kad po velionio S. R. mirties priėmė jo palikimą – namų apyvokos daiktus, baldus, televizorių, buities daiktus ir pan. Kadangi po testatoriaus mirties laiku nesikreipė į vietos notarą, todėl dabar negali gauti paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas, prašant notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą į velionio S. R. palikimą. Atskirai nurodė, kad Šiaulių m. notarų biuruose nėra užvesta paveldėjimo byla dėl mirusiojo S. R. palikimo, o jie yra teisėti testamentiniai įpėdiniai. Nurodė, kad testatoriaus sutuoktinė mirė dar iki velionio vyro mirties.

Suinteresuoto asmens ŠAVMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau institucija pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nes pareiškėjai kartu su prašymu pateikė teismui ir tai patvirtinančius įrodymus. Prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjo G. Š. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai yra turto palikėjo S. R. testamentiniai įpėdiniai (b.l. 3-4). Iš teismui pateikto mirties liudijimo kopijos matyti, kad S. R. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė dar (duomenys neskelbtini) (b.l.5-6). Nors testatorius palikimo atsiradimo dieną gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau iki mirties asmeninės nuosavybės teise valdė butą esantį (duomenys neskelbtini)ir sodo namelį bei žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-14). Testatorius S. R. Šiaulių m. 1- ajame notarų biure 1995-05-11 ir 1995-06-02 sudarė du testamentus, kuriais visą jam priklausantį turtą paliko dviems testamentiniams įpėdiniams, tai yra pareiškėjams (b.l.3-4). Dėl atsiradusio palikimo pareiškėjai į vietos notaro biurą turėjo kreiptis per tris mėnesius (CK 5.50 str. 3d). Pareiškėjai po testatoriaus mirties dėl subjektyvių priežasčių nesikreipė per minėtą terminą priimti jiems priklausantį palikimą, kuris velioniui testatoriui S. R. priklausė asmeninės nuosavybės teise (b.l.8-12). Tačiau tuoj po testatoriaus mirties abu pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė jiems priklausantį palikimą, kadangi jie rūpinosi paveldimu turtu, tai yra mokėjo visus mokesčius susijusius su turto priežiūra bei eksploatacija ir atliko kitus aktyvius veiksmus (b.l.13, 19-22,24-31). Paveldėjimo byla vietos notaro biure į velionio S. R. palikimą nėra užvesta, o žinių apie testamento panaikinimą archyvų įstaigose taip pat nėra. Be to kitų suinteresuotų asmenų į velionio palikimą nėra, o ŠAVMI prieštaravimo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį palikimą ji nepretenduoja.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais pripažintina, kad pareiškėjai G. Š. ir N. N. faktiniu valdymu priėmė visus velioniui testatoriui asmeninės nuosavybės teise priklausius kilnojamuosius daiktus, o tuo pat metu išreiškė sutikimą priimti ir priėmė visą kitą jam priklausiusį turtą, tai yra nekilnojamuosius daiktus (b.l.8-12). Be to kaip jau minėta, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjai priėmę dalį palikėjui priklausiusių daiktų, tuo pat metu įgijo paveldėjimo teisę ir į kitą velioniui S. R. priklausantį turtą, tai yra nekilnojamuosius daiktus, kurie velioniui testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise iki jo mirties.

Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Tuo pačiu minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per tą patį terminą irgi pradėjo valdyti paveldimą turtą. Nors pareiškėjai G. Š. ir N. N. per įstatymo nustatytą terminą laiku nesikreipė į vietos notarų biurą dėl subjektyvių priežasčių, tačiau pripažintina, kad jie per tą patį terminą palikimą priėmė faktiniu valdymu. Atskirai pažymėtina, kad terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (CK 5.50 str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (CK 1.117 str. 4d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis paleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5. 57str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjai G. Š. ir N. N. po testatoriaus S. R. mirties (duomenys neskelbtini), būdami vieninteliais ir teisėtais testamentiniais įpėdiniais (CK 5.13str.), priėmė visą testatoriaus palikimą, tai yra pradėdami faktiškai jį valdyti. Taip pat jie įgijo paveldėjimo teisę į šį palikimą, kadangi kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai testamentiniai įpėdiniai G. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ir N. N. (a/k (duomenys neskelbtini) po velionio testatoriaus S. R. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jiems priklausantį palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas G. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ir N. N. ( a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas paveldėjimo teisės liudijimams pagal testamentą gauti į velionio testatoriaus S. R. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.